Palukščio dvaro sodyba yra Ariogalos seniūnijoje, Palukščio kaime, Raseinių rajone. Tarp miškų masyvų ir dirbamų laukų įsispraudusi nedidelė paveldo salelė. Greičiausiai dvaro pavadinimas kilęs nuo šalia tekančio upelio - Lukštynės. Nuo dvaro sodybos iki Dubysos upės apie 2 km.
Raseinių rajono žemėlapis
Dvaro istorijos vingiai
Kaip ir daugelio Lietuvos dvarų, taip ir šio dvaro atsiradimo datą nuspėti sunku. Raseinių krašto istoriją tyrinėjantis Jonas Brigys mano, kad jei ne dabartinėje vietoje, tai gretimose žemėse dvaro būta jau net XVI-ame amžiuje. Jau nuo XVI a. ši dvaro sodyba yra minima įvairiuose rašytiniuose šaltiniuose, tačiau jų įrašai rodo, jog iki pat XIX a. pradžios Palukščio dvaro sodyba pastovaus šeimininko neturėjo ir buvo nuomojama įvairiems bajorams. Pirmieji šaltiniai apie dvaro sodybą išlikę iš 1684 m.
Deja, neišliko beveik nė vienas XVIII a. ar XIX a. pirmos pusės dvaro sodybos inventorius. Archyviniuose dokumentuose dažniausiai nurodomi tik savininkai ir dvaro žemės kiekis. XVIII a. dvaro sodybą valdė Januškevičiai, Christianavičiai, Jurkevičiai.
XIX a. Palukščio dvaro sodyba ėjo iš rankų į rankas, ryškių pėdsakų istorijoje paliko sukilimai. 1831 m. sukilime dalyvavo Januškevičių šeimos nariai - Adolfas ir Eustachijus. Adolfas vėliau buvo nuteistas ir ištremtas į Kirgiziją, Eustachijus emigravo į Prancūziją. 1863m. Palukščio dvaro sodyba buvo konfiskuota ir sekvestruota. Tai gana stebinantis faktas, žinant, kad dvaro savininkai rėmė sukilimą ir dalinai patys jame dalyvavo.
1873m. dvaro sodybą iš varžytinių įsigijo rusų pareigūnas Aleksandras Faliejevas. 1877 m. A. Christijanavičiaus valdymo laikotarpiu senieji dvaro sodybos pastatai buvo perstatyti. Dvarininkas Raseinių apskrityje garsėjo kaip naujovių šalininkas, turėjo daug gerų užmojų, sumanymų. Po A. Christijanavičiaus mirties Palukštį paveldėjo duktė - Olga Jurkevičienė, po jos mirties jis liko vyrui Leonui Jurkevičiui.
Didesnę dalį dvaro sodybos žemių dar esant gyvam A. Christijanavičiui buvo leista išsipirkti valstiečiams. O. Jurkevičienė tęsė žemių išpardavinėjimą. Taip 1911 m. rugpjūčio 26 d. žemes Milašaičių kaime su vandens malūnu ir ūkio trobesiais nusipirko Danielius ir Pranas Rudžianskai. 1941 m. dvaro sodybos šeimininkai buvo ištremti į Sibirą, dvaro sodyba nacionalizuota.
Architektūrinė vertė ir unikalumas
Vis dėlto iki mūsų dienų išlikęs medinių pastatų kompleksas iškilo vėliau: XIX a.viduryje, per sunkų Lietuvai antrojo sukilimo prieš Rusijos imperiją laikotarpį.Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos statusas šiai dvaro sodybai suteiktas ne veltui. Dėl savo medinės architektūros tai iš tiesų yra unikali dvaro sodyba ne tik Raseinių rajone, bet ir visoje Lietuvoje. Dažniausiai, sukantis istorijos vingiams, įvairios lietuviškos medinės dvaro sodybos būdavo sunaikinamos arba sudeginamos.
Iki mūsų dienų išliko keturi autentiški dvaro sodybos pastatai: ponų namas, klėtis, tvarto liekanos, rekonstruotas kumetynas. Tai vienintelė rajono dvaro sodyba, kurios pagrindinis akcentas (ponų namas) yra medinis. Architektūrinė vertė ryški XIX a. statytame mediniame ponų name (išskirtinis statinys rajone).
Palukščio dvaras,Raseinių raj. ,Lietuva
Išlikę pastatai ir jų paskirtis 1929 m.
1929 m. pagal Žemės reformos įstatymą apžiūrėta Palūkščio dvaro sodyba. Tuomet dvaro sodybą sudarė:
- Klėtis
- Tvartas
- Daržinė
- Kamara
- Kiaulidė
- Uobolinė
- Buvęs malūnas
Pastabose nurodyta, kad sodybos pastatai „užpirkti“ Rudžianskio.
Palukščio dvaras šiandien
Šimtamečiai medžiai, atkurti dvaro tvenkiniai ir autentiškos medinės dvaro sienos kuria ypatingą aurą kiekviename žingsnyje - atrodo, kad būtum grįžęs ne į XIX amžių, o dar keliais šimtais metų atgal.
Palukščio dvaro sodyba
Pastebėtina, kad tai vienintelė Raseinių rajono dvaro sodyba pritaikyta turizmo reikmėms ir viešai prieinama. Dar daugiau, dvaro kumetynas atkurtas naujiems dvaro poreikiams, nors jis jau buvo sunykęs. Palukščio dvaras pasižymi istorine verte, susijęs su svarbiais valstybės ir regiono istorijos įvykiais.
Vos keli kilometrai nuo Palukščio dvaro vingiuoja Dubysa, netoliese - ir į rytus tekantis Šventupio upelis (tikėta, kad tokio upelio vanduo stebuklingas) bei iš piliakalnio, pilkapių bei senkapių sudarytas Kejėnų archeologinis kompleksas. Tokia istoriškai ypatinga vietovė įkvėpė vietos bendruomenę puoselėti baltiškas tradicijas - ant Kejėnų archeologinio komplekso vyksta Baltų vienybės dienos, o pačiame Palukščio dvare, dviejų upelių santakoje prie aukuro rengiamos baltiškos vestuvių ceremonijos.
Šią ypatingą dvaro dvasią teigia pajutusi ir Jūratė Šegždienė - viena iš naujųjų dvaro šeimininkų. Lietuvoje dvarų netrūksta ir kiekvienas jų turi savo išskirtinumą: vieni žavi įspūdinga architektūra, kiti įdomiomis istorijomis. O štai Palukščio dvaras ypatingas ne tik sena istorija - rašytiniuose šaltiniuose minimas dar 16-ame amžiuje, bet ir yra vienas iš nedaugelio medinių dvarų Lietuvoje.
Dvaro sodyba keliavo iš rankų į rankas, o šiandien jos šeimininkai - Jūratė ir Vytautas Šegždai, kurie ne tik puoselėja istorinę vertę turintį dvarą, bet ir sėkmingai ūkininkauja. Dabar Ariogalos seniūnijoje įsikūrusioje ir kaimo turizmui pritaikytoje sodyboje nuomojama senovinė medinė pirtis ir kubilas bei pokylių salė, kurioje galima priimti net iki 100 žmonių ir visiems jiems suteikti nakvynę.