Pajiešmenių Dvaro Sodyba: Istorija, Architektūra ir Kultūros Paveldas

Pajiešmenių dvaro sodyba, esanti Krinčino sen., Pajiešmenių k., Parko g. 2, yra įvardijama kaip vietinės reikšmės kultūrinis paminklas. Išlikę pastatai skirtini XIX a. pabaigai, XX a. pradžiai. Dvaro istorija ir dabartis yra glaudžiai susijusi su vietos bendruomene ir kultūriniu paveldu.

Pajiešmenių dvaro sodyba. Nuotrauka iš Vikipedijos

Dvaro Istorija ir Savininkai

Dvaro istorija siekia XIX a. pabaigą - XX a. pradžią. Išlikę dvaro rūmai statyti 1895 m. Tuo metu dvaras priklausė Klebokui, po jo - baronui Liudvikui Ropui (von Ropp). Būtent vienas fon Ropų giminės atstovas įveisė parką ir pastatė čia esančius palivarko statinius. Pajiešmenių istorija neatsiejama nuo garsiųjų baronų fon Ropų. Jis pastatė iki šiol išlikusius dvaro rūmus.

Aptarta Pajiešmenių sodyba savo geriausius laikus mena iki 1930 m., iki kol dvaro žemės buvo padalytos į dalis. 1930 m. išparceliavus dvarą, rūmuose įrengta ūkio kontora, vėliau ten gyveno ūkio darbininkai. Nuo to karto čia veikė kultūros namai, gyveno įvairūs žmonės, dažniausiai - paprasti darbininkai, taip pat rūmuose buvo įsikūrusi vietinio ūkio kontora.

Šiai sodybai pasisekė, ji nebuvo smarkiai nugyventa. 2003 m. Pajiešmenių rūmus įsigijo privatus asmuo.

Architektūrinės Ypatybės ir Dabartinė Būklė

Raudonų plytų mūro Pajiešmenių rūmai ir ūkiniai statiniai (svirnas, sandėlis, tvartas ir kt.) iškilo 1895 m. Todėl tai yra vienas naujesnių šalies dvarelių (palivarkų). Tiesa, priklausė jis Barklainių dvarui, kuris yra visai netoli.

Rūmas statytas iš raudonų plytų, dviejų aukštų, su mansarda trečiame aukšte, dvišlaitis šiferio stogas. Pastato šiaurės rytų kampe ir vakariniame gale įrengtos atviros verandos, toliau į pietus rūmas tęsiasi vieno aukšto pastatu. Šiandien iš abiejų pusių atviromis mansardomis pagražinta dviaukštė rūmų dalis neatrodo gyvenama, bet ši pastato pusė vis tiek prižiūrima - matyti nauji lietvamzdžiai, tvarkoma aplinka. Šalia - vienaaukštė pastato dalis, ji - gyvenama.

Šiuo metu yra išlikę 10 pastatų: rūmai (9 m x 19 m), svirnas (22 m x 11m), padarginė, tvartai, ūkiniai pastatai. Įdėmiau pasižvalgius, čia įmanoma atrasti daug įdomių senovinių prabangos detalių: buvusį žuvies formos fontaną, medines „žaliuzes“, langų rėmų bei durų papuošimus ir kita. Lietuvoje išlikusiose dvarų sodybose jau retai kur galima pamatyti tai, ką išsaugojo Pajiešmeniai. Raudonų plytų mūras unikalus.

Dvaro Parkas ir Gamtos Paminklai

Iešmens upelio pakrantėje įveistas senasis dvaro parkas išlikęs iki šių dienų. Pajiešmeniuose plačiai tyvuliuoja užtvenkta Jiešmens upė (Mūšos intakas). O tarp jų, per tamsų vandenį siūbuoja ir ne taip seniai atnaujintas kabantis tiltas. Kaime, abipus tvenkinio statokų šlaitų, auga dar dvarelio sodybos laikus menantys parko medžiai.

Kaimo bendruomenė, pasinaudojusi Europos Sąjungos kaimo plėtros fondo „Leader“ programos lėšomis, 2013 m. sutvarkė dvaro sodybos parką ir pritaikė jį visuomenės poreikiams. Išsaugotos ir atkurtos alėjos, atnaujinta takų sistema, aikštelės, regykla, sutvarkyta krantinė ir želdynai.

Pasvalio rajone, Krinčino seniūnijoje, Pajiešmenių kaimo parke, perėjus tiltą, dešinėje Jiešmens upės pusėje (nuo dvaro) augantis ąžuolas yra valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas. Pasvalio rajone esančių gamtos paminklų ir saugomų gamtos paveldo objektų sąrašo duomenimis, jo aukštis - 23 m. Apimtis - 5,5 m. Skersmuo siekia 1,5 m.

Pajiešmenių parkas. Nuotrauka iš Pasvalys.lt

Pajiešmenių kaimo bendruomenė didžiuojasi senu, legendomis apipintu ąžuolu.

Pasakojama, kad Pajiešmenių dvaro savininkas Vilius fon Ropas buvęs piktas. Kai į dvarą suvažiuodavo svečių, jis liepdavęs baudžiauninkams lipti į šį ąžuolą ir kukuoti. O kukuojančius nušaudavęs. Vienas baudžiauninkas sumanė ponu atsikratyti: išsipjovė ąžuolinę kuoką ir stipriai sudavė ja per medį, kad ponas išgirstų. Išgirdęs triukšmą savo valdose, ponas šoko ant žirgo ir atjojo pasižiūrėti, kas čia vyksta. Pamatęs prie ąžuolo stovintį baudžiauninką, bandė jį užpjudyti šunimis, tačiau šis vikriai nuo jų išsisuko ir spėjo netgi ponui per sprandą suduoti savąja kuoka. Žiaurusis dvarininkas netrukus mirė. Tačiau kaimo žmonės dar ilgai po šiuo ąžuolu matydavę nekenčiamą poną ir girdėdavę jo dejones.

Kultūriniai Renginiai ir Bendruomenės Veikla

Pajiešmenių parke rengiamos tradicinės šventės, vakaronės, pamaldos, žiemos šventės. Bendruomenės iniciatyvą Kultūros paveldo departamentas įvertino kaip gerąją patirtį išsaugant kultūros paveldą.

2020 m. birželio 27 d. Pajiešmenių dvaro kiemelyje vyko XV Lietuvos mėgėjų teatrų šventė „Tegyvuoja teatras“. Šventės metu nominuoti ryškiausi 2019 m. Lietuvos vaikų ir jaunimo teatrų režisieriai, festivalių organizatoriai. Visiems nominuotiesiems įteikti Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir Lietuvos mėgėjų teatro sąjungos diplomai, o laureatams - „Tegyvuoja teatras“ statulėlės.

VII nominacijos „Ryškiausia nacionalinės dramaturgijos interpretacija“ statulėlę pelnė pasvaliečiai. Ja apdovanotas Pasvalio jaunimo studijos „Drãma“ bei Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos teatras už spektaklį „Nesibaigiantis kelias“ (autorė ir režisierė Asta Simonaitė).

Teatrų šventė Pajiešmenių dvare 2020 m. Nuotrauka iš Pasvalys.lt

Praktinė Informacija

Pajiešmenių dvaro sodyba - vietinės reikšmės kultūrinis paminklas, įsikūręs Krinčino seniūnijoje, Pajiešmenių kaime, Parko g. 2. Pasvalio r. Pajiešmenių dvaro rūmai lankytojų nepriima, bet kartais pakviečia į kultūrinius renginius.

Pagrindiniai duomenys apie Pajiešmenių dvarą

tags: #pajiesmeniai #dvaro #sodyba