Organizacijos, Ginančios Atlikėjų Teises Į Intelektinę Nuosavybę Lietuvoje

Pažymint Pasaulinę intelektinės nuosavybės dieną, autorines teises ginančios organizacijos akcentuoja, kad dar daug verslininkų nenori mokėti už nuomojamus filmus, transliuojamą muziką kavinėse, autobusuose, kitose viešose vietose. Sudėtingas mūšis autorinių teisių gynėjų laukia internetinėje erdvėje, kur nelegaliai platinamos mobiliųjų telefonų skambučių melodijos, muzika, filmai, kompiuterinės programos.

Terminas „intlektinė nuosavybė“ šiandien vartojamas taip pat dažnai, kaip ir bet kokios kitos nuosavybės ar turto rūšies pavadinimai. Priešingai, nei materialus, apčiuopiamas turtas, šiuo terminu žymimos tos žmogaus sukurtos vertybės, kurių neįmanoma paliesti ir kurios prieinamos tik pasitelkus intelektą. Realus poreikis apsaugoti šias vertybes iškilo palyginti neseniai - XIX a. antroje pusėje įsibėgėjus pramoninėj revoliucijai, plėtojantis tarptautinei prekybai. Atskiroms intelektinėms nuosavybės rūšims, pavyzdžiui, literatūros ar meno kūriniams ir net išradimams ribota nacionalinė teisinė apsauga buvo prieinama ir anksčiau. XX a. pabaigoje kyla kita pasaulinė revoliucija - informacinė revoliucija, sparčiai keičianti nacionalinę ir pasaulinę ekonomiką.

Intelektinė nuosavybė yra šios revoliucijos variklis, o intelektinės nuosavybės ir ypač jos naujausių formų įtvirtinimas - svarbūs uždaviniai. Teisinėje literatūroje intelektinė nuosavybė dažniausiai apibūdinama kaip tam tikros išimtinės teisės į individo intelektinės veiklos rezultatus . Intelektinės nuosavybės teisė yra panaši į nuosavybės teisę, nes asmuo, sukūręs tam tikrą kūrinį - nematerialų objektą, turi įgyti išimtines teises į šį objektą. Intelektinės nuosavybės teisė, kaip ir nuosavybės teisė, jos turėtojui leidžia savarankiškai lemti kūtybinės veiklos rezultato likimą, naudoti jį išimtinai savo nuožiūra, ginti savo teises nuo trečiųjų asmenų ir pan. Nepaisant šių panašumų, intelektinės nuosavybės teisės pripažįstamos savarankiškomis (Sui generis) teisėmis, kurios klasifikuojamos greta daiktinių, prievolinių ar asmeninių teisių, o ne sutapatinamos su jomis.

Bene tiksliausiai visus objetus, kurie laikomi intelektine nuosavybe, išvardija 1967 m. Pasaulinės inteletinės nuosavybės organizacijos (WIPO) steigiamosios konvencijos 2 straipsnio nuostatos, kuriose teigiama, kad intelektinė nuosavybė apima teises, susijusias su:

1. literatūros, meno ir mokslo kūriniais;
2. artistų vaidybine veikla, fonogramų įrašais, radijo ir televizijos laidomis;
3. visų žmogaus veiklos sričių išradimais;
4. moksliniais atradimais;
5. pramoniniais pavyzdžiais;
6. prekių ir paslaugų ženklais, firmų vardais ir kitais komerciniais žymenimis;
7. apsauga nuo nesąžiningos konkurencijos;
8. kitas panašaus pobūdžio teises.

Iš esmės identiški intelektinės nuosavybės objektų sąrašai pateikiami ir kituose WIPO tarptautiniuose susitarimuose bei Sutartyje dėl intelektinės nuosavybės taisių prekyboje (TRIPS). Minėti intelektinės nuosvybės objetai taip pat skirstomi į didesnes grupes. Visuotinai yra paplitęs intelektinės nuosavybės skirstymas į šias dvi dideles grupes:

1. literatūros, meno ir kūrinys - autorių teisių ir gretutinių teisių objektus;
2. pramoninę nuosavybę - patentus, prekių ženklus, komercines paslaptis, pramoninį dizainą ir kita.

Svarbu suprasti, kad elektroninei leidybai taikomi visi įstatymai kaip ir įprastai leidybai: autorių teises ir gretutines teises reguliuojantys įstatymai, pramoninę nuosavybę reguliuojantys įstatymai, sąžiningą konkurenciją reguliuojantys įstatymai, taip pat atsakomybę (civilinę, administracinę, baudžiamąją) numatantys ir kiti įstatymai.

Autorių teises tarptautiniu mastu reglamentuoja šie tarptautiniai susitarimai: 1886 m. Berno konvecija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos, 1952 m. Visuotinė autorių teisių konvencija, 1996 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) autorių teisių sutartis, 1994 m. Sutartis dėl intelektualinės nuosavybės teisių prekyboje (TRIPS). Lietuvoje pagrindinius autorių teisių ir gretutinių teisių reglamentavimo principus nustato Lietuvos Respublikos konstitucija ir Berno konvencija dėl autorių teisių į literatūros ir meno kūrinius apsaugos. Lietuvos Respublikos konstitucijos 42 str. numato, kad dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su mokslo, technikos, kultūros ir meno kūryba, saugo ir gina įstatymas. LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (toliau - įstatymas), priimtas 1999 m. gegužės 18 d. ir įsigaliojęs tų pačių metų birželio 9 d. 2.

Organizacijų Veikla

Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) advokatai šiuo metu rengia ieškinį LNK televizijai. Pasak LATGA-A generalinio direktoriaus Edmundo Vaitekūno, agentūra pasiryžusi įrodyti, kad laidoje buvo pažeistos teisės į autorinių kūrinių neliečiamybę. „Nors televizija moka bendrą mokestį už kūrinių naudojimą, tačiau laidos „Kelias į žvaigždes“ dalyviai neturėjo teisės be autorių sutikimų perdainuoti jų dainas“, - teigė E.Vaitekūnas. LATGA-A Muzikos kūrinių skyriaus vedėja Veronika Perminienė pastebi, kad savintis užsienio atlikėjų kūrinius linkę nemažai Lietuvos atlikėjų. „Populiarūs artistai dažniausiai paprašo leidimų, tačiau daugybė mažiau žinomų dainininkų to nepaiso, - tvirtino V.Perminienė. - Apie kai kuriuos pastebėtus atvejus pranešame užsienio kūrėjų atstovams, bet jie dažnai nusprendžia nekreipti dėmesio, nes mūsų rinka labai maža“.

Populiarių grupių „Mango“, „Raketa“, „Amberlife“, atlikėjų Geltona, Andriaus Rimiškio prodiuseris Gintaras Bendžius teigė, kad didžiausia atlikėjų rykšte tapo internetas. „Pasirodžius naujam atlikėjų albumui, jau po poros dienų jį nemokamai galima atsisiųsti internetu per įvairias keitimosi programas, - kalbėjo jis. V.Perminienė minėjo, kad su autorinės teisės pažeidėjais sunkiausia kovoti elektroninėje erdvėje. Interneto vartotojai nevaržomai siunčia vieni kietiems muzikos, filmų, kompiuterinių programų bylas. Tokias paslaugą atvirai siūlo interneto tiekėjai. Tačiau po LATGA-A įspėjimų jau mažėja telefono skambučių melodijų platintojų.

Kavinių, restoranų, naktinių klubų savininkai turi mokėti už transliuojamą lankytojams muziką. LATGA-A renka pinigus kūrinių autoriams, o Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA) - muzikos leidėjams ir atlikėjams. Iš viso vidutiniškai tenka mokėti po 3 litus už kvadratinį metrą. Savininkai taip pat moka, jei patalpose skamba radijo stoties muzika arba kitų kūrėjų kūrinius atlieka samdyti muzikantai. AGATA vyriausiasis juristas Jonas Dovydėnas teigė, kad dėl delsimo apmokėti pateiktas sąskaitas per metus tenka įspėti apie 300 naudotojų. Kasmet teismai išnagrinėja apie 100 nenorinčių mokėti už autorinių kūrinių naudojimą viešose patalpose verslininkų bylų. „Visas jas esame laimėję“, - tvirtino J.Dovydėnas.

V.Perminienė sakė, kad LATGA-A ieškos būdų, kaip surinkti mokesčius už transliuojamą muziką turistiniuose autobusuose, traukiniuose, maršrutiniuose mikroautobusuose. „Mokėti reikės už keleivių vietų skaičių“, - aiškino ji. V.Perminienė pripažino, kad bus sunku kontroliuoti, pavyzdžiui, mikroautobusų vairuotojus, kurie klausosi radijo. „Kalbėsimės su vežėjų asociacijomis, organizacijomis, - sakė ji. – Aišku, nebus lengva, tačiau šią problemą jau reikia spręsti“. Nuo balandžio 1 dienos už kiekvieną įsigytą filmo kopiją vienkartinį 5 litų mokestį turės mokėti vaizdajuosčių ir DVD nuomotojai. Tačiau, pasak LATGA-A audiovizualinių kūrinių skyriaus vedėjos Vilmos Jurašienės, į kvietimą pasirašyti sutartis su LATGA-A atsiliepė tik dvi įmonės. „Kai kurie tiesiai šviesiai mus pasiuntė tolyn“, - prisipažino vedėja.

LATGA-A per metus teismui perduoda daugiau kaip 200 su autorinėmis teisėmis susijusių bylų. Viena garsiausių – dailininko Stasio Eidrigevičiaus kūrinių plagijavimo ir falsifikavimo byla, kuri tebenagrinėjama iki šiol. Panevėžiečiai Stasys Petrauskas, Vygantas Vyšniauskas ir Virgilijus Stakė įtariami menininko darbų plagijavimu ir bandymu parduoti šiuos kūrinius. E.Vaitekūnas minėjo, kad užfiksuota skundų ir dėl mokslinių darbų plagiato. „Tačiau visi atvejai baigdavosi susitaikymu“, - teigė jis. Pasak generalinio direktoriaus, yra faktų, kad mokslininkai panaudoja savo darbuose studentų kursinių ar diplominių darbų idėjas. „Tačiau ir šiuo atveju teismų tokie ginčai nėra pasiekę“, - sakė E.Vaitekūnas. Lietuvos muzikos industrijos asociacijos prezidentas Kęstutis Pūkas tvirtino jau 11 metų kovojąs su muzikos piratais. „Pasiekta gerų rezultatų, - įsitikinęs jis. – Dabar piratinė produkcija sudaro maždaug 30 proc. kompaktinių plokštelių ir DVD rinkos“.

Lietuvos muzikos industrijos asociacijos duomenimis, pernai šalyje konfiskuota 265,7 tūkst. neteisėtų muzikos įrašų, filmų, kompiuterinių žaidimų ir kitų intelektinės nuosavybės kūrinių, pradėti 106 ikiteisminiai tyrimai. K.Pūkas sakė pasigendąs LATGA-A aktyvumo. „Stebiuosi, kad laisvai pardavinėjamos „Kelio į žvaigždes“ plokštelės, nors dėl šių dainų ketinama bylinėtis, taip pat laisvai prekiaujama lietuviškai perdainuotų ABBA dainų albumais, pastebiu ir daugiau akivaizdžių pažeidimų, su kuriais nekovojama“, - kalbėjo jis.

Autorių teisės - kas tai?

2.1. Autorių teisės - tai išimtinės teisės, atsirandančios tam tikro literatūros, mokslo ir meno kūrinio sukūrimo procese. Mums svarbu žinoti apie autorių išimtines teises, kuriant multimedijos produktus todėl, kad autorių teisės galioja ir elektroninėje aplinkoje panaudotiems kitų autorių kūriniams. Jeigu jūs panaudosite kokio nors autoriaus kūrinį be leidimo, jūs galite pažeisti jo išimtines teises. Antra, multimedijos kūrinys taip pat yra kūrybinės veiklos rezultatas ir jam taip pat taikoma autorių teisių apsauga.

Autorių teisių objektai

2.2. Autorių teisių objektais laikomi originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kūrybinės veiklos rezultatas, išreikštas kokia nors objektyvia forma. Taigi, kad kūrinys būtų laikomas autorių teisių objektu ir jam būtų taikoma autorių teisių apsauga, jis turi atitikti tokius kriterijus:

1. Originalumo kriterijus - kūrinys yra originalus, jeigu autorius priėmė savo individualius sprendimus kūrybinės veiklos metu, nors jo sukurtas produktas nebūtinai turi turėti kokią nors meninę vertę. Kūrinių sukurtų kitų kūrinių pagrindu originalumas pasireiškia tų kūrinių parinkime ir išdėstyme. Pvz.: elektroninė svetainė bus laikoma originalia, jeigu joje naudojami kūriniai parinkti ir išdėstyti, norint atskleisti tam tikrą temą. Jeigu medžiagos parinkimas ir išdėstymas nėra originalus, tai tokiam išvestiniam kūriniui netaikoma autorių teisių apsauga. Tačiau jeigu multimedijos kūrinį laikytume elektronine duomenų baze, tai jai galėtų būti taikoma ypatingos formos apsauga (sui generis).
2. Kūrybinės veiklos rezultato kriterijus - apima daugelį aspektų.

2.3. Multimedijos kūrinys yra paprastai išvestinis kūrinys, jeigu jis atitinka visus išvestiniams kūriniams taikomus kriterijus. 2.4. Autorių teisių subjektu yra asmuo, kuris turi ar perėmė išimtines autorių teises. Taigi, norint panaudoti autorių kūrinius multimedijos kūrinyje, reikia žinoti kas turi autorių teises. Paprastai pirmuoju autorių teisių turėtoju (subjektu) visada būna autorius. Autoriumi gali būti tik fizinis asmuo, kurio vardas įprastu būdu nurodytas kūrinyje, nes tik fizinis asmuo gali kurti. Tačiau tam tikrais atvejais numatomas autorių teisių perdavimas, tai reiškia, kad kažkoks kitas asmuo automatiškai įgyja teises į ką tik sukurtą kūrinį. Kai autorius sukuria kūrinį vykdydamas tarnybines pareigas, laikoma, kad 5 metams jis perdavė teises savo darbdaviui (išskyrus kompiuterines programas; teisės į jas perduodamos visam laikui). Kolektyvinio kūrinio atveju (kai kūrinys sukuriamas daugelio autorių, tačiau vadovaujant vienam asmeniui) pirminiu autorių teisių turėtoju gali būti fizinis ar juridinis asmuo, kurio iniciatyva ar vadovaujant tas kūrinys buvo sukurtas.

Kiti fiziniai ar juridiniai asmenys tampa autorių teisių subjektais, perėmę iš autoriaus išimtines turtines teises autorinių sutarčių ar autorinių licencinių sutarčių pagalba. Pavyzdžiui, Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A). Autoriai perduoda jai savo teises į kūrinius, o LATGA-A įsipareigoja įgyvendinti jų teises (surinkti ir paskirstyti autorinį atlyginimą už autorių naudojamus kūrinius). Kai autorius perduoda LATGA-Ai administruoti savo teises, tai būtina kreiptis ne į autorių, o į LATGA-A, nes ji yra šio autoriaus teisių perėmėja. Taip pat svarbu žinoti, kad autorių teisių subjektais gali būti ir užsienio šalių autoriai ar jų teisių perėmėjai. 2.5. Autorių teisės į kūrinį atsiranda nuo jo sukūrimo momento. Tuo ir skiriasi autorinė teisė nuo pramoninės nuosavybės (išradimų, pramoninio dizaino, prekių or paslaugų ženklų) srities, kad literatūros, mokslo ir meno kūrinių teisinei apsaugai nereikia jokios registracijos. Berno konvencijos 4 str. 2 d. draudžia taikyti bet kokius formalumus autorių teisių įgyvendinimui.

Turtinės ir neturtinės autorių teisės

Autorių teisės - tai išimtinės privatinės autoriaus teisės, susiję su literatūros, mokslo ir meno kūrinių panaudojimu. Autorių teisės skirstomos į turtines ir neturtines. Neturtinės teisės (dar kitaip vadinamos moralinės teisės) - tai teisės, susijusios su pačia autoriaus asmenybe, t.y. jo vardu, jo garbe ir reputacija. Skiriamos tokios neturtinės teisės:

• teisė į autorystę (nurodant jo vardą ant visų išleidžiamo kūrinio egzempliorių);
• teisė į vardą (nurodant jo vardą bet kokiu būdu naudojant kūrinį, pvz.: padarius jo kopiją);
• teisė į kūrinio neliečiamybę (prieštaraujant bet kokiam kūrinio ar jo pavadinimo iškraipymui).

Autoriaus neturtinės teisės saugomos neterminuotai. Tai reiškia, kad visada naudojant kūrinį privaloma nurodyti autoriaus varda, negalima keisti ar darkyti kūrinio turinio, nepaisant to, kad autorius jau miręs. Autoriaus neturtinės teisės negali būti perduodamos, t.y. negalima nusipirkti teisės nenurodyti autoriaus vardo ar kūrinį kaip nori modifikuoti. Tačiau norint kūrinį tobulinti, reikėtų su autoriumi aptarti galimus kūrinio pakeitimus ir jeigu autorius neprieštarauja tokiems pakeitimams, tai pažeidimo nebus.

Autoriaus teisių subjektas turi vienuolika išimtinių turtinių teisių į kūrinį:

1. Kūrinio atgaminimo teisė bet kokia forma ar būdu, įskaitant viso ar dalies kūrinio nuolatinį ar laikiną saugojimą elektronine forma (pvz.: nukopijuoti kūrinį į kietąjį diską, įrašyti į garso, vaizdo ir kompiuterines laikmenas);
2. Išleidimo teisė - kūrinio pakankamo pagrįstiems visuomenėms poreikiams patenkinti egzempliorių kiekio pagaminimas, nepaisant gamybos būdo, su sąlyga, kad toks kūrinys tapo viešai prieinamas, autoriaus teisių subjektui leidus (pvz.: knygos išleidimas);
3. vertimo teisė (leisti kūrinį išversti į kitą kalbą);
4. perdirbimo teisė (adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kūrinį);
5. platinimo teisė (parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti kūrinį nuosavybėn arba valdyti);
6. importavimo teisė (įvežti kūrinį į kokią nors šalį);
7. viešo rodymo teisė - bet koks kūrinio, jo originalo ar jo kopijos rodymas tiesiogiai (paroda) arba ekrane, panaudojant skaidres, televizijos vaizdą ar kitus panašius būdus, taip pat audiovizualinio kūrinio atskirų kadrų rodymas ne eilės tvarka kokioje nors vietoje, kur dalyvauja ar gali dalyvauti neapibrėžta asmenų grupė, nepaisant to, ar jie yra toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, ar skirtingose vietose ir skirtingu metu;
8. viešo paskelbimo teisė - tai kūrinio vaizdų ir (arba) garsų ar jų išraiškos viešas perdavimas laidais, bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant jų padarymą viešai prieinamais tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku (tai apima teisę į kūrinių transliaciją, retransliaciją, perdavimą internetu ir kt. Audiovizualinio kūrinio vaizdų rodymas eilės tvarka laikomas viešu paskelbimu);
9. viešo atlikimo teisė - teisė viešai kūrinį vaidinti, dainuoti, groti, deklamuoti, skaityti, šokti ar kitaip atlikti, tiek tiesiogiai (gyvai atlikti), tiek pasitelkiant bet kokias priemones ar įrangą;
10. transliacijos teisė - tai teisė viešai perduoti garsų arba vaizdų ir garsų arba jų išraišką telekomunikacijos priemonėmis, įskaitant palydovinį ryšį;užkoduotų signalų perdavimas laikomas transliacija tuo atveju, jeigu transliuojančioji organizacija aprūpina visuomenę specialiais atkodavimo prietaisais arba duoda leidimą juos įsigyti;
11. retransliacijos teisė.

Išimtinės turtinės teisės reiškia, kad tik autorius gali atlikti šiuos veiksmus, be jo leidimo niekas neturi teisės to daryti. Tačiau aišku autorius gali perduoti ar suteikti kitiems asmenims naudotis tomis teisėmis.

Autorių teisių galiojimo terminai

2.7. Pagal dabar galiojantį LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą autoriaus turtinės teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po autoriaus mirties, nepaisant kūrinio teisėto viešo paskelbimo datos. Pagal anksčiau galiojančius įstatymus toks terminas buvo 50 metų, ir jeigu šis terminas nepasibaigė, įsigaliojus LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymui, autorių teisių galiojimo terminas prasitęsia iki 70 metų. Tačiau jeigu šis terminas jau pasibaigė iki įstatymo įsigaliojimo, jis yra nebepratęsiamas, ir šis kūrinys tampa nesaugomu kūriniu. Užsienio autorių teisių terminai pratęsiami taip pat iki 70 metų po autoriaus mirties, jeigu tų kūrinių kilmės šalyje jų autorių teisės yra nepasibaigusios ir, jeigu ta šalis yra Berno konvencijos narė ar kitos Seimo ratifikuotos tarptautinės sutarties, ginančios autorių teises, narė.

2.8. numato, kad autorių teisių objektais nelaikomi:

• idėjos, procedūros, procesai, sistemos, veiklos metodai, koncepcijos, principai, atradimai ar atskiri duomenys;
• teisės aktai, oficialūs administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentai (sprendimai, nuosprendžiai, nuostatai, normos, teritorijų planavimo ir kiti oficialūs dokumentai), taip pat jų oficialūs vertimai;
• oficialūs valstybės simboliai ir ženklai (vėliavos, herbai, himnai, piniginiai ženklai ir kiti valstybės simboliai bei ženklai);
• oficialiai įregistruoti teisės aktų projektai;
• įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie įvykius;
• liaudies meno kūriniai.

5. Faktų panaudojimas Leidimas nereikalingas norint panaudoti saugomuose kūriniuose pateiktus faktus. Autorių teisių apsauga taikoma tik originaliai kūrybinės veiklos išraiškai, tačiau patys faktai (duomenys) nėra originalūs, todėl jūs...

tags: #organizacija #ginanti #atlikeju #teises #i #intelektulia