Lietuvoje žemės ir miško sklypų nuosavybės teisės yra registruojamos ir viešai prieinamos, todėl norint sužinoti, kam priklauso konkretus sklypas, yra keli būdai. Ieškant patinkančio sklypo savo namo statybai ir važinėjant po įvairias vietas, kartais atrandame sklypus, kurie mums patinka, tačiau jų nerasime skelbimų portaluose. Norint sužinoti, kam priklauso žemės sklypas reikia trijų įrankių: Regia.lt, Registrų centro portalo ir Google.
Regia.lt Platforma
Naudokitės regia.lt platforma kad peržiūrėtumėte sklypų ribas, paskirtį ir jų unikalius numerius. Regia.lt yra patogi platforma, kuri leidžia vizualiai peržiūrėti Lietuvos žemės ir miško sklypus. Norėdami rasti konkretų sklypą, galite įvesti adresą, sklypo unikalų numerį arba naudoti interaktyvų žemėlapį. Pasirinkę norimą sklypą, matysite jo ribas, paskirtį ir kitą susijusią informaciją.
Suradus patinkantį sklypą, pirmiausia reikia sužinoti jo tikslų adresą. Tam į pagalbą ateina regionų geoinformacinės aplinkos portalas Regia.lt. Jame ne tik surasite adresus, bet ir galite pamatyti komunikacijas šalia sklypo - ar šalia praeina dujos, elektra, vanduo, kokios artimiausios susisiekimo paslaugos.
Nuvykus prie sklypo ir bandant pasinaudoti Regia.lt portalu mobiliajame telefone, džiaugsmo nebus daug, todėl rekomenduojama naudoti kompiuterį. Turėdami informaciją apie tikslų sklypo adresą, galime pradėti ieškoti savininko.
Registrų Centras
Registrų centre registruojami visi žemės ir miško sklypai Lietuvoje. Norėdami sužinoti, kam priklauso konkretus sklypas, galite naudotis Registrų centro teikiama paslauga - Nekilnojamojo turto registro išrašais. Šie išrašai pateikia informaciją apie sklypo savininką, teises į turtą bei kitą teisinę informaciją. Užklausą galite pateikti tiesiogiai Registrų centro padalinyje arba internetu per Registrų centro savitarnos sistemą.
Registrų centre galima gauti informaciją apie nekilnojamo turto savininką. Tikrai ne visus buvo galima iškart lengvai surasti. Mums teko parašyti vieno sklypo savininko draugui ir paprašyti kontakto. Be abejo, ieškant kontaktų nereikia peržengti ribų.
Nekilnojamojo Turto Mokestinės Vertės
Butų, gyvenamųjų namų ir kitų statinių savininkai jau gali sužinoti būsimas savo valdomo nekilnojamojo turto (NT) mokestines vertes. Masinį visos šalies nekilnojamojo turto (NT) vertinimą atlikęs Registrų centras atkreipia dėmesį, kad nuo kitų metų įsigaliosiančios naujos statinių mokestinės vertės bus aktualios mokant NT mokestį už 2026 ir vėlesnius metus, tačiau mokant mokestį už 2025 m. dar bus naudojamos senosios mokestinės vertės.
„Registrų centras kasmet atlieka masinį visos šalies NT vertinimą ir nustato statinių bei žemės sklypų vidutines rinkos vertes. Pagal šiuo metu galiojančias tvarkas šios vertės kas penkerius metus būdavo prilyginamos mokestinėms vertėms ir naudojamos mokesčiams apskaičiuoti, - kalba Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis. - Nuo kitų metų sausio 1 d. įsigalios naujos statinių - butų, gyvenamųjų namų ir kitų - mokestinės vertės, kurias gyventojai jau dabar gali pasitikrinti Registrų centro interneto svetainėje“.
Registrų centro interneto svetainėje adresu www.registrucentras.lt/masvert/paieska-un kiekvienas norintis jau gali pamatyti statinių mokestines vertes - tiek šiuo metu galiojančias, tiek būsimas. Paskutinį kartą statinių mokestinės vertės keitėsi 2021 metų sausio 1 d.
„Šiuo metu galiojančios statinių mokestinės vertės gyventojams dar bus aktualios šių metų pabaigoje, kai Valstybinei mokesčių inspekcijai reikės teikti deklaracijas už šiuos metus. Būsimos statinių mokestinės vertės bus reikalingos mokant NT mokesčius ateityje“, - akcentuoja K. Maksvytis ir primena, kad pagal įsigaliosiančius įstatymo pakeitimus statinių mokestinės vertės keisis nebe kas penkerius metus, o kas trejus.
Patikrinti savo turimo NT mokestinę vertę galima specialioje aplikacijoje Registrų centro svetainėje - paieškai reikalingas NT objekto unikalus numeris, kurį nesunkiai galima sužinoti atlikus NT objekto paiešką pagal adresą.
Kaip Keitėsi Mokestinės Vertės?
Registrų centro vertintojai, atlikę visos šalies NT masinį vertinimą, iš viso įvertino 6,3 mln. NT objektų, kurių preliminari vidutinė vertė siekia 196 mlrd. eurų. Iš jų tik statinių įvertinta 3,7 mln. objektų, jų bendra vidutinė rinkos vertė siekia 147 mlrd. eurų. Palyginti su ankstesniu mokestiniu laikotarpiu, t.y. 2021 m. sausio 1 diena, statinių vidutinė rinkos vertė išaugo maždaug 90 procentų.
Per 5 metų laikotarpį butų vertė išaugo maždaug du kartus. Didžiausias (apie 120 proc.) augimas fiksuojamas Palangos, Kauno miestų ir Birštono savivaldybėse, mažiausias (apie 40-50 proc.) padidėjimas matomas Kalvarijos, Kelmės, Jurbarko, Pakruojo, Joniškio, Skuodo rajonų ir Pagėgių savivaldybėse.
Panašus bendras mokestinės vertės augimas stebimas ir gyvenamųjų namų segmente. Čia didžiausias vertės augimas fiksuotas Neringos, Kauno miesto, Klaipėdos rajono ir Birštono savivaldybėse, mažiausias - Kalvarijos, Jurbarko, Kelmės, Šakių, Vilkaviškio ir Joniškio rajonų savivaldybėse.
„Mokestinių verčių augimas tiesiogiai susijęs su nekilnojamojo turto kainų augimu, kurį pastaraisiais metais Lietuvoje lėmė auganti paklausa, didėjančios gyventojų pajamos, palankios paskolų sąlygos, infliacija, statybų kaštų didėjimas ir kiti veiksniai. Dėl visų šių priežasčių didžiausias kainų augimas fiksuotas didmiesčiuose, o regionuose - nuosaikesnis“, - teigia Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius K. Maksvytis.
Iš kitų NT grupių administracinių ir gydymo statinių mokestinės vertės per 5 metus paaugo vidutiniškai 87 proc., garažų - 90 proc., kultūros ir mokslo statinių - 79 proc., poilsio ir sporto statiniai - 104 proc., sodų pastatai - 62 proc., komerciniai ir specialiųjų paslaugų statiniai - 70 procentų.
Kas Yra Nekilnojamojo Turto Masinis Vertinimas?
Masinis nekilnojamojo turto vertinimas - nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai, naudojant Nekilnojamojo turto registro, kitų valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų bei rinkos duomenis, taikant statistines duomenų analizės ir vertinimo technologijas, sudaromi nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės nustatymo modeliai, pagal kuriuos, vadovaujantis šiuo įstatymu, įvertinami Nekilnojamojo turto kadastro objektai ir parengiama bendra tam tikros teritorijos masinio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita.
Nustatant vidutines rinkos vertes įtakos turi statinio ir žemės buvimo vieta, naudojimo paskirtis, kadastriniais matavimais užfiksuoti ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti kadastro duomenys bei kiti veiksniai. Tačiau neatsižvelgiama į NT vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl laikino aplinkos pagerinimo ar pabloginimo, NT valdymo formos, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimų, suplanavimo, stiliaus, dizaino, vidaus apdailos ir kitų individualių turto savybių.
Masinio vertinimo būdas leidžia per santykinai trumpą laiką, vienodais principais ir nedideliais kaštais įvertinti didelį turto objektų kiekį. Vidutinės rinkos vertės yra aktualios ne tik NT mokesčių apskaičiavimui, bet ir gyventojams, pavyzdžiui, įgijus NT paveldėjimo ar dovanojimo atveju privalomi mokėti mokesčiai apskaičiuojami remiantis vidutinėmis rinkos vertėmis.
| Savivaldybė | Butų vertės augimas | Gyvenamųjų namų vertės augimas |
|---|---|---|
| Palanga | ~120% | - |
| Kauno miestas | ~120% | Didžiausias |
| Birštonas | ~120% | Didžiausias |
| Neringa | - | Didžiausias |
| Klaipėdos rajonas | - | Didžiausias |
| Kalvarija | ~40-50% | Mažiausias |
| Kelmė | ~40-50% | Mažiausias |
| Jurbarkas | ~40-50% | Mažiausias |
| Pakruojis | ~40-50% | - |
| Joniškis | ~40-50% | Mažiausias |
| Skuodas | ~40-50% | - |
| Pagėgiai | ~40-50% | - |
| Šakiai | - | Mažiausias |
| Vilkaviškis | - | Mažiausias |