Turbūt kone didžioji dauguma porų, sudarydamos santuoką, tikisi gyventi kartu ilgai ir laimingai. Tačiau statistikos duomenys rodo, kad realybėje santykių darna ne visuomet tęsiasi „kol mirtis išskirs“. Skyrybos yra nemalonios nei teisine, nei emocine, nei psichologine prasme. Dažnai skyrybų procesas sukelia nemažai klausimų bei abejonių, tame tarpe dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.
Dauguma yra bent „viena ausimi“ girdėjęs, kad sutuoktinių turtas, nutraukiant santuoką, dalinamas lygiomis dalimis, t.y. po ½ kiekvienam sutuoktiniui. Tačiau dažnai tenka išgirsti ir šį klausimą - ar visada sutuoktinių turtas dalinamas lygiomis dalimis?
Įstatymas ir teismų praktika įvardina tam tikras sąlygas (aplinkybes), kuomet sutuoktinių turtas, nutraukiant santuoką, gali būti padalinamas nukrypstant nuo bendrosios sutuoktinių turto lygių dalių taisyklės.
Bendro Turto Padalijimo Proceso Etapei
Pažymėtina, kad dalijant bendrą sutuoktinių turtą, laikomasi tam tikros turto padalijimo eilės tvarkos, todėl bendro turto padalijimo procesas susideda iš kelių etapų:
- Pirma, turi būti nustatyta, kuris turtas yra bendras sutuoktinių turtas, o kuris - asmeninė kiekvieno nuosavybė;
- Antra, turi būti nustatyta, ar sutuoktiniai turi bendrų kreditorių;
- Trečia, nustačius bendrą sutuoktinių turtą ir bendrus kreditorius, pereinama prie turto padalinimo - šiame etape sprendžiama, kokiomis dalimis dalinamas sutuoktinių turtas, koks konkretus turtas atitenka vienam ar kitam sutuoktiniui.
Elisabeth Møinichen Leonhardsen: turto dalybos skyrybų atveju
Aplinkybės, Kurioms Esant Gali Būti Nukrypstama Nuo Sutuoktinių Turto Lygių Dalių Taisyklės
Minėta, kad trečiajame etape sprendžiama, ar sutuoktinių turtas dalinamas lygiomis dalimis, ar yra sąlygos, leidžiančios nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Taigi, kokias sąlygas, leidžiančias nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, įtvirtina įstatymas ir teismų praktika?
Pirmiausiai, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas ir teismų praktika neįtvirtina baigtinio aplinkybių sąrašo. Įstatyme nurodytos aplinkybės teismų praktikoje vertinamos kaip pavyzdinės, todėl kiekvienu konkrečiu atveju analizuojama, ar nukrypimas nuo sutuoktinių lygių dalių principo yra tikslingas, apsaugantis įstatymo saugomus interesus - kitaip sakant, net jei yra įstatyme ar teismų praktikoje nurodyta sąlyga, teismas, gali, bet neprivalo nukrypti nuo lygių dalių principo.
Sekant teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, gali būti nukrypstama nuo sutuoktinių turto lygių galimybių principo šiais atvejais:
Nepilnamečių Vaikų Interesai
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika formuojama ta linkme, jog vaikų gerovė paprastai yra užtikrinama jiems teikiamu išlaikymu, todėl šis klausimas santuokos nutraukimo bylose išsprendžiamas nustatant išlaikymo dydį, atitinkantį vaiko poreikius ir tėvų galimybes tokį išlaikymą teikti.
Vis dėlto, įstatymų leidėjas kaip vieną iš sąlygų, leidžiančių teismui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, yra įtvirtinęs būtinybę užtikrinti vaiko interesus, todėl išskirtiniais atvejais, kai reikia užtikrinti vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo socialiniam, psichologiniam ir fiziniam vystymuisi, ir to negalima pasiekti tik kito iš tėvų teikiamu išlaikymu, teismas gali taikyti išimtį ir tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, paskirti didesnę santuokos metu įgyto turto dalį.
Vieno Iš Sutuoktinių Sveikatos Būklė
Jei vienas iš sutuoktinių sunkiai serga ar yra neįgalus, priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, gali būti priteisiamas išlaikymas sergančiam ar neįgaliam sutuoktiniui arba didesnė turto dalis. Tačiau į sutuoktinio, kuris yra kaltas dėl sunkios savo sveikatos būklės, pavyzdžiui, susirgęs dėl narkotikų, alkoholio vartojimo, sveikatos būklę nebus atsižvelgiama.
Sutuoktinio Elgesys
Jei vienas iš sutuoktinių be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę. Taip pat vieno sutuoktinio dalis gali būti mažinama šeimos negautų pajamų suma, jei šeima šių pajamų negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba dėl to, kad jis nuslėpė pajamas nuo šeimos ir jas naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti.
Turto kilmė, pvz., bendrąja jungtine nuosavybe pripažintas dėl esminio pagerinimo turtas iki santuokos priklausė vienam iš sutuoktinių.
Priteistas Sutuoktiniui Išlaikymas
Sutuoktinio, kuris privalo mokėti išlaikymą kitam sutuoktiniui, dalis gali būti mažinama išlaikymo suma, jeigu išlaikymas yra priteisiamas mokėti nustatyto dydžio vienkartine suma ar priteisiamas tam tikras turtas.
Taip pat svarbu prisiminti, kad tuo atveju, jei santuoka nutraukiama bendru sutarimu, sutuoktiniams įstatymas suteikia didesnes galimybes susitarti dėl turto pasidalinimo bei nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.
Teismų Praktikos Pavyzdys
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-695/2022 nagrinėjo situaciją, kai ieškovė ieškinyje pareiškė reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo (turto balansas) ir kitų santuokos nutraukimo teisinių padarinių, kuriuos teismas privalo išspręsti nutraukdamas santuoką. Pirmosios instancijos teismas kvalifikavo atsakovo atsiliepimą kaip priešieškinį (pateiktas atsiliepimas į ieškinį, turintis priešieškinio požymių) ir įpareigojo už papildomai pareikštus turtinius reikalavimus, kurių nebuvo nurodyta ieškinyje, sumokėti žyminį mokestį.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad galiojančiose civilinio proceso teisės normose nustatytos dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės - priešinis ieškinys ir atsiliepimas (atsikirtimas) į ieškinį (CPK 142, 143 straipsniai). Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo nesutikimo su ieškiniu motyvus, t. y. atsikirtimus į ieškovo reikalavimus, tačiau negali reikšti savarankiškų reikalavimų.
Tiek priešieškinis, tiek atsiliepimas į ieškinį yra atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdai, kurių pasirinkimas tenka atsakovui ir priklauso nuo jo siekiamo rezultato. Taigi, jeigu atsakovas yra pasyvioji šalis, jis savo atsikirtimus gali išdėstyti atsiliepime į ieškinį, tačiau jeigu atsakovas reiškia savarankiškus reikalavimus ieškovui, pastarieji turi būti suformuluoti pasirenkant kitą gynybos priemonę - reiškiant priešieškinį.
Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad iš šią bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų turinio matyti, jog teismai atsakovo savarankišku reikalavimu laikė tik jo prašymą į dalytino turto balanso sudėtį įtraukti ieškinyje nenurodytą turtą (t. y. buto baldus ir įrangą, turtines teises į buto išlaikymą pagal suvestinę, turtines teises į buto banko paskolos išmokėjimą) ir padalyti šį turtą jo nurodomu būdu (priteisiant jo asmeninėn nuosavybėn), taigi, ir žyminį mokestį skaičiavo bei įpareigojo atsakovą sumokėti (tik) nuo šio, ieškinyje nenurodyto, turto.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad atsakovo argumentai, susiję su ieškinyje nurodyto turto padalijimu, teismų nebuvo vertinti kaip savarankiški turtiniai reikalavimai. Kasacinis teismas sutiko su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis, kad atsakovo atsiliepime išdėstyti nesutikimo su ieškinio reikalavimu padalyti santuokos metu įgytą turtą argumentai patvirtina esant naujų spręstinų su šiuo reikalavimu susijusių klausimų, kurie nenurodyti ieškinyje.
Atsakovas, reikalaudamas padalyti turtą, kuris nebuvo nurodytas ieškinyje, formulavo naujus turtinius reikalavimus, už kuriuos, be kita ko, turėjo būti sumokėtas žyminis mokestis.
Kitas Teismų Praktikos Pavyzdys
2025 m. gegužės mėn. LAT priėmė nutartį byloje Nr. Byloje ginčas kilo dėl vieno buto padalijimo - nuo lygių dalių buvo nukrypta tik šio konkretaus turto atžvilgiu. Ieškovas pareikštu ieškiniu butą prašė padalyti per pusę natūra, teigdamas, kad pats butu nesinaudos, nes gyvena kitur, tačiau savo dalimi leis naudotis šalių vaikams.
Teismai patenkino atsakovės prašymą: jai buvo priteistas visas butas, o ieškovui - kompensacija už 1/3 buto vertės. Svarbu tai, kad neištikimybė, kurią nurodė atsakovė, nebuvo laikyta pagrindu nukrypti nuo lygių dalių, tačiau lemiamais tapo kiti aspektai: atsakovė liko gyventi bute su trimis skirtingų lyčių mokyklinio amžiaus vaikais, kuriems reikia tinkamų gyvenimo sąlygų ir asmeninės erdvės. Tokiu būdu buvo siekiama ir ateityje išvengti konfliktinių situacijų, susijusių su šalių bendravimu dėl buto naudojimo tvarkos bei jo išlaikymo, skiriant prioritetą vaikų interesams, t. y.
Nagrinėdamas šią bylą LAT pabrėžė, kad sutuoktinių turto padalijimas - tai tėvų, o ne vaikų turtinių klausimų sprendimas. Įprastai vaikų gerovė užtikrinama jiems teikiamu išlaikymu - vaiko teisė į gyvenimo sąlygas santuokos nutraukimo bylose išsprendžiama nustatant išlaikymo dydį, atitinkantį vaiko poreikius ir tėvų galimybes tokį išlaikymą teikti. Tokiu būdu situaciją būtų galima spręsti, jeigu butas tarp šalių būtų dalijamas natūra.
Svarbu tai, kad atsakovė įgijo ne tik teisę į butą, bet ir pareigą savo sąskaita grąžinti su butu susijusį banko kreditą. Tuo tarpu ieškovas buvo įpareigotas kiekvienam vaikui mokėti 250 Eur kasmėnesinį išlaikymą.
Atsižvelgusi į visas aplinkybes, LAT teisėjų kolegija konstatavo, kad pagrįstai buvo nukrypta nuo lygių dalių principo - atsakovei paskirta didesnė dalis ginčo buto, o ieškovui priteista atitinkama kompensacija. Svarbu, kad kiekvienu atveju sprendimas dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių.
Įstatyminis sutuoktinių turto teisinis režimas iš esmės reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Laikoma, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Gali būti įvairių situacijų sutuoktinių gyvenime, kai tenka turtą pasidalinti ir nuspręsti kiek, kuriam ir kokio turto turėtų tekti. Pavyzdžiui, turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas vieno sutuoktinio ar sutuoktinių kreditorių reikalavimu.
Bendras turtas gali būti pasidalinamas sutuoktiniams sudarant turto padalinimo sutartį notarine tvarka. Ją galima sudaryti tiek santuokos nutraukimo metu, tiek santuokos nenutraukiant. Turtas, pasidalytas sutuoktinių gyvenant susituokus, tampa asmenine jų nuosavybe, todėl, nutraukiant santuoką, nebedalijamas.
Sutuoktiniai gali pasidalinti bet kokį turtą: kilnojamąjį, nekilnojamąjį, įmonės ir pan. Svarbu, kad turto padalinimo sutartimi sutuoktiniai negali išspręsti būsimo turto režimo, t. y. pasidalinti turtą, kuris bus sukurtas ateityje.
Santuoką nutraukiant tarpusavio sutarimu yra sudaroma santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kurioje, be kitų klausimų, privalo būti aptartas viso bendro turto ir prievolių pasidalinimas. Tokia sutartis yra tvirtinama teismo.
Sutuoktinių teisių principai
Kiek sutuoktiniai yra laisvi susitarti dėl dalinamo turto dalių ar koks turtas kuriam atitenka? Sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų.
Įstatymai įtvirtinta sutuoktinių lygiateisiškumo principą. Sutuoktiniai turi lygias turtines ir asmenines neturtines teises, turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę vienas kitam ir vaikams visais šeimos gyvenimo klausimais.
Šis principas reiškia ir tai, kad sutuoktiniai gali sutarimu spręsti santuokoje įgyto turto pasidalijimo klausimus. Įstatymai nedraudžia nukrypti nuo lygių sutuoktinių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo.
Tačiau toks sutuoktinių susitarimas turi neprieštarauti viešajai tvarkai, nepažeisti sutuoktinių ar vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Turto pasidalijimas, kuriuo sutuoktiniui - skolininkui nepagrįstai atitenka mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti, gali pažeisti kreditoriaus interesus.
Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Be to, teismas padalija bendrą sutuoktinių turtą, esant sutuoktinių kreditorių reikalavimui.