Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, priskiriamas prie pavojingų (šiurkščių) Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų. Daugybė situacijų, dėl kurių žmonės pasišalina iš eismo įvykio vietos su kuria būna susiję: kartais tyčia, kartais - netyčia. Nepriklausomai nuo to, ar nusižengimas buvo padarytas tyčia, siekiant nuslėpti, ar netyčia, už tai numatyta atsakomybė.
Itin griežtai žiūrima į tokius nusižengimus, nes manoma, kad asmuo, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, privalo būti itin atidus ir bent įtaręs, kad kliudė svetimą turtą, privalo išlipti ir įsitikinti, kad nieko nepagadino.
Atrodytų, įprasta situacija: prekybos centro aikštelėje ar daugiabučio kieme vairuotojas riedėdamas atbulas kliudo stulpelį ar kitą automobilį. Dažnai atsitrenkimas būna nestiprus. Tuo tarpu vaizdo kameros ar šalia einantys praeiviai užfiksuoja šį įvykį. Tai vėliau tampa neginčijamais įrodymais ar atsiranda liudytojų. Traukiamas administracinėn atsakomybėn vairuotojas nenori prisiimti atsakomybės. Jis teisinasi, kad tiesiog nematė kliūties ir nepastebėjo, nejuto susidūrimo. Pasitaiko, kad vairuotojas padaro nusižengimą tiesiog klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, t.y.
Teisinis reglamentavimas
Administracinėn atsakomybėn traukiama tik už tokį pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, kuris pažeidžia Kelių eismo taisykles (toliau - KET). Nurodytų pareigų neįvykdę asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn.
ANK 426 straipsnio 1 dalis nusako, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
ANK 426 straipsnio 2 dalis nusako, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Nors Europos Teisingumo Teismas (ETT) išaiškino, jog eismo įvykiu galima laikyti ir tokį atvejį, kai jame dalyvauja dvi stovinčios transporto priemonės, tačiau pagal Lietuvos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
Būtina sąlyga - tiesioginė tyčia
Šioje vietoje norisi atkreipti dėmesį, kad nusižengimas - pasišalinimas iš eismo įvykio vietos - padaromas veikiant tik tiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia reiškia, kad žmogaus tikslas ir yra būtent nusižengimo padarymas, jis suvokia, kad daro nusižengimą ir nori jį padaryti. Tačiau labai dažnai pasitaiko atvejų, kuomet asmenys nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį todėl iš eismo įvykio vietos išvažiavo ne tyčia, o sąžiningai klysdami. Asmuo tik iš pareigūnų sužino, kad dalyvavo eismo įvykyje.
Tačiau pareigūnui nėra įdomu vairuotojas pajuto ar nepajuto, kad apgadino svetimą turtą, nesiekia, nors privalo, visapusiškai išnagrinėti bylos, Pareigūnui yra svarbu kuo greičiau viską padaryti, todėl pareigūnas jums inkriminuoja pažeidimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyje, surašo administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, Ir pasako, kad jeigu iki nurodytos datos neįvykdysite administracinio nurodymo t. y.
Žinoma, asmuo sutikdamas su pažeidimu ir sumokėdamas 300, jei kaltinamas padaręs ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ar 650 eurus, jei kaltinamas padaręs ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, sutaupo savo brangaus laiko, pinigų, išleistų teisinėms paslaugoms, nervų, tačiau, sutikdamas su nusižengimu, net jeigu tikrai nepajuto, kad apgadino svetimą turtą, jis sau ilgam laikui, o gal net visam, savo vairuotojo charakteristikoje palieka rimtą „dėmę“ ir įvykus kitam kokiam nors KET pažeidimui (pavyzdžiui viršijus greitį, ar nesustojus prie STOP ženklo, už kuriuos yra numatomas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas), šis aptariamas pažeidimas, išliks neigiamai asmenį charakterizuojanti aplinkybė ateity, turinti įtakos sprendžiant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones ribojimo termino skyrimo.
Atsakomybė už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK), už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos numatytos šios sankcijos:
- Kai padaryta žala svetimam turtui neviršija 750 Eur ir vairuotojas turi teisę vairuoti:
- Baudą nuo 600 iki 1 100 Eur.
- Teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 3 metų.
- Kai padaryta žala svetimam turtui neviršija 750 Eur ir vairuotojas neturi teisės vairuoti:
- Baudą nuo 850 iki 2 000 Eur.
- Privalomas teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 3 metų.
- Gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
- Kai padaryta žala svetimam turtui viršija 750 Eur ir vairuotojas turi teisę vairuoti:
- Baudą nuo 1 000 iki 2 000 Eur.
- Teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 3 metų.
- Kai padaryta žala svetimam turtui viršija 750 Eur ir vairuotojas neturi teisės vairuoti:
- Baudą nuo 2 000 iki 2 600 Eur.
- Privalomas teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 3 metų.
- Gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
Bylas, susijusias su pasišalinimu iš eismo įvykio vietos nagrinėja policija. Jeigu netenkina policijos priimtas nutarimas, galima jį per 20 dienų nuo policijos nutarimo nuorašo įteikimo dienos skųsti pirmos instancijos teismui.
Nuo padarytos žalos dydžio svetimam turtui, priklauso koks bus inkriminuotas straipsnis t.y. Jeigu apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė už sukeltą eismo įvykį nekyla. Dėl tos aplinkybės, kad turto savininkas nereiškia pretenzijų dėl apgadinto turto, byla nėra nutraukiama.
Žala yra vertinamoji kategorija, jos (žalos) buvimas ar nebuvimas gali priklausyti nuo turto savininko valios išraiškos. Todėl net ir sugadinus ar apgadinus turtą, gali būti laikoma, kad žala nekilo arba ji yra mažareikšmė ir pan., tačiau prįpažįstant įvykį eismo įvykio nebūtina, kad būtų padaryta žala: svarbu, kad būtų sugadinta ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. (LAT byla Nr. 2AT-81-648/2016, Nr.
Ką daryti įvykus eismo įvykiui?
Jei buvo sužaloti žmonės, su kitu eismo įvykio dalyviu nesutariate dėl įvykio aplinkybių ar padaryta žala turtui, kurio savininko įvykio vietoje nėra, kvieskite policiją.
Kitais atvejais, jeigu tarpusavyje sutariate dėl eismo įvykio aplinkybių, kartu su kitu eismo įvykio dalyviu turite užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir kreiptis tiesiai į draudimo įmonę.
Apie eismo įvykį, už kurį esate atsakingas (arba kai neaišku, kas yra dėl jo kaltas) savo draudikui turite pranešti per 3 darbo dienas, o nukentėjusysis per tą patį laikotarpį eismo įvykio deklaraciją turi pateikti kaltininką apdraudusiam draudikui. Eismo įvykio deklaracijos blankus išduoda visos šią paslaugą teikiančios draudimo bendrovės.
Taisyklės numato, kad draudimo įmonė derina su nukentėjusiaisiais žalos atlyginimo būdą, taigi Jūs galite, bet neprivalote sutikti su draudimo įmonės rekomenduojama remonto įmone.
Saugos sankryžose patarimai: kaip atpažinti pavojingas vairavimo situacijas ir išvengti avarijų
