Palangos dvaro sodybos parko planas ir istorija

Palangos dvaro istorija prasidėjo XIX a. pirmoje pusėje, dvarą įsigijus grafui Mykolui Tiškevičiui. Dvaro sodyba pradėta formuoti 1848 m., o parkas įkurtas 1897-1899 m. Tuo pačiu metu pastatyti dabartiniai Tiškevičių dvaro rūmai.

Grafo F. Tiškevičiaus užsakymu parką projektavo visoje Europoje garsus kraštovaizdžio architektas Eduardas Fransua Andrė. Manoma, kad pats F. H. Švechtenas pasikvietė prancūzų parkų architektą-dendrologą Eduardą Fransua Andrė (1840-1911) kartu su sūnumi Renė Fransua Andrė ir belgų dendrologą Buiseną de Kuloną, kad šie suprojektuotų ir apie rūmus įkurtų parką. Angliško tipo parką Palangoje 1895 metais kūrė prancūzas architektas Eduardas Fransua Andrė su sūnumi Renė Andre. Jiems padėjo parkų apželdintojas iš Belgijos Žiulis Biuisenas.

Parkui parinkta vieta unikali tiek gamtiniu, tiek kultūriniu požiūriu: dvaro rūmai įkomponuoti kaip pagrindinis akcentas tarp parko tvenkinio ir legendinio Birutės kalno - istorinės senovės lietuvių šventovės, nuo kurio atsiveria vaizdas į jūrą.

Palangos botanikos parkas

Parko struktūra ir ypatybės

Parkas labai dinamiškas, pasižymi stebinančia kompozicinių komponentų gausa: centre abipus dvaro rūmų suprojektuoti aiškių geometrinių formų parteriai, nuo kurių atsišakoja į parko gilumą vedantys, vingiuoti takeliai. Iš pirmo žvilgsnio chaotiškai atrodantis, parko takų tinklas išdėstytas taip, kad čia vaikštinėjančiam lankytojui atsivertų nesikartojantys daugiaplaniai gamtovaizdžiai. Į parką galima patekti iš bet kurio jo pakraščio.

Kuriant parką nemažai žemės paimta iš netoliese buvusios pelkės, o jos vietoje įrengtas parko tvenkinys ir sala su baltais tilteliais. Parke abipus rūmų suformuoti iškilmingi parteriai. Priekiniame - elipsės formos aikštė su fontanu ir „Laiminančio Kristaus” skulptūra. Į parko teritoriją pateko ir šimtametis Birutės pušynas, ir pagoniška šventykla ant Birutės kalvos.

Nors parko erdvinėje ir planinėje struktūroje išryškinti natūralios pajūrio gamtos elementai, dominuoja pušys, projektuojant parką nemažai augalų atsivežta iš Berlyno, Karaliaučiaus ir kitų Europos botanikos sodų.

Sodybos teritorija ir reljefas

Sodybos reljefas yra suformuotas jūros kranto terasų. Bendroje sodybos reljefo struktūroje išsiskiria reliktinių kopų virtinė su dominuojančiu Birutės kalnu ir Žemaičių kalneliu, kuriame yra XV-XVI a. senkapiai. Iki X a. Žemaičių kalnelyje buvo senovės gyvenvietė. Sodybos teritorijoje yra išlikę Palangos piliakalnio (Birutės kalno) XVII-XVIII a. kapinių fragmentai.

Pagrindinis įvažiavimas į dvaro sodybą - šiaurės vakarinėje jos dalyje. Papildomai dar keli įvažiavimai / įėjimai įrengti parko vakarinėje pusėje. Birutės kalno papėdės vakarinėje pusėje auga vadinamasis Tautos vado ąžuolas. Į šiaurę nuo dvaro sodybos - Palangos miesto istorinė dalis, į rytus - Senovės gyvenvietė II, vad. Birutės kalno pietinėje papėdėje, siauroje terasoje tarp šlaito ir jūros kranto, apie X a. buvo įsikūrusi gyvenvietė.

Archeologinių kasinėjimų metu joje aptikta stulpinių ir rentinių pastatų, gynybinių įtvirtinimų liekanų. XIII a. II p. gyvenvietė iš pietų pusės buvo apjuosta gynybiniu pylimu, XIV a. jo viršuje stovėjo 2 bokštai, sujungti rąstiniu pastatu. XIV a. II p. visa gynybinė sistema buvo sudeginta, ant kalno įtvirtinimai nebeatstatinėti, o įrengtas alkas, kartu ir astronominių stebėjimų aikštelė. Birutės kalno, kaip garsios pagoniškosios šventyklos šlovė nebuvo užmiršta dar ir XVII amžiuje.

Birutės kalnas

Palangos dvaro sodybos savininkai

1527 m. karalius Žygimantas Senasis (1467-1548), pavesdamas Žemaičių seniūnui Stanislovui Stanislovaičiui Kęsgailai (1503-1532) valdyti Žemaitiją, dalį jos valdų pasiliko sau, tame tarpe ir Palangą. Palanga karališkąja valda išbuvo iki 1775 metų. Tada ji mainų keliu atiteko Vilniaus vyskupui Masalskiui (1726-1794). Po jo mirties Palanga atiteko jo dukterėčiai Elenai Apolonijai Potockienei (1763-1815), o jai mirus - jos vyrui Vincentui Gavelui Potockiui (1749-1825).

1801 m. buvusią Palangos seniūniją nupirko K. Nesiolovskis, o 1824 m. tuo laiku vadinamą Palangos grafystę už 199,171 sidabro rublio - grafas Mykolas Juozapas Tiškevičius (1761-1839). Jam mirus, Palangos dvaras perėjo jo sūnaus Juozapo Mykolo (1805-1844) žinion, vėliau - jo sūnui Juozapui Tiškevičiui (1830-1891), kuris 1848 m. pradėjo kurti Palangos dvaro sodybą. 1891 m. po jo mirties Tiškevičių valdos buvo padalintos jo sūnums. Feliksas (1869-1933) paveldėjo Palangą.

Pokario laikotarpis ir dabartis

Po Pirmojo pasaulinio karo nepriklausomybę paskelbusioje Lietuvoje vyko Žemės reforma. Jos metu grafų Tiškevičių giminė prarado Rusijos carų laikais turėtą turtų monopolį ir įtaką. Iš Tiškevičių nusavintą didžiausią parko dalį su Birutės kalnu valdžia 36 metams patikėjo Lietuvos pagražinimo draugijai. Pietinė parko dalis - senovės miškas, esantis už Birutės parko.

Antrojo pasaulinio karo metais ir pirmaisiais pokario metais rūmuose buvo įsikūrusios vokiečių ir sovietų kariuomenių komendantūros. Po 1957 m. rekonstrukcijos rūmuose veikė Dailininkų sąjungai priklausantys Dailininkų kūrybos namai. XXI a. antrąjį dešimtmetį Palangos dvaro sodyboje esantis parkas ir rūmai buvo atnaujinti.

1997 m. gruodžio 31 d. Palangos dvaro sodyba dėl jos vertingųjų archeologinių, architektūrinių, dailės, istorinių, kraštovaizdžio, mitologinių, želdynų savybių įtraukta į Kultūros vertybių registrą (unikalus numeris 23429). Ji užima 101 9741 kv. m, vizualinės apsaugos pozonis - 63 000 kv.

Parko plotas pradedant jo atnaujinimo ir restauravimo darbus buvo 101,3 hektaro. Vykdant projektą siekta nenukrypti nuo E. F. Andrė plano ir tuo pačiu parką geriau pritaikyti kultūros, turizmo, švietimo, meno, mokslo, edukacijos ir kitoms viešosioms reikmėms. Ši projektas turėjo padėti sumažinti turizmo sezoniškumą kurorte.

Mažasis parteris

Palangos botanikos parke į pietryčius nuo rūmų - mažasis parteris. Dažniausiai literatūriniuose šaltiniuose nurodoma, kad anksčiau šio parterio vietoje buvo grafo Tiškevičiaus daržas. Tai buvo pagal iš anksto parengtą projektą gražiai įrengta, atgaivą teikianti parko dalis, kurią puošė skulptūros, gėlynai, fontanas, gerai įrengti takai. Daug metų šis parteris yra buvęs aptvertas.

Žinoma, kad grafas Feliksas Tiškevičius (1869-1933) čia yra auginęs vynuoges, grafai atvesdavo pasivaikščioti sergančią dukrą. Ilgainiui buvo nutarta parterį tiesiog įjungti į parko teritoriją, tad didžiąją jo dalį užsėjo žole ir įrengė gėlyną. Einant laikui Palangos botanikos parko, kuris dabar dažnai Birutės vardu vadinamas, šeimininkai nutarė mažąjį parterį atkurti.

Šio parterio sutvarkymo darbai buvo sudėtinė Palangos miesto savivaldybės parengto projekto „Palangos botanikos parko istorinės dalies restauracija ir pritaikymas viešoms reikmėms“ dalis. Vadovaujantis E. F. Andrė 1908 m. projektu čia buvo išvedžioti nauji takai, įrengti gėlynai, atkurtas buvęs fontanas. Už fontano, pietinėje parterio dalyje, ant metro aukščio postamentų pastatyta Kinijoje nusipirkta keturių pusantro metro aukščio baltų marmurinių skulptūrų grupė „Metų laikai“ (Pavasaris, Vasara, Ruduo, Žiema). Skulptūros panašios į tas, kurios čia stovėjo grafų Tiškevičių laikais. Mažajame parteryje atsirado ir poilsiui skirti suoliukai, buvo įrengtos apšvietimo ir laistymo sistemos. Čia pastatyta ir pagal išlikusius brėžinius pagaminta dekoratyvinė vaza.

Palangos žydų kapinės Birutės parke

Palangos Birutės parke prie pat pagrindinio įėjimo Vytauto bei Dariaus ir Girėno gatvių sankryžos pietvakariniame kampe stovi kalva, vadinama „Jaunimo kalneliu“. Senieji palangiškiai gerai prisimena ir tų laikų neformalų šios kalvos pavadinimą - dar prieš kokius 40-50 metų niekas kitaip Palangoje tos kalvos kaip žydkapiu ir nevadino. Dar iki maždaug 1970 metų ant šios kalvos buvo galima užtikti senųjų žydų kapų paminklinių akmenų liekanų.

1982 metais ant vadinamojo „Jaunimo kalnelio“ viršūnės buvo pastatyta dekoratyvinė skulptūra „Šaulys“ (skulptorius Steponas Šarapovas, architektas Algis Juozas Knyva) . Pagal kitą versija - tai labai sėkmingai nuo tarybų valdžios užmaskuotas ir, kas svarbiausia, taip pat labai sėkmingai realizuotas paminklas, skirtas ant tos kalvos palaidotiems Palangos žydams atminti.

Skulptūra Šaulys

Ši dekoratyvinė skulptūra yra įtraukta į kultūros vertybių registrą, unikalus objekto kodas 15334, įregistravimo registre data 1993-04-28. Šios skulptūros statusas yra registrinis, rūšis - nekilnojamas, o objekto reikšmingumo lygmuo yra regioninis. Objekto teritorijos plotas - 410 kv. m.

2024-04-09 Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba (aktas Nr. QZDGEG7H1E) nustatė, kad vadinamasis „Jaunimo kalnelis“ dabartiniame Birutės parke (Palangos dvaro sodyba 2349, G117K) yra nekilnojamoji kultūros vertybė, o jos vertingoji savybė yra - „7.1.3.4. žemės ir jos paviršiaus elementai - reljefas (aukšta, stačiais šlaitais kalva; teritorijos paviršius apaugęs spygliuočiais ir lapuočiais medžiais, krūmais, laidojimo žymių ar antkapinių paminklų neišliko; TRP; IKONOGR Nr. 1-7; FF Nr.

Tuo pačiu aktu šiai nekilnojamajai kultūros vertybei buvo suteiktas ir jos pavadinimas - Palangos žydų antrosios senosios kapinės. Pagal nekilnojamosios kultūros vertybės aprašymo duomenis Palangos žydų antrųjų senųjų kapinių unikalus objekto kodas yra 48576, įregistravimo registre data 2024-05-21. Šios nekilnojamosios kultūros vertybės statusas yra registrinis, rūšis - nekilnojamas, o objekto reikšmingumo lygmuo yra vietinis. Vertingųjų savybių pobūdis - memorialinis (lemiantis reikšmingumą svarbus). Objekto teritorijos plotas - 7723 kv. m.

Palangos žydų antrosios senosios kapinės šioje konkrečioje dabartinio Birutės parko vietoje ant vadinamojo „Jaunimo kalnelio“ buvo (veikė) ilgai: laidoti čia buvo nustota tik apie 1892 metus, kai grafas F.

Beje, grafas F. Tiškevičius labai gerai žinojo apie šias Palangos žydų kapinės ir labai pagarbiai elgėsi jų atžvilgiu, todėl, rengdamas Birutės parko planus, net neįtraukė (!) šių žydų kapinių į planuojamą Birutės parko teritoriją. Kaip kapinės (dabartinis vadinamasis „Jaunimo kalnelis“) ši Birutės parko vieta buvo pažymėta ir vėlesniuose tarpukario laikotarpio Palangos miesto žemėlapiuose: jos užfiksuotos ir 1936 m. , ir 1937 m. Palangos planuose - atitinkamai „buv.

Dabar, kai Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nustatė ir įteisino Palangos žydų antrųjų senųjų kapinių Birutės parke buvimo faktą, vietą, teritoriją, jos ribas ir statusą, visų akys natūraliai krypsta į Palangos miesto savivaldybę.

Tiškevičių vasaros rezidencija

Palanga nuo seno apipinta legendomis, XIX a. pab. visame pasaulyje išgarsinta gausaus būrio grafų Tiškevičių draugų ir artimųjų, studentų ir inteligentijos. Grafas Juozapas Tiškevičius, o vėliau jo sūnus Feliksas Palangoje ne tik įkūrė savo šeimos vasaros dvarą, bet ir patį miestelį pavertė moderniu kurortu: įveisė parką, pastatė kelias vilas, pirmąjį viešbutį-kurhauzą (vok. poilsio namai kurorte), vasaros teatrą. Atsirado specializuotų gydyklų, pajūrio kavinė, miesto parke vyko koncertai.

1824 m. liepos 13 d. grafas Mykolas Tiškevičius (1761-1839) įsigijo Palangos valdą su Darbėnų, Grūšlaukės ir Palangos dvarais. Mykolo Tiškevičiaus anūkas Juozapas Tiškevičius (1835-1891) XIX a. antroje pusėje paveldėjęs Palangos dvarą, miestelyje, kairiajame Rąžės (tarm. Ronžės, Roužės) upelio krante, abipus pagrindinės gatvės įsigijo keletą sklypų.

Vytauto (buv. Mėmelio) gatvės ir Rąžės upelio sankirtos pietrytinėje dalyje stovėjusiame mediniame gyvenamajame name (vėliau vadinamame rūmais) grafas įkūrė savo vasaros rezidenciją: Tiškevičių šeima žiemą gyveno Kretingos dvaro rūmuose, o vasarai, nuo birželio pradžios, persikeldavo į Palangą.

Juozapo Tiškevičiaus duktė Elena Klotilda Ostrovska prisiminimuose rašo: „Mūsų vasaros rezidencija statėsi pamažu. Iš pradžių buvo tik nedidelis medinis namas, greta jo - oficina ir arklidės. Rūmų namas kasmet augo pristatant priestatus ir antstatus. Iš šono buvo pristatytas didelis valgomasis ir salonas. Iš kitos pusės - apartamentas tėvams, o virš viso to - koridorinis aukštas su kambariais. Prie to prilipdytos erdvios dengtos verandos, kurios, deja, temdė mūsų kambarius pirmame aukšte ir parteryje. Tačiau kitaip būti negalėjo, nes mūsų tėvas labai mėgo gryną orą ir verandos buvo reikalingos kaip valgomieji - pietaudavome ten net lietui lyjant. Aplinkui namą buvo gana skurdus sodas. Arklidžių pusėje buvo pastatyta virtuvė ir patalpos tarnams.

tags: #palangos #dvaro #sodybos #parkas #planas