Pravienos apylinkės garsėja ne tik savo gamtos grožiu, bet ir kultūriniais renginiais bei lankytinomis vietomis. Čia galite rasti įvairių sodybų, kurios atspindi Lietuvos tradicijas ir istoriją. Šiame straipsnyje apžvelgsime kelias iš jų ir aptarsime, ką verta pamatyti ir nuveikti šiame regione.
Kultūriniai renginiai ir parodos
Tęsiama graži tradicija - kasmet, minint Motinos dieną, naujai sukurtus keramikos būrelio mokinių darbus eksponuoti vienoje iš Pravieniškių kaimo sodybų. Žaliuojančiose Virginijos Barauskienės sodybos erdvėse (Pravienos g. 4) bus galima pamatyti virš 100 keramikos darbų: skulptūrų, plokščių, indų ir kt.
Gegužės 26 d. (penktadienį), 18 val. pravieniškietės Virginijos Barauskienės sodyboje (Pravienos g. 4) vyks Rumšiškių kultūros centro Pravieniškių vaikų keramikos būrelio, vadovaujamo dailininkės-keramikės Audronės Skarbaliūtės, naujausių darbų parodos, skirtos Motinos dienai pristatymo šventė „Iš mamos rankų saulė teka“.
Parodoje pristatomi Laimos darbai kviečia mus pažvelgti į savo vidų ir pripažinti, kad nieko brangesnio už mūsų ryšį su gamta nėra. L. Dzigaitės kūryba yra sulaukusi pripažinimo ir užsienyje: daugiau nei 30 personalinių jos parodų yra surengta Prancūzijoje, Izraelyje, Škotijoje. Taip pat kūrinius eksponavo bendrose parodose Vengrijoje, Vokietijoje, Lenkijoje.
Kviečiame pasigrožėti dailininko Petro Kardoko paroda. Šis dailininkas kūryba užsiima nuo 1990 metų ir yra nutapęs daugiau nei 20 000 darbų. Tai yra neoficialus Lietuvos rekordas. Parodoje „Nostalgiškieji peizažai“ galėsite atrasti Kaišiadorių raj.
Rumšiškių kultūros centro Dovainonių moterų vokalinis ansamblis „Vija“ kviečia į veiklos penkmečio koncertą Mergakalnio apžvalgos aikštelėje (esant blogam orui - Dovainonių salėje). Dalyvauja ansamblis „Vija“ (vad. Modesta Kalinauskienė), akomponuoja smuikininkė Inga Bražionienė, gitaristė Eglė Pranckevičienė, baleto artistai - Ana Buchovskaja-Zamulskienė ir Aurimas Tiškevičius.
„Skambantys raštai“ - tai garsą ir vaizdą derinanti instaliacija, kurioje svarbus vaidmuo skiriamas seniesiems baltiškiems simboliams, tradiciniams audiniams ir sutartinėms. Lietuvių liaudies menas, kupinas simbolių, kurie, priešingai nei kasdienybėje matomi ženklai, ne tik ką nors nurodo, bet ir atskleidžia daug platesnę prasmę.
Kviečiame į stalo žaidimų vakarą suaugusiems Rumšiškių kultūros centro Dovainonių salėje. Stalo žaidimai padeda susipažinti, užmegzti gyvus pokalbius, skatina komandinius įgūdžius, nukreipia mintis į žaidimo eigą, o tai mažina stresą ir gerina emocinę žmogaus sveikatą. Dalyvių skaičius ribotas.
Taip, tai Lietuva, toji etnografinė - tiek apdainuota, tiek apraudota. Autobusai sustoja, pasiekę miestelio teritoriją. Iš jų pasipila žmonės, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos nariai, atvykę į savąją maldos dieną.
Lietuvos liaudies buities muziejus, esantis Rumšiškėse (Kaišiadorių raj.), svetingai atvėrė vartus jubiliejinei 20 - ajai aklųjų maldos dienai. Nuostabu - juk tai vienas didžiausių ir daugiausia eksponatų turintis etnografijos muziejus Europoje po atviru dangumi.
Šią muziejaus miestelio bažnyčią 2011 m. gegužės šeštąją pašventino ir pirmąsias Mišias aukojo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. O šių metų birželio aštuntąją galingu unisonu skamba naujosios bažnyčios skliautus drebindamas aklųjų viešpaties maldos kreipinys "Tėve mūsų" (Juozas Bartkus). Skamba aiškus susijaudinusio monsinjoro Juozapo Antanavičiaus balsas. Šiandien jis aukoja šventąsias Mišias, laimindamas akluosius, jų šeimas, bičiulius.
Šv. Mergelės Marijos gimimo bažnyčios atsiradimo istorija šiame Rumšiškių muziejuje labai įdomi. Tai senosios Sasnavos bažnyčios, statytos 1817 metais ir nugriautos 1952-54 metais, prototipas. Pasitelkus istorinę, ikonografinę ir archyvinę medžiagą, taip pat įvairių sričių specialistų darbą, buvo atkurtas šis jau prarastas, bet labai vertingas architektūros paminklas.
Po Mišių iš miestelio šventė persikėlė į Dzūkijos regione esančią sodybą. Pasivaišinę kareiviška koše, renginio dalyviai klausėsi koncerto po tuo gražiuoju skaidriai žydru Lietuvos dangumi. Įsitaisė, kur kam patiko: ant žolės, ant atsivežtinių paklotų, ant medinių sodybos suolų. Kam noro užteko - pasišokti galėjo į valias. Tarmių metams skirtame festivalyje konkurse "Čiulbėk paukštela, čiulbėk" klausytojus džiugino LASS folkloro ansambliai ir liaudiškos muzikos kapelos. Ir skriejo viršum džiūstančio šieno pradalgių drauge su vasaros pievų kvapais dainų aidai, muzikos žaismas. Netoliese įsikūrė tautodailininkų mugė. Buvo pristatytas liečiamasis "Tauragnų sodybos" maketas.
Sumanymas organizuoti maldos dieną kilo čia, nes norėjosi, kad į jubiliejinę 20-ąją maldos dieną atvyktų kuo daugiau žmonių, o tokiam renginiui, suprantama, reikalinga didelė erdvė. Jau prieš metus buvo pradėta šnekėtis su muziejaus darbuotojais. Susitikome, bandravome. Jie buvo labai geranoriški ir iš karto sutiko priimti mūsų didžiulį būrį.
Jeigu į pirmąją maldos dieną, surengtą 1994 metais vasario mėnesį Šiluvoje, susirinko tiktai vilniečiai ir panevėžiečiai, taip pat vietiniai žmonės, tai organizuojant vėlesnes maldos dienas, dalyvių sparčiai daugėjo. Tai buvo labai netikėta ir malonu. Nuo pirmosios maldos dienos Šiluvoje, kur buvo maždaug iki dviejų šimtų dalyvių, iki dvidešimtosios Rumšiškėse, kai dalyvių skaičius pasiekė 650, praėjo ne tiek jau mažai laiko. Dabar žmonės atvažiuoja jau iš visos Lietuvos.
Maldos diena - dvasinis susikaupimas, prisiminimas jau išėjusių brangių mums žmonių. Tai akcentavome pačioje veiklos pradžioje, tai akcentuojame ir dabar. Na, o nauja yra tai, kad kiekvienais metais maldos diena organizuojama vis kitoje vietoje. Mūsų maldos diena yra peržengusi Lietuvos ribas. Buvo ir pas tautiečius Lenkijoje Punsko apskrityje. Tautiečių esama ir čia pat, Baltarusijoje, Karaliaučiaus srityje. Manau, kad irgi reikėtų to nepamiršti. Be to, kiekviena maldos diena yra siejama su svarbiu kultūriniu įvykiu ar sukaktimi. Tos datos svarbios ne vien akliesiems, o ir bendrai Lietuvos kultūrai. Na, bet visko atskleisti tikriausiai nereikėtų, tegul lieka nedidelė intriga. Galiu tik pasakyti, kad jau galvojama apie kitų metų renginius. Džiaugiuosi, kad patys maldos dienų dalyviai mums siūlo temas ar vietoves, kur turėtų šventė įvykti.
Lietuvos liaudies buities muziejus:
Lietuvos liaudies buities muziejus Rumšiškėse įkurtas 1966 m., o lankymui atidarytas 1974 m. Ekspozicinis maršrutas - 6 km. Tai muziejus po atviru dangumi. Jis eksponuoja gyvenamuosius namus, ūkinius trobesius, technikos paminklus, kurie stūkso ten, atgabenti iš visos Lietuvos sričių: Žemaitijos, Dzūkijos, Aukštaitijos ir Suvalkijos, ir vėl pastatyti 175 ha plote prie Kauno marių ir Pravienos upelio. Kai kurių pastatų amžius - daugiau kaip 200 metų. Žvelgiant į pastatus pamatai, kaip įvairiais laikotarpiais gyvendavo žmonės. 140 pastatų sugrupuoti į sodybas, kaimelius. Sodybose - tvoros, šuliniai, sodai ir gėlių darželiai. Pastatuose atkurta vidaus įranga su vieno ar kito laikotarpio baldais, įrankiais, virtuvės rakandais. Veikia parodos ir ekspozicijos, kuriuose žiedžiama, audžiama, drožinėjama ir kt. Kontaktai: L. Lekavičiaus g. 2, Rumšiškės. 8 346 47392, el.p. Parduotuvės: Nemuno g. 1; Topolių g. 13; Rumšos g. 33; A. Baranausko g. 4; Marių g. 39.Internetas: J.Aisčio g. 2.
Lietuvos etnografiniai regionai
Dzūkija: Muziejuje eksponuojamos keturios dzūkų sodybos. Vienkieminėje sodyboje - pirkia (gyvenamasis namas), svirnas, tvartas ir klojimas. Musteika, Zervynos bei Vaitakarčmis sudaro dzūkų sodybų grupę. Dzūkų sodybose įprastas ūkininkavimo būdas buvo toks: ūkis priklausė visiems sūnums, nesvarbu, ar jie vedę, ar ne, žemė buvo valdoma bendrai. Ūkiui vadovavo tėvas, o šiam mirus - vyriausias sūnus. Pirkioje, kadaise stovėjusioje Musteikos kaime, jaunystėje apsistodavo būsimas gamtininkas Tadas Ivanauskas. Dabar šios pirkios seklyčia primena apie profesoriaus viešėjimą, o gryčioje rodomas „dziedų“ (mirusiųjų) minėjimo momentas.
Tremties ir pasipriešinimo sektorius: Tremties ir pasipriešinimo sektoriaus eksponatai mena 1941-1953 m. trėmimų iš Lietuvos į Sovietų Sąjungos gilumą laikotarpį. Jis įrengtas atokiau nuo kitų lankytinų muziejaus objektų, miškelyje. Šiame sektoriuje apžiūrėkime jurtą, projektuotą ir statytą pačių tremtinių. Jakutijoje tremtiniai gyveno savo pačių pastatytose jurtose. Taip pat pamatysime autentišką tremties ir skausmo liudytoją - gyvulinį vagoną, apraizgytą spygliuota viela, su mažais langeliais. Juo buvo tremiami Lietuvos gyventojai. Šiltuoju metų laiku šiame sektoriuje galime sutikti buvusią tremtinę Ireną Saulutę Valaitytę-Špakauskienę, kuri mielai mums papasakos Lietuvos trėmimų istoriją. Žemiau, Pravienos upelio šlaite, rasime partizanų bunkerį. Pasipriešinimas buvo atsakas į okupaciją ir masinius trėmimus.
Aukštaitija: Aukštaitija - didžiausias etnografinis regionas, jame eksponuojamas gatvinis rėžinis kaimas ir užusienis - dvi sodybos už kaimo, kuriose vykdomos edukacinės programos. Ekspozicijos suteikia žinių apie spaudos draudimo laikotarpį, keliaujančio siuvėjo bei pynėjo amatus, vestuvių, Velykų papročius, kitas regionui būdingas šventes ir kasdienius darbus. Vienkieminėje Daujėnų sodyboje eksponuojama tiltinė linų minamoji, o gryčios priemenėje pristatoma aludarystė. Pagirių sodybos darže pamatysime prieskoninių ir vaistingųjų augalų. Galukaimyje stovi aštuonkampė buvusi kapinių koplyčia.
Aristavėlės dvaro sodyba: Lietuvos liaudies buities muziejaus teritorijos pakraštyje stovi neseniai restauruota vertingos architektūros buvusi Aristavėlės dvaro sodyba. Mediniai dvaro rūmai vertingi dėl tradicinio statybos būdo, kuris vyravo iki XX a. Šis paveldo objektas dar iki galo nėra įrengtas, tačiau buvusius dvaro rūmus jau galima apžiūrėti iš išorės. Pradėjus kurtis muziejui buvo atlikti pirmieji tyrinėjimai, o bėgant metams dvaro rūmai buvo perkelti į Lietuvos liaudies buities muziejų ir pradėti restauruoti. Tyrinėtojų nuomone, XVI-XVII a. Aristavėlės dvaras priklausė Šiukštų giminei. Vėliau jis atiteko Zabieloms, XVIII a. - Medekšoms. 1940 m. iš paskutinių savininkų dvaro rūmai buvo konfiskuoti, vėliau perduoti kolūkiui.
Suvalkija: Suvalkijoje buvo anksčiau panaikinta baudžiava (1807 m.), XIX a. kraštas ekonomiškai sustiprėjo. Suvalkijos sodybos planas, pastatai ir ūkyje naudojami daiktai pasakoja apie taupų, sumanų ir racionalų suvalkietį, kuris gyveno gausiai liepomis (žydinčios liepos - bitėms ganyklos) apsodintoje sodyboje. Įdomu tai, kad krosnies pakura suvalkiečio „stuboje“ visada būdavo virtuvėje - ten, kur nemiega gyventojai. Taupant malkas mėsos rūkykla būdavo įrengiama virš krosnies. Įdomi ir šuns būda - ji su durelėmis, kad augintiniui būtų šilčiau.
Žemaitija: Žemaitijos dalyje įrengtos šešios sodybos. Kupetinio kaimo branduolį sudaro keturios sodybos: viena jų priklausiusi turtingajam, antra ir trečia - vidutiniokams, ketvirta - mažažemiui. Nors sklypai susieina, bet sodybos išdėstytos laisvai, atskirai viena nuo kitos, jas sieja bendras kelias. Vienkieminės sodybos - Dirgalio ir Gondingos. Joje rodomas numas - seniausias žemaičių gyvenamojo namo tipas. Žemaitijoje apžiūrėkime puodžiaus ir klumpiaus dirbtuves, pakelės smuklę. Regiono pakraštyje galima aplankyti ir arklius - žemaitukus, kurie XIX a. buvo gerai vertinami Lietuvos ir užsienio žemės ūkio parodose.
Senasis etnografinis miestelis: Senajame etnografiniame miestelyje galima pamatyti XIX a. pabaigos - XX a. pirmosios pusės pastatus iš visos Lietuvos. Čia ne vieną sudomins pradžios mokykla su mokytojo butu, „lineikos“ „karčemos“ ratinėje, žydo butas, geležies dirbinių ir monopolio krautuvės bei buvusioje „špitolėje“ dirbantys amatininkai: puodžiai, medžio drožėjai ir tekintojai, juvelyrai, audimo ir pynimo meistrai. Kai kuriuos amatus gali išbandyti ir patys muziejaus lankytojai. Turgaus aikštėje stovi Šv. Florijono skulptūra, kuri, tikima, saugo nuo gaisrų.
Sasnavos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia: Tai medinė bažnyčia, statyta 1817 m. Sasnavoje. Pastačius naują mūrinę bažnyčią, senoji buvo išmatuota, nufotografuota, kad būtų tiksliai atstatyta muziejuje. Išardžius bažnyčią, inventorius pasklido po kaimynines parapijas, bet buvo surinktas ir atgabentas į muziejų. Šalia stovi medinė varpinė, karstinė; šventorius aptvertas mūrine tvora. Bažnyčioje per šventes atliekamos liturginės apeigos, taip pat rengiami sakralinės muzikos koncertai.
Apžvalgos bokštas: Nuo 15 m apžvalgos bokšto atsiveria įspūdingos atodangos, išplatėjusio Nemuno vingiai, Kauno marių vandenų užutėkiai. Tolumoje matyti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės įrenginiai - generatorių blokas ir dideli vandens vamzdžiai.
Senojo plento atkarpa: XX a. pradžioje buvo tiesiamas kelias iš Alytaus į Kauną per Rumšiškes ir Kruonį. Kelias gana stačiai leidosi į Nemuno slėnį (dabar čia Kauno marios), todėl jam išlyginti buvo supilta sankasa. Kelias išgrįstas lauko akmenimis, šalia jo buvo pasodintos medžių eilės. Dabar galima apžiūrėti maždaug 2 km senojo plento atkarpą tarp Dovainonių ir Kauno marių.
Mergakalnio atodanga: Mergakalnis - tai aukščiausia prie Kauno marių esanti atodanga. Prie jos galima pasivaikščioti miško takeliais šalia stataus šlaito. Tai puiki poilsiavietė ir regykla. Nuo čia atsiveria Kauno marių grožis. Matoma paukščių sala. Įrengta atokvėpio vieta, laužavietė.
Sodyba Prie Pravienos
Sodyba įsikūrusi 20 km nuo Kauno, 80 km nuo Vilniaus, 5 km nuo greitkelio Kaunas - Vilnius (nuo Rumšiškių), 900 m nuo traukinių stotelės Pamieris. Tai medaus rastinis namas senovinio tipo atskirame, nuošaliame, aptvertame vienkiemyje. Kieme yra kubilas po stogu, tvenkinys (galima maudytis), prie jo pavėsinė su lauko židiniu - šašlykine, supynės. Namo terasa į tvenkinio pusę su stalais - suolais, priešpirtis - salė 6x6m su židiniu ir stalais (susėsti 20-30 svečių), pirtele, dušas, wc, virtuvėlė (šaldytuvas, mikrobangė, virdulys) (indai vienkartiniai), II aukšte 3 miegamieji apie 20 patogiu vietų (meiliai sugulti galima ir daugiau). Garso aparatūra - stiprintuvas, kolonėlės, subas, grotuvas cd, galima prijungti savo grotuvą, kompiuterį ar telefoną, šviesos efektai. Rąstinis namukas pritaikytas švęsti ar poilsiauti vasarą ir žiemą prie židinio. Didelis kiemas, futbolo, tinklinio aiksteles, daug vietos žaidimams ar palapinėms, triukšmas neribojamas, galima atsivežti augintinius.
Maršrutai aplink Pravieną
Maršrutą galima pradėti automagistralės Kaunas - Vilnius sankryžoje ties Antakalniu (nuoroda „Antakalnis, Alytus“), sukti link Alytaus. Maršruto ilgis - apie 35 km., o įskaičiuojant ir papildomą maršruto dalį - apie 50 km.
Pavažiavus keliu (Nr. 129) 6,6 km, sukti į dešinę (rodyklė į Kruonio HAE). Pavažiavus 1,3 km, dešinėje pusėje matomas Maisiejūnų piliakalnis. Važiuojant keliu iki galo, pasiekiami Kruonio HAE vartai.
1. Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė
Tai vienintelė tokio tipo elektrinė Baltijos šalyse. Pastatyta 1978-2000 m. Elektrinė turi dvi vandens saugyklas - aukštutinį ir žemutinį baseinus. KHAE agregatai kelia vandenį iš Kauno marių į dirbtinį viršutinį baseiną, esantį 100 m aukščiau marių vandens lygio. Esant viršutiniam baseinui pilnam, KHAE dirba kaip įprasta hidroelektrinė. Į Kruonio HAE priimamos ekskursijų grupės iš anksto susitarus su administracija. +370 528 30259.
2. Maisiejūnų piliakalnis
Piliakalnis yra kairiajame Strėvos krante. Tai keturkampė pailga kalva. 2008 m. prie Maisiejūnų piliakalnio pastatytas paminklas, skirtas Strėvos mūšiui atminti. Šalia piliakalnio vyksta šventės - Baltų kultūros šventės, Joninės, kt.
Pavažiavus dar 0,3 km, sukti į dešinę siauru keliuku (medinė rodyklė į Maisiejūnų-Surgantiškių pilkapius). Pavažiavus 0,2 km, kairėje pusėje - Keistenybių sodyba. Sodyboje yra Lietuvos rekordų ir keistenybių muziejus. Čia galima pamatyti neįprastų eksponatų, apsistoti sodyboje su palapinėmis. 8 640 21136.
3. Maisiejūnų-Surgantiškių pilkapiai
Pilkapiai driekiasi 150 m ilgio ir 50 m pločio plote. Yra apie 40 pilkapių, išsidėsčiusių vienas arti kito, didžioji dalis apardyti.
4. I-ojo pasaulinio karo Tadaravos kapai
Tadaravos kapinės skiriasi nuo kitų karių kapinių - jose nėra tipinių kryžių. Pastatytas tik vienas paminklas. Užrašas ant paminklo reiškia, jog čia palaidoti vokiečių kariai.
5. Lašinių piliakalnis (vad. Napoleono kalnu)
Piliakalnis yra Strėvos dešiniajame krante. Beveik iš visų pusių jį juosia Strėva ir jos slėnio daubos. Piliakalnis gynybinio pobūdžio. Spėjama, jog ant šio piliakalnio stovėjo Strėvos pilis, greta kurios 1348 m. vyko garsusis Strėvos mūšis.
6. Mergakalnio apžvalgos aikštelė
Atsiveria gražus vaizdas į Kauno marias. Matosi paukščių sala. Įrengta atokvėpio vieta, laužavietė. Apie Mergakalnį yra pasakojama daug padavimų. Vienas iš jų mena, kad nuo skardžio nulėkusi turtingo pono dukra, kuriai tėvas uždraudė mylėti neturtingą arklininką. Sakoma, jog ir šiandien, kai būna pilnatis ir Nemune atsiranda mėnulio takas, žmonės mato plaukus šukuojančią ir dainuojančią paną. Mergakalnis - tai aukščiausia atodanga, esanti prie Kauno marių. Galima pasivaikščioti stačiu šlaitu miško takeliais. Tai puiki poilsiavietė ir regykla.
7. Poeto Jono Aisčio tėviškė
Jonas Aleksandravičius (J.Aistis) gimė 1904 m. liepos 7 d. Kampiškėse, Kauno rajone. Vėliau gyveno Dovainonių k., kuris laikomas jo tėviške. 1988 m. lapkričio 6 dieną Dovainonyse pastatytas stogastulpis, kurio autorius - tautodailininkas Leonas Juozonis. Taip pat stovi poeto atminimui pastatytas kryžius.
Apgyvendinimas ir maitinimas Rumšiškėse
Jei planuojate ilgesnį vizitą, Rumšiškėse rasite įvairių apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų:
- Albino Stasiukyno sodyba, kavinė: Rumšos g. 33, Rumšiškių mstl. 8 346 47339, 8 686 72163.
- RUMŠIŠKĖS, viešbutis, kaimo turizmo sodyba: Rumšos g. 9a, Rumšiškių mstl. 8 346 47568, 8 614 07777.
- ĮLANKA, motelis, kavinė: Marių g. 70, Rumšiškių mstl. 8 655 42641.
- Jolantos-Rasos Ketrienės kaimo turizmo sodyba: Maironio g. 8 346 47379.
- Romo Laurušonio kaimo turizmo sodyba: Marių g.74, Rumšiškių mstl. 8 699 36047.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje
Smalsu, ką veiksime Joninių naktį muziejuje? Kaip persipins tradicinė šventinė dalis su Joninių Garsovaizdžiais? Šventės vieta - Dzūkijos sektorius ir Klojimo teatro prieigos.
Programa:
- 04:00-05:00 Saulės pasitikimas - edukacinis renginys „Ryto rasa kėlė“ (Prieplauka prie Kauno marių).
- Ilgiau nei įprastai - iki 20 val. - galėsite aplankyti visas vidaus ekspozicijas!
Bilietus į šventę įsigyti galėsite muziejaus kasose (centriniuose ir ūkiniuose vartuose) birželio 23 d. 18:00-00:00 val. moksleiviams, studentams, senjorams, asmenims, kuriems nustatytas 30-50 proc. darbingumo lygis ir soc. ikimokyklinio amžiaus vaikams, asmenims, kuriems nustatytas neįgalumo arba 0-25 proc.
Šventės vietoje bus galima įsigyti kavos ir gaiviųjų gėrimų (prie Dzūkijos kaimo ir Klojimo teatro). Norintys likti nakvoti, turės galimybę pasistatyti palapinę muziejaus teritorijoje. Palapinės mokestis 6 €.
Birželio 24 d. muziejus dirbs įprastu laiku.
Svarbi informacija:
- Kiekvienas šventės dalyvis, patekęs į muziejaus teritoriją, yra atsakingas už savo sveikatą, saugumą, gyvybę bei savo daiktų saugumą, jų praradimą ar sugadinimą.
- Šventės dalyviai privalo gerbti kitų dalyvių teises ir teisėtus interesus.
- Kiekvienas šventės dalyvis sutinka ir neprieštarauja būti apieškomas prieš patenkant į muziejų, siekiant patikrinti, ar nesineša šiose taisyklėse nurodytų draudžiamų ar kitų visuomenei pavojingų daiktų.
- Griežtai draudžiama rūkyti visų muziejinių vertybių (sodybų) teritorijose ir šalia jų.
- Šventės dalyviai privalo laikytis už šventės saugumą atsakingų asmenų nurodymų.
- Šventėje naminiai gyvūnai leidžiami vadovaujantis gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklėmis. Šunys negali būti palaidi muziejaus teritorijoje ir privalo būti vedžiojami tik su pasaitėliu.