Esant sausam orui (per maža drėgmė) džiūna ir šerpetoja oda, pirmiausia rankos, plyšinėja odelės aplink nagus, niežti akis, nes jos išdžiūvusios. Ryte mūsų nosis būna užkritusi, gleivinė išsausėjusi ir apsinešusi sausomis medžiagomis, gali perštėti gerklę nuo išdžiūvimo. Per didelė drėgmė mums sukels nepatogumą sąlytyje su daiktais - patalynė bus nemaloniai juntamai drėgna ir vėsi, gali atsirasti ir nemalonus kvapas. Spintose laikomi tekstilės gaminiai taip pat gali įgauti nemalonų suplėkusį kvapą. Žinoma, CO2 - tai geras efektyvaus vėdinimo, bet ne absoliučios oro kokybės indikatorius.
Kitas pripažintas gyvenamųjų patalpų oro kokybės įvertinimo metodas yra nustatyti pridėtinio šviežio oro normą kiekvienam žmogui. Mūsų tiekiamuose „Flexit Nordic“ serijos rekuperatoriuose yra CO2 ppm kiekio matavimo funkcija, tereikia įsigyti kambarinį daviklį, pagal kurio parodymus galima pasireguliuoti reikiamo oro srauto kiekį.
Ozonavimas Vėdinimo Sistemose
Ozonavimas - tai procesas, kai ozono (O₃) dujos naudojamos oro apdorojimui, dezinfekcijai ir taršos mažinimui vėdinimo sistemose. Kai aptariamas vėdinimas, labai svarbu užtikrinti, kad oras patenka ir išsisklaido efektyviai bei saugiai. ŠVOK (šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo) sistemose ozonavimas gali būti integruotas kaip papildomas sprendimas, skirtas oro kokybei gerinti.
Kodėl ozonavimas aktualus ŠVOK sistemose?
ŠVOK sistemose oras nuolat cirkuliuoja, todėl ore gali kauptis junginiai, kvapai, mikroorganizmai bei teršalai. Optimizuotas ozonavimo sprendimas vėdinimo sistemose leidžia:
- Dezinfekuoti oro kanalus, oro tiekimo kameras ir šilumokaičius (kondicionieriaus šiluminius paviršius).
- Mažinti kvapų ir lakiųjų organinių junginių kiekį.
- Palaikyti ŠVOK sistemos higieną bei gerą slėgį ir oro srautą.
Moksliniai tyrimai rodo, kad pritaikius ozonavimą ŠVOK/ventiliacijos sistemose, galima reikšmingai sumažinti oro taršą kanalų viduje. Šaltinis: Ozonation Air Purification in HVAC Applications - ResearchGate
Kuriose vėdinimo sistemose ozonavimas pritaikomas?
- Pramoninės vėdinimo sistemos - dideli oro kiekiai, intensyvus eksploatavimas, dažnai reikalingi specialūs filtrai ar dezinfekcija.
- Komercinių patalpų ŠVOK sistemos - viešbučiai, biurai, parduotuvės, mokyklos. Čia ozonavimas gali būti integruotas kaip oro valymo modulis prieš vėdinimo išleidimą.
- Gyvenamosios patalpos - nors čia mažesnės apimtys, protingai parinktas ozonavimo modulis gali prisidėti prie bendros oro kokybės gerinimo.
Šaltinis: EPA - Ozone Generators Sold as Air Cleaners
Ozonavimas - efektyvus viso pastato dezinfekavimo metodas
Ozonas, tiekiamas per ventiliacijos ir ŠVOK sistemas, pasiekia kiekvieną pastato zoną, esančią bendrame oro srauto tinkle. Dėl to dezinfekcija vyksta ne tik ortakių viduje, bet ir visose patalpose, kurias aptarnauja vėdinimo sistema.
Tai leidžia sumažinti virusų, bakterijų ir pelėsių paplitimą visame pastate, palaikyti higienos standartus ir užtikrinti stabilesnę mikroklimato kokybę tiek biurų, gamybiniuose, tiek komerciniuose objektuose.
Saugumo ir eksploatacijos aspektai ozonavimo technologijai
Naudojant ozonavimą vėdinimo sistemose būtina atsižvelgti į šiuos aspektus:
- Įrenginys turi būti montuojamas pagal gamintojo reikalavimus, su ozono jutikliais ir automatiniu išjungimu, jei koncentracija per aukšta.
- Vėdinimo sistemoje turi būti užtikrintas tinkamas oro srautas - ozonas turi turėti pakankamai laiko sąveikai su teršalais.
- ŠVOK sistemos reguliari priežiūra: filtrų keitimas, oro kanalų valymas ir ozonavimo modulio patikrinimas.
- Prieš diegiant ozonavimą, patartina atlikti aerocirkuliacijos auditą ir įvertinti, ar sistemos konstrukcija bei „vėdinimas“ leidžia efektyviai veikti ozono moduliui.
Kaip pasirinkti ozonavimo sistemą ŠVOK infrastruktūrai?
Renkantis ozonavimo įrangą vėdinimo sistemai, atkreipkite dėmesį į:
- Generatoriaus našumą (g/h ozono) ir jo tinkamumą oro srautui.
- Valdymą ir integraciją į esamą ŠVOK sistemą - modulis turėtų jungtis prie oro kanalo ar oro apdorojimo įrenginio.
- Patikimumą ir sertifikatus - CE, bei gamintojo nurodytą pritaikymą vėdinimo sistemoms.
- Aptarnavimą, pusmetinę priežiūrą ir modulių galimą keitimą.
Oro Kokybės Tyrimai Lietuvoje
Lietuvoje oro kokybės tyrimai yra vykdomi automatizuotose oro kokybės monitoringo stotyse analizuojant gaunamus duomenis. Šiandien technika yra pasiekusi tokį lygį, kad pagrindinius oro teršalus galima nustatyti automatiniu būdu. Matuojant 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę.
„Oro kokybės monitoringo stotys yra automatizuotos, duomenys iš toje aplinkoje veikiančių teršalų analizatorių patenka į stoties kompiuterį, o iš jo - į pagrindinį oro kokybės duomenų serverį, esantį AAA centrinėje būstinėje, Vilniuje. Norint atlikti aplinkos oro taršos tyrimus reikalingi stacionarūs (ne rankiniai) oro teršalų analizatoriai, atitinkantys tam tikrus nustatytus reikalavimus. Taip pat reikalinga įvairi pagalbinė įranga, oro siurbliai, paėmimo linijos, kompiuteriai, nepertraukiamo maitinimo šaltiniai, oro srauto matuokliai, dujų balionų slėgio matuokliai, kalibravimo įranga ir t.t.
Tačiau, nepaisant naujų technologijų suteikiamų galimybių, į stotis vyksta ir jas prižiūri automatizuotų matavimo sistemų skyriaus specialistai, kurių tikslas yra užtikrinti, kad būtų surinkta pakankamai duomenų apie oro teršalus, kad duomenys būtų teisingi ir tikslūs. Kadangi vienu metu Lietuvos oro stebėjimo tinkle veikia apie šimtą analizatorių (o pagalbinės įrangos dar daugiau), tai reikalauja nuolatinės priežiūros (kalibravimas, techninis aptarnavimas, gedimų šalinimas). Dalį darbų galima atlikti nuotoliniu būdu, tačiau didžioji dalis atliekama fiziškai vykstant į stoteles.
Lietuvoje šiuo metu veikia 17 oro kokybės monitoringo (stebėsenos) stočių, kurios įsigytos finansuojant Europos regioninės plėtros fondui pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programą. Galima pasidžiaugti kad didžioji dalis įrangos yra pakankamai moderni, gaunami duomenys tikslūs ir kokybiški. Interneto tinklalapyje www.gamta.lt beveik realiu laiku pagal pasirinktą tyrimų stotį ir laiką pateikiamos valandinės aplinkos ore matuojamų teršalų koncentracijos. Taip pat tinklalapyje galima rasti pagrindinių teršalų, kietųjų dalelių, azoto dioksido, sieros dioksido ir anglies monoksido sklaidos žemėlapius devyniuose šalies miestuose. Be to, kiekvieną darbo dieną atnaujinamos praėjusios paros oro kokybės tyrimų duomenų lentelės, kuriose apskaičiuoti rodikliai (pvz.
Valymo Paslaugų Kokybės Vertinimas
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) parengė Valymo paslaugų kokybės reikalavimų apibrėžimo ir suteiktos valymo paslaugų kokybės atitikties reikalavimams įvertinimo metodiką (METO), skirtą pirkimų vykdytojams, perkantiems valymo paslaugas bei valymo paslaugų įmonėms ir tiekėjams. Vykdant valymo paslaugų viešąjį pirkimą (toliau - pirkimas), konkrečių valymo paslaugų kokybės reikalavimų įvardijimo stoka ar dviprasmiškas šių reikalavimų apibūdinimas, apsunkina ne tik pirkimo procesą, konkurencingą valymo paslaugų teikėjo (toliau - tiekėjas) pasiūlymo paruošimą, tačiau ir konstruktyvų bendradarbiavimą bei sutarties vykdymą, dėl to gali nukentėti ir perkančiosios organizacijos, ir tiekėjai.
Į rezultatą orientuota pirkimų praktika gali suteikti efektyvią monitoringo ir kontrolės sistemą, kurios pagalba galima patikrinti įvykdytų reikalavimų atitiktį sutartiniams įsipareigojimams. Įprastai techninėje specifikacijoje perkančiosios organizacijos reikalaujamu valymo dažniu ir valymo darbais, siekia nurodyti kaip dažnai jos nori gauti rezultatą (t. y. Pirkimų praktika rodo, kad pirkimo dokumentuose pateiktas reikalavimas „švara“, „švarus“, „kokybė“ ar „kokybiškas“ yra neapibrėžtas kriterijais ir suprantamas nevienareikšmiškai, nėra aiškus valymo paslaugų kokybės lygio atitikties reikalavimams nustatymo mechanizmas, todėl dažnai neaiškiai apibrėžti reikalavimai tarp perkančiosios organizacijos ir paslaugos tiekėjo ar sutartį vykdančių ir administruojančių asmenų yra interpretuojami skirtingai.
Šią metodiką gali naudoti perkančiosios organizacijos, tiekėjai, taip pat ir kiti asmenys, perkantys valymo paslaugas . Metodika yra nemokama, jos taikymas neturėtų suteikti papildomų kaštų, kadangi, įprastai, suteiktos valymo paslaugų kokybės atitikties reikalavimams įvertinimas yra vykdomas reguliariai. Ši metodika turėtų supaprastinti procesą ir įvesti vieningą valymo paslaugų kokybės reikalavimų apibrėžimo ir suteiktos valymo paslaugų kokybės atitikties reikalavimams įvertinimo metodiką Lietuvos viešųjų pirkimų praktikoje. Metodiką galima naudoti be papildomų mokymų.
Ši metodika yra sutelkta į reikalaujamų valyti patalpų švaros lygių apibrėžimą ir suteiktų švaros rezultatų atitikties reikalavimams įvertinimą, o ne į šių rezultatų suteikimo procesus, metodus ar technologijas, kadangi patalpų švaros lygiai, techniškai gali būti pasiekti skirtingais būdais ir priemonėmis, taip tiekėjams suteikiant galimybę pateikti racionalų ir konkurencingą pasiūlymą. Metodika yra parengta siekiant padėti įvykdyti efektyvesnį viešąjį pirkimą bei užtikrinti sklandų sutarties vykdymą ir administravimą. Metodika turėtų būti naudojama kaip vadovas rengiant pirkimo dokumentus, įskaitant technines specifikacijas ir sutarčių projektus.
Taikant šią metodiką, perkančiosios organizacijos turi apibrėžti tikslius reikalavimus per pateiktus patalpų švaros lygius ir nustatytu dažnumu vertinti tiekėjo suteiktų švaros lygių atitiktį reikalavimams. Tuo tarpu tiekėjai lieka atsakingi už sąnaudas, našumą ir procesus (jeigu perkančiosios organizacijos nenurodo kitaip), kuriuos jie taikys reikalaujamiems patalpų švaros lygiams suteikti.
Metodika yra parengta vadovaujantis pagrindiniais Lietuvos standarto LST EN 13549:2003 principais. Šioje metodikoje yra klasifikuoti 9 patalpų švaros lygiai, kuriais perkančiosios organizacijos turi apibrėžti kokybės reikalavimus vykdant pirkimą. Kiekvienas švaros lygis pateikia didžiausią leistiną rasti vizualiai matomą taršos kiekį po atlikto patalpos valymo. Patalpos švaros lygio atitikties reikalavimams įvertinimas turi būti atliktas vizualiniu būdu, nenaudojant specifinių matavimo instrumentų.
Metodika nėra taikoma paviršių mikrobiologinės taršos įvertinimui, jeigu pirkimo dokumentuose paviršių švarai yra keliami specialūs higienos reikalavimai (pavyzdžiui, dėl mikroorganizmų kiekio), tokiu atveju, šią metodiką galima taikyti kartu su mikrobiologinės taršos įvertinimu, atliekant vizualiai matomo taršos kiekio įvertinimą šios metodikos pagrindu, o mikrobiologinės taršos įvertinimą su specifiniais matavimo instrumentais.
Metodika gali būti taikoma vykdant įvairios paskirties objektų valymo paslaugų viešuosius pirkimus (pavyzdžiui, administracinių pastatų, ligoninių ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų, vaikų darželių, mokyklų, universitetų ir kitų švietimo įstaigų, valgyklų, gamybos salių, sandėlių, dirbtuvių, laboratorijų, apgyvendinimo įstaigų, laivų, autobusų, traukinių, orlaivių ir kitos paskirties objektų), kuriuose galima apibrėžti valymo paslaugų kokybės reikalavimus patalpoms pagal metodikoje pateiktus švaros lygius.
Šioje metodikoje žodis „turėtų“ yra vartojamas išreikšti rekomendacijas, žodis „gali“ yra vartojamas išreikšti leistinumą, žodis „turi“ yra vartojamas išreikšti reikalavimus. Metodikoje yra naudojamos išnašos, kuriose pateikiamos pastabos.
Pirkimo dokumentuose ir sutartyje valymo paslaugų kokybės lygis turi būti apibrėžtas reikalaujamais patalpų švaros lygiais pagal šioje metodikoje pateiktą „Švaros lygių klasifikaciją“ (žr. PO turi įsivertinti, nusistatyti ir pirkimo dokumentuose bei sutartyje apibrėžti reikalaujamus patalpų švaros lygius, atsižvelgiant į patalpų švaros lygio poreikį, leistiną rasti taršos kiekį po atlikto valymo, veiklos specifiką, patalpų paskirtį, higienos normas ir atitinkamus teisės aktus, pasirenkant vieną iš 9 švaros lygių kiekvienai reikalaujamai valyti patalpai pagal šioje metodikoje pateiktą „Švaros lygių klasifikaciją“ (žr.
Pirkimo dokumentuose ir sutartyje PO turi nurodyti reikalaujamas valyti patalpas ir šių patalpų valymo dažnius (t. y. kokiu dažnumu tiekėjas turi valyti patalpas ir suteikti reikalaujamus patalpų švaros lygius (pavyzdžiui, penkis kartus per savaitę (PO turi įvardyti tiksliomis savaitės dienas); vieną kartą per savaitę (PO turi įvardyti tikslią savaitės dieną); du kartus per darbo dieną (PO turi įvardyti darbo dienų skaičių ir laiką); ir t. Tiekėjas turi pats įsivertinti ir nusistatyti PO reikalaujamose valyti patalpose esančių paviršių valymo dažnius, pasirengti valymo planus (žr.
Jeigu pirkimo dokumentuose ir sutartyje nenurodyta kitaip, sutarties vykdymo metu tiekėjas turi atlikti kiekvienos PO reikalaujamos valyti patalpos valymą (t. y. tiekėjas turi valyti, pašalinant vizualiai matomą taršą, visus patalpoje esančius paviršius, išskyrus pirkimo dokumentuose ir sutartyje apibrėžtus nevalomus paviršius (NP) tokiu būdu (t. y. Pradėjusi pirkimą, iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos ar iki kito PO nustatyto termino, PO turi suteikti galimybę tiekėjui įsivertinti reikalaujamose valyti patalpose esančių paviršių apimtis (pavyzdžiui, suteikiant tiekėjui galimybę apsilankyti objekte, detalizuojant valomų paviršių apimtis pirkimo dokumentuose ir t.
Visi valomi paviršiai yra skirstomi į keturias elementų grupes (grindų, baldų ir įrangos, sienų, lubų) pagal šioje metodikoje pateiktą „Elementų grupių detalizavimą“ (žr. 1 lentelę). Patikros metu, patalpos turi būti suskirstytos į patikros vienetus (PV), ne didesnius nei 100 m2 (žr. Patikros yra atliekamos vizualiniu būdu. Patikros vieneto (PV) švaros lygis gali būti priimtinas tik tuomet, jeigu kiekvienos elementų grupės lengvai prieinami paviršiai (LPP) ir sunkiau prieinami paviršiai (SPP) neviršija nurodytų didžiausių leistinų taršos kiekių reikalaujamam švaros lygiui (žr.
Suteiktas valymo paslaugų kokybės lygis gali būti priimtinas tik tuomet, jeigu patikros metu, atsitiktinai pasirinktų patikros vienetų (PV) nepriimtinos švaros lygio skaičius neviršija priimtinumo skaičiaus (PRS), žr. Pavyzdžiui, gali būti laikoma, kad tiekėjas yra ribojamas pasiekti reikalaujamus patalpų švaros lygius, jeigu PO nurodo techninėje specifikacijoje paviršių valymo dažnius, kurie nesutampa su PO reikalaujamais patalpų švaros lygiais (pavyzdžiui, PO reikalauja valyti atitinkamos patalpos grindis tik 2 kartus per savaitę, o patalpos švaros lygį suteikti 5 kartus per savaitę, įskaitant grindis).
Pavyzdžiui, administracinės paskirties pastatas, edukacinės paskirties pastatas, sandėliavimo paskirties pastatas, medicininės paskirties pastatas ir t. t., žr. p. pateikti reikalaujamų valyti patalpų apimtis kvadratiniais metrais pagal grindų plotą (žr. pateiktus pavyzdžius), įvardyti kitus reikalingus duomenis (žr. 5.3 - 5.6.
nurodyti reikalaujamus patalpų švaros lygius, vadovaujantis šioje metodikoje pateikta „Švaros lygių klasifikacija“, žr. Pavyzdžiui, administracinio pastato patalpos (kurios sudaro 432 m2) turi būti valomos kiekvieną PO darbo dieną (išskyrus savaitgalius ir valstybines švenčių dienas) nuo 17:00 iki 20:00. Pavyzdžiui, edukacinio pastato patalpos turi būti valomos du kartus per savaitę (antradieniais ir ketvirtadieniais, išskyrus valstybinių švenčių dienas) nuo 6:00 iki 9:00. Valymo paslaugos turi būti teikiamos kiekvieną PO darbo dieną nuo 17:00-22:00, išskyrus savaitgalius ir valstybines švenčių dienas.
Patikros vienetas (PV) yra naudojamas patalpos švaros lygio nustatymui ir įvertinimui. Patalpa didesnė nei 100 m2 yra dalinama į mažesnius teorinius patikros vienetus (PV), kaip galima artimesnius 100 m2. Pirkimo dokumentuose ir sutartyje visi reikalaujamose valyti patalpose esantys valomi paviršiai turi būti sugrupuoti į keturias elementų grupes (žr.
1 lentelė. Elementų grupių detalizavimas
| Elementų grupė | Pavyzdžiai |
|---|---|
| Grindys | Įvairių dangų grindys (minkštoji grindų danga (kilimai, kilimėliai, kiliminė danga ir t. t.), kietoji grindų danga (plytelės, betonas, marmuras, granitas, PVC danga, linoleumas, marmoleumas, parketas, laminatas, guma, mediena, trinkelės, juostos, reklaminiai ir informaciniai lipdukai ir t. |
| Sienos | Įvairių dangų sienos (medinės, plytelės, betoninės, granitinės, tekstilinės ir t. t.), pertvaros (stiklo, plastikinės, medinės, PVM ir t. t.), rašymo lentos, metalo konstrukcijos, kolonos, paveikslai ir jų rėmai, el. |
| Baldai ir įranga | Įvairių dangų baldai (kėdės, sofos, krėslai, suolai, stalai, darbo vietų stalai, lovos, lentynos, komodos, spintelės, spintos ir t. t.), organizacinė technika (kompiuteriai, spausdintuvai, televizoriai, ekranai, telefonai, fakso aparatai, ir t. t.), buitinė technika (šaldytuvai, mikrobangų krosnelės, viryklės, orkaitės, gartraukiai, indų plovimo mašinos, skalbimo mašinos ir t. t.), maisto, vandens ir kavos aparatai, drabužių kabyklos, vežimėliai, apsauginiai stovai, stendai, šiukšliadėžės, peleninės, popieriaus smulkintuvai, šiukšliadėžių spintelės, sanitarinė įranga (unitazai, vandens bakeliai, vamzdžiai, unitazų dangčiai, vonios, nuleidimo mygtukai ir sensoriai, pisuarai, bide, kriauklės, plautuvės, praustuvės, vandens maišytuvai, kranai, žarnos, dušų kabinos ir t. t.), rankų džiovintuvai, higienos priemonių laikikliai ir dozatoriai (rankų servetėlių, rankšluosčių, muilo tualetinio popieriaus, dezinfekcinio skysčio ir antiseptiko ir t. |
| Lubos | Įvairių dangų lubos (plastikinės, akustinės, dažytos, metalinės ir t. |
Tarša susideda iš 5 taršos tipų ir yra suskirstyta į dvi taršos grupes (žr. Taršos sankaupų (IPSA) vienetų pasikartojimas yra skaičiuojamas pagal atskirus taršos tipus priskirtus taršos grupei 1 (t. y. Taršos kiekis yra matuojamas procentais (%), įvertinant patikros vienete (PV) vizualiai matomą taršos tipo (t. y.
Pavyzdžiui, sandėlyje esanti sienų elementų grupė sudaro 200 m2 plotą, viena iš keturių sandėlio sienų, kurios plotas 50 m2, yra tolygiai padengta suodžiais (apnašos), tokiu atveju, sandėlio sienų elementų taršos grupės 2 taršos kiekis sudaro 25 % (50/200*100%=25%), jeigu ant likusių sandėlio sienų elementų grupės nėra to pačio taršos tipo (t. y. Reikalavimas yra įvykdytas, jeigu archyvo patalpoje (t. y. patikros vienete (PV) po atlikto valymo taršos grupės 1 taršos sankaupų (IPSA) vienetų skaičius neviršija didžiausių leistinų šiam švaros lygiui taršos sankaupų (IPSA) vienetų skaičiaus kiekvienai elementų grupei (žr. 1 lentelę), o kiekvienos elementų grupės taršos grupei 2 priklausantis taršos kiekis (t. y. apnašos) neviršija 20 % (žr.
Pavyzdžiui, koridoriuje esanti grindų elementų grupė sudaro 100 m2 plotą, dalis koridoriaus grindų šonų yra tolygiai padengti purvo apnašomis, šių apnašų plotas sudaro 10 m2 nuo visų koridoriaus grindų elementų grupės ploto, tokiu atveju, grindų taršos grupės 2 taršos kiekis yra 10 % (10/100*100%=10%), jeigu ant likusių grindų elementų nėra to pačio taršos tipo (t. y.
Pavyzdžiui, koridoriaus grindys yra išklotos plytelėmis. Šių grindų eismo zonose esančių plytelių kampų ir tarpų spalva skiriasi nuo ne eismo zonose esančių plytelių dėl juose susidariusių pašalinamų purvo apnašų, paviršiaus spalvos skirtumas apima 55 % viso grindų elementų ploto. Pagal 2 lentelę („Švaros lygių klasifikacija“), toks taršos kiekis yra leistinas patalpoms, kurioms reikalaujamas 1 švaros lygis. Jeigu spalvos skirtumo negalima pašalinti valant, tai yra laikoma pastato techninės priežiūros stygiumi, ne valymo stygiumi.
apibrėžti objektus, kuriose bus teikiamos valymo paslaugos ir nurodyti reikalaujamas valyti patalpas, žr. nurodyti reikalaujamose valyti patalpose esančius valomus paviršius ir sugrupuoti į keturias elementų grupes, žr. apibrėžti nevalomus paviršius (NP), žr. apibrėžti valomus, tačiau sunkiau prieinamus paviršius (SPP), žr. apibrėžti reikalaujamų valyti patalpų valymo dažnius ir valymo paslaugų teikimo laiką, žr.
nurodyti reikalaujamus patalpų švaros lygius, pagal šioje metodikoje pateiktą švaros lygių klasifikaciją, žr. 5 ir 11 skyrius, 6.1.5. p. ir 2 lentelę „Švaros lygių klasifikacija“. Visos reikalaujamos valyti patalpos...