Orvidų Sodyba: Akmenų Karalijos Istorija

"Jeigu lietuviai kada nors sugalvotų patys rinkti ir skelbti savo šventuosius ar palaimintuosius, skulptorius Vilius Orvidas, be abejonės, būtų vienas realiausių kandidatų", - rašoma V. V. Landsbergio knygoje. Orvidų sodyba - iš kryžių ir akmenų pastatytas gyvas paminklas pasipriešinimui prieš sovietų valdžią. Per stebuklą išlikusioje ramybės oazėje dabar lankosi savęs ieškantys ir pasaulį suprasti norintys žmonės.

Orvidų sodybą, esančią Imbarės seniūnijoje, 3 km nuo Salantų Plungės link, išgarsino trijų kartų akmenkalių Orvidų - Jono, Kazimiero, o ypač Viliaus - vardai. Viliaus Orvido (1952-1992) gimtinės sodyba-muziejus yra Kretingos r. sav. teritorijoje, Imbarės sen., Gargždelės k., deš. Viliaus Orvido (1952 - 1992) pasakojimą apie muziejaus veiklą vertėtų pradėti nuo jo įkūrėjo Lietuvos menininko, akmentašio Viliaus Orvido. Vilių akmentašystės amato išmoko iš savo tėvo akmentašio Kazio Orvido (1905-1989), kuriam akmenoriaus amatą perdavė jo tėvas Jonas Orvidas (1872 -1939) - Orvidų dinastijos pradininkas Salantų žemėje. Šis žmogus ir tapo savotiškos akmentašių dinastijos ištakomis.

Kadaise ši vieta, esanti Gargždelės kaime, tebuvo plynas laukas. Buvo tol, kol vienas žmogus ištarė: „Aš noriu kažką po savęs palikti“. Po šių žodžių čia iškils galybė akmenų ir kryžių, paminklų visiems tikėjimams ir dievams. Akmuo šeimai buvo brangiausias turtas.

Vienuolio pranciškono įkurtas ir išpuoselėtas muziejus po atviru dangumi - unikali, simbolinių prasmių kupina ir daug apmąstymų sukelianti erdvė, nusagstyta akmens skulptūromis, kryžiais, paminklais su tautine ir religine simbolika. Čia laukiami visi, norintys atsikvėpti nuo miesto šurmulio ir pabūti gamtoje, pasimėgauti jos ramybe.

V. Orvidas kurdamas sodybą veikė plačiai. Sovietmečiu samdė kranus, sunkiuosius savivarčius, buldozerius. Tam reikėjo nemažai pinigų, kuriuos skulptorius uždirbdavo darydamas neblogai apmokamus antkapinius paminklus. V. Orvido užsakymu, sodyboje kurį laiką dirbo ir Šateikiuose stovėjusio sovietų armijos poligono technika, visą laiką padėjo aplinkinių kolūkių mechanizatoriai.

Sodybos Architektūra ir Simbolika

Visa sodyba - tarsi kelių lygių: apatinė požeminė katakombinė dalis (dabar daug kur užgriuvusi); vidurinė - įprasta, nors ir čia laukia įvairiausios reljefo kliūtys, laiptai, pylimai, grioviai; ir aukštutinė, pasiekiama tik užsiropštus ant velėna užkrautų stogų, piramidžių, didžiųjų akmeninių terasų, rietuvių, ant storų, penkiametrių kelmų. Visa sodyba yra milžiniško taisyklingo trikampio formos. Ši krikščionių ikonografijoje tradicinė Apvaizdos akis, V. Orvido sąmoningai komponuota, apjuosta kanalais, akmenų ir žemių pylimais, aiškiai matoma tik iš lėktuvo.

Norint patekti į centrinę sodybos dalį, būtinai reikia pralįsti pro žemus akmeninius vartus, apie 130 cm aukščio angą, paliktą po didele akmenų krūva. Paklausus V. Orvido, kodėl toks menkas įėjimas, jis atsakė: „Lai žmonės nusižemin…“.

Vaizdas iš Orvidų sodybos. Šaltinis: Vikipedija

Sovietinis Laikotarpis: Pasipriešinimo Simbolis

Turbūt ne kiekvienas žino, kad tai, kas šiandien ne vienam atvykėliui užgniaužia kvapą, kilo iš didelės įtampos ir kovos. Sovietmečiu sodyba, kurioje lankėsi net tuometinis Sovietų Sąjungos vadovas M. Gorbačiovas, buvo virtusi tam tikru pasipriešinimo okupantų rėžimui simboliu ir neprisitaikiusių žmonių, ypač jaunimo, susitikimo vieta.

V. Orvidas gimtinės sodyboje globojo jaunuosius menininkus, skatindamas juos kurti, statydamas jų drožinius į vieną gretą su savo skulptūromis, padėjo dvasinę pusiausvyrą praradusiems žmonėms.

Sovietinės okupacijos laikotarpiu Kazys Orvidas pradėjo dirbti buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate, čia darė granitinius postamentus sovietinės valdžios statomiems paminklams ir dekoratyvinėms skulptūroms, vertėsi antkapių paminklų gamyba. Ilgainiui Kazys Orvidas įsirengė dirbtuvę savo sodyboje. Šalia jo vis sukinėjosi sūnus Vilius, jis uoliau mokėsi akmentašystės paslapčių nei leido laiką mokyklos suole.

Toks požiūris į medžiaginę tikrovę atspindi orvidišką vertybių sistemą - nieko nėra atlikusio, viskas turi savo vertę, nors ir neįžvelgiamą daugelio žmonių akims. Nieko nuostabaus, kad netrukus jaunojo menininko polėkis ir raiška atkreipė sovietinių struktūrų dėmesį.

Sodyba tarp žmonių buvo įgavusi Absurdo arba chaoso muziejaus vardą. Kita vertus, sovietinės santvarkos sargams pavojų kėlė ne vien meno kūriniai, bet ir tai, kad sodyba pamažu tapo mažyte laisvės oaze beribėje melo dykynėje.

Ne sykį valdžios žmonės į sodybą kėsinosi, norėjo išardyti ją, paprasčiausiai nušluoti nuo žemės paviršiaus. Ginama ji buvo pačiais netikėčiausiais būdais.

Viliaus motina Marta Orvidienė vėliau žiniasklaidai ne sykį tvirtins, kad sodybą išgelbėjo veiksmingas tuometinio Sovietų imperijos vadovo Michailo Gorbačiovo įsikišimas. Ji teigė, kad dar nebūdamas Komunistų partijos generalinis sekretoriumi jis buvo atvykęs į Plungės fabriką, kurio direktorius buvęs Kazimiero Orvido draugas. Taip M. Gorbačiovas ir atsidūręs sodyboje.

V. Orvidas buvo įsitikinęs, kad visas jo darbas yra dievo planas ir valia. „Ne aš čia taip darau - Aukščiausiasis per mane daro. Aš bandau tik netrukdyt. Man svarbiausia netrukdyt, jausti, ko Jis iš manęs nori“, - teigdavo akmenorius. Tad religinis matmuo buvo kertinis jo veikloje.

Orvidų sodyba. Šaltinis: Grazitumano.lt

Orvidų Sodyba Šiandien

Po tėvo Kazimiero ir jo sūnaus Viliaus mirčių ši sodyba kelerius metus taip pat buvo apmirusi. Jiedu sodybą kantriu darbu ir fantastišku užsidegimu buvo pavertę ne tik muziejum, bet ir dvasinės traukos vieta menininkams, neformalams.

El. Kazimiero duktė ir Viliaus sesuo Palmyra Beniušienė yra dabartinė Orvidų sodybos šeimininkė. Sodybos akmenkalių tradicijas tęsia jos vyras Liudvikas, sukūręs ir giminės herbą, bei vasaromis į stovyklas suvažiuojantys skulptoriai. Duktė Palmyra parengė sodybos informacinį lankstinuką.

Dabar sodyboje mažiau Lietuvos žmonių, atklystančių pasisemti dvasinių jėgų, nes nebėra Viliaus ir jo auros. Tačiau iš naujo Orvydų sodybą atranda užsienio turistai.

Šiuo metu sodyba pripažinta paveldo objektu: negalima griauti ar pakeisti to, kas sukurta Viliaus. Bet išsilaikome tik iš savo lėšų, todėl už sodybos lankymą imamas simbolinis mokestis.

Šiemet sukanka 30 metų nuo tos akimirkos, kai Vilius Orvidas, akmenorius iš Žemaitijos, iškeliavo į Tėvo namus.

Lankytojams

Atvykę galėsite ne tik apžiūrėti autentiškus meno kūrinius, grožėtis supančia gamta, bet ir pažvejoti greta esančiuose vandens telkiniuose ar pažaisti tinklinį.

Kiekvienas Orvidų sodybos lankytojas savaip supras Viliaus sukurtą pasaulį, tačiau abejingų jo kūrybai tikrai nebus. Čia laukiami visi, kurie ieško ramybės, įkvėpimo bei nori pažinti save. Muziejuje gausu įvairių religijų - katalikybės, pagonizmo, budizmo bei astrologinių ženklų atspindžių.

Ieškantiems gamtos grožio, muziejuje įrenginėjamas botanikos parkas - Dievo Apvaizdos akis, kurio viduryje stūkso kalva su keturiais šlaitais, kurių papėdėje sau vietą surado keturi akmenys, simbolizuojantis keturias pasaulio puses (šiaurę, pietus, rytus bei vakarus), tarp kurių įrengti aukurai.

V. Orvidas visada su džiaugsmu priglausdavo ir nei vieno neatstumdavo. Ne vienas žmogus, būtent Orvidų sodyboje atrado savo gyvenimo kelią, atsikratė gyvenimą žlugdančių įpročių, pajautė vidinę laisvę dėka Viliaus dvasinio vedimo. Būtent šie žmonės ir padėjo V. Orvidui plėsti savo veiklą.

Gyvūnai. Tyla ir ramybė. Muziejus skirtas ramiam poilsiui, todėl prašau elgtis tyliai ir pagarbiai savo ir kitų atžvilgiu. Maistas. Pasirūpinkite maistu patys, jei planuojate pasilikti muziejuje ilgesnį laiką. Rūkymas ir alkoholis. Gerbkime gamtą. Gerbkime akmenis. Muziejuje yra labai daug vertingų ir įdomių akmenų, kurie ir sudaro muziejaus ekspoziciją. Juos spardyti, daužyti ar kitaip niokoti neleidžiama. Nelaipiokite ant akmeninių ar medinių konstrukcijų, tai gali būti pavojinga. Renginiai ir šventės. Ačiū už supratimą.

Bilietų Kainos ir Darbo Laikas

Bilietų kainos:

• Suaugusiems - 6 Eur;
• Studentams ir neįgaliesiems (pateikus pažymėjimą) - 4 Eur;
• Moksleiviams - 3 Eur.

Darbo laikas:

Apylinkės

Nusprendę pailsėti vienoje nuostabiausių Lietuvos vietų - prie Baltijos jūros, nepraleiskite progos pažinti ir kitas gražias bei daug turistų dėmesio susilaukusias Žemaitijos vietoves. Vos 12 km. nuo Baltijos jūros atitolęs Kretingos miestas savo grožiu bei kultūriniu palikimu kiekvienais metais pritraukia vis daugiau lankytojų, norinčių pamatyti bei pajausti tikrąjį Lietuvos gyvenimą, skirtingais šalies egzistavimo laikotarpiais.

Jei nusprendėte apsilankyti Kretingoje, siūlome Jums užsukti į Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią ir Pranciškonų vienuolyną, pasigrožėti Baltų mitologijos parku, grafų Tiškevičių dvaru su žiemos sodu, pasivaikščioti po netoliese Salantų esantį Imbarės piliakalnį. Bei sustoti ir pailsėti prie Salantų miesto įsikūrusioje ir jau daugiau nei 40 m. gyvuojančioje Orvidų sodyboje - muziejuje.

tags: #orvidu #sodyba #vikipedija