Augalai, kurie papuoš bet kurį sklypą

Vasara - metas, kai norisi atsinaujinti ne tik savo išvaizdą, bet ir namus. O kur dar energijos pliūsnis, kurį gauname vos smarkiau pašviečia saulė. Tuomet kimbame į darbus ir savo kieme: pjauname žolę, tvarkome gėlynus, o vėliau - atsipalaiduojame su šeima ar būriu draugų. Vis tik, kad mūsų poilsio netemdytų gatvės triukšmas ar smalsių kaimynų akys, kartais galbūt ir pagalvojame, jog visai pravartu būtų imti ir užsiauginti gyvatvorę.

Gyvatvorė gali ir papuošti sodą, ir apsaugoti nuo pašalinių akių. Prieš sodinant gyvatvorę kraštovaizdžio specialistai pataria įvertinti savojo kiemo išplanavimą.

Kaip pasirinkti tinkamą gyvatvorę?

Žinoma, pulti į sodininkystės parduotuvę ar turgų ir skubiai imtis sodinimo darbų tikrai nepatariama. Pirmiausia, derėtų nuspręsti, kurioje savo sklypo vietoje sodinsite gyvatvorę. Verta gerai įsivertinti savo sklypo dydį, be to, ir tai, ko tikitės iš tokios augalų tvoros: apsaugos nuo pašaliečių žvilgsnio, ar tiesiog gražios kraštovaizdžio bei sodo dizaino detalės.

Renkantis pačius gyvatvorės sodinukus, gerai apgalvokite, kiek laiko galėsite skirti augalų priežiūrai. Populiarios, formuojamos gyvatvorės reikalauja daug dėmesio ir nuolatinio karpymo, tad darbo įdėti tikrai reikės. Kita vertus, iš tokios gyvatvorės galima išgauti kokią tik nori formą, iškarpyti ją norimais ornamentais, kas tikrai papuoš jūsų kiemą.

Formuojamos gyvatvorės

Formuojančioms gyvatvorėms specialistai pataria rinktis lapuočius arba spygliuočius. Savo sklypo šiaurinėje dalyje, galite užsisodinti šalčiui bei vėjui atsparių gudobelių gyvatvorę, taip pat, puikiai augs sedulos, kauleniai. Pavėsyje gerai auga kukmedžiai, šviesiosios hortenzijos, buksmedis, raugerškis, sidabrakrūmis. Karpymui tinkami spygliuočiai: eglė, tiek paprastoji, tiek serbinė, kanadinė cūga, europinis maumedis, vakarinė tuja. Paaugusios eglės taps ir puikia tvora nuo svetimų akių[1].

Laisvai augančios gyvatvorės

Jei vis tik rinksitės laisvai augančias gyvatvores, atsiminkite, kad tokia tvora bus sudaroma iš augalų, kurie visiškai arba dalinai išlaiko savo natūralią formą. Taigi, nuolatos darbuotis su sodininko žirklėmis tikrai nereikės, nebent kartais pakarpyti žydinčius augalus, apgenėti gyvatvorę pavasarį ar rudenį.

Laisvai augančioms gyvatvorėms itin tinka tujos. Iš lapuočių, galite rinktis erškėtį, lanksvą, mahoniją. Tiesa, tokiems augalams reikės ir daugiau vietos, jie linkę labiau išsiplėsti ir išsikeroti, tad turėtumėte atkreipti dėmesį, kad jūsų augalas „neįsibrautų” į kaimynų teritoriją. Na, o kai jau turėsite konkrečių sodinukų viziją bei vietą, kur gi gyvatvorė išaugs, gerai apgalvokite kitus praktinius, gal net teisinius dalykus.

Teisiniai aspektai ir santykiai su kaimynais

Jei jau nusprendėte, kokius augalus norite matyti savo kieme, nepulkite kasti duobių ir sodinti sodinukų. Jei negyvenate visiškai atokioje vietoje laukų viduryje, tikėtina, jog turite kaimynų ir jums reikės laikytis tam tikrų įstatymų, kad jūsų gyvatvorė netrukdytų kitiems. Juk kaimynai, išsikerojusia jūsų gyvatvore, lendančia į jų teritoriją, gali ir neapsidžiaugti.

Medžių ar krūmų sodinimo atstumą, nuo vieno sklypo ribos, iki kito reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintos Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės. Tiesa, net ir besilaikydami visų šių taisyklių, visuomet akylai stebėkite, kaip auga jūsų augalai. Gyvatvorės turėtų būti sodinamos ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir formuojamos ne aukštesnė kaip 1,3 m, išskyrus pietinę (tarp 135o ir 225o) sklypo pusę, kur gyvatvorė gali būti iki 2 m aukščio[2].

Žinoma, jei su kaimynais sutariate pakankamai draugiškai, savo planus dėl gyvatvorės sodinimo pravartu aptarti su jais iš anksto. Galbūt, jūsų kaimynams visiškai nerūpi, kokiu atstumu nuo jų sklypo augalai augs, o gal, abu namų ūkiai sutars užsisodinti panašias gyvatvores, taip sukuriant gražesnį visos kaimynystės įvaizdį. Tiesiog kalbėkitės, taip išvengsite nemalonumų.

Gyvatvorės priežiūra

Jeigu jau išsirinkote norimus augalus bei išsprendėte visus logistinius klausimus, pasirinkę tinkamą vietą gyvatvorei auginti, turėtumėte žinoti ir keletą praktinių patarimų. Visų pirmiausia, įvertinkite savo turimus sodo įrankius ir įsitinkite, jog turite viską, ko jums prireiks.

Kai jūsų gyvatvorė paaugs, ją neišvengiamai teks kirpti ir genėti, tad nepagailėkite ir investuokite į kokybiškas gyvatvorių bei genėjimo žirkles. Taip jūsų augalų dailinimo procesas bus kur kas efektyvesnis ir paprastesnis, nepažeisite gyvatvorės augalų, naudodami netinkamus įrankius.

Formuojant pačią gyvatvorės formą, kažkokių ypatingų žinių neprireiks, tačiau nepulkite krūmų karpyti kaip tik išmanote. Trumpinti gyvatvorę patariama pradėti nuo šonų: keliauti nuo apačios į viršų, sukamais judesiais. Nepersistenkite ir atminkite, jog apačioje gyvatvorė turėtų būti kiek storesnė, nei viršuje, kitaip, bendras krūmų vaizdas išsikreips bei atrodys neestetiškai.

Kai aplyginate šonus, atsargiai sutvarkykite ir viršų. Tiesa, jei įsivaizduojate kažkokių įmantrių formų gyvatvores, rekomenduojama turėti ir genėtuvą, ir žirkles, be to, gali prireikti ir šiek tiek daugiau praktikos, nebent esate patyręs sodininkas.

Kai nukarpysite gyvatvorę, peržvelkite ar nepalikote pakibusių lapelių ar šakelių. Na, o jei savo darbo rezultatu esate patenkinti, tai stenkitės jį išlaikyti ir kartą per mėnesį, su žirklėmis pereikite pro augalus ir juos padailinkite[3]. Genėti gyvatvorę reikia bent kartą per metus. Jei norite, kad sodinukai augtų greičiau, genėkite pavasarį, tačiau jei gyvatvorės aukštis jus tenkina, tiesiog palaikyti augalų formą pakanka ir genėjimo rudenį.

Natūrali augalų apsauga nuo kenkėjų

Be to, šiandien daugelis atsigręžia į natūralumą, tad nieko keisto, kad ieško būdų ir kaip natūraliai apsaugoti savo augalus nuo kenkėjų. Turime jums gerą žinią - tai padaryti įmanoma! Žydintys augalai vilioja paukščius, kurie naikina sodo kenkėjus ir padeda daržovėms išlikti sveikoms. Gėlės daržuose dažniausiai daržoves apsaugo dviem būdais: kvapu arba priviliodamos vabzdžius. Pirmu atveju, augalai skleidžia specifinį kvapą, kuris arba atbaido kenkėjus, arba juos suklaidina. Antru atveju, augalai vabzdžius vilioja nektaru ir žiedadulkėmis ir taip naikinami kenkėjai, pavyzdžiui, boružės minta amarais. Be to, vabzdžiai perneša žiedadulkes ir taip skraidydami nuo žiedo prie žiedo apdulkina kryžmadulkius augalus.

Štai keli augalai, kurių savybės jums pravers tiek darže, tiek sode:

1. Medetkos. Gali būti sodinamos tarp ratilių (astrų) ir apsaugoti nuo juodosios kojelės, o visų mėgiamus kardelius nuo tripsų. Žydinčių augalų nemėgsta ir kolorado vabalai. Rožes, česnakus ir svogūnus apsaugos nuo nematodų. Šalia medetkų gerai auga kopūstai, mat šaknys apsaugomos nuo puvinio ir fuzariozės. Nuo kenkėjų apgins braškes ir žemuoges. Tačiau reikėtų nepamiršti ir alelopatinių medetkų savybių. Kai kurios daržovės (ridikėliai, bazilikai) gali pradėti lėčiau augti, kadangi jų šaknys išskiria į dirvą augimą medžiagas. Dar viena priežastis auginti medetkas - gydomosios savybės. Jų žiedai ir arbatoms gaminti.
2. Serenčiai. Šios gėlės liaudiškai dar vadinamos tagetėmis ar gvazdikėliais, yra kilę iš Vidurio ir Pietų Amerikos, tačiau puikiai auga visoje Europoje. Serenčių rūšys - į didžiuosius (‘Colando Lemon’), gvazdikinius (‘Red Brocate’) ir smulkiuosius (‘Golden Gem’), todėl ne tik apsaugos daržoves, bet ir puikiai papuoš darželius. Serenčių ypatybė - savotiškas, aitrus kvapas. nuo bulvių ir pomidorų atbaido nematodus, nuo žemuogių - žemuoginį straubliuką, nuo svogūnų - svogūninę musę, nuo kopūstų - kopūstinį baltuką. Be to, pasodinus šiltnamyje pomidorus apsaugos nuo maro. Serenčiai apsaugo kviečius, dobilus, linus ir kitus augalus nuo fuzariozės. Dėl aštraus kvapo serenčiai gali apsaugoti nuo daugelio kenkėjų. Serenčių antpilas apsaugo žirnelius, kopūstus, obelis, vyšnias, slyvas, serbentus, agrastus nuo amaro. Rudenį, serenčiams peržydėjus, juos perkaskite.
3. Nasturtės. Šis ypatingas vijoklinis augalas pasižymi net tik gražiais žiedais, įspūdingais lapais, bet ir naudingomis savybėmis žmogaus sveikatai. Be to, jų žiedus gamina naudoti maistui puoštui. Jos yra puiki žalioji trąša. Taip pat pomidorus apsaugo nuo baltasparnių. O pasodintos šalia kopūstų nuvilioja kopūstinį baltuką, kadangi jose yra medžiagų, artimų bastutinių (kryžmažiedžių) šeimos augalams.
4. Dekoratyviniai česnakai. Šie įspūdingais žiedynais žydintys augalais, taip pat yra natūralūs insekticidai, kurie atbaido nuo sraigių, šliužų bei amarų. Sodinkite juos šalia bulvių, morkų ar net rožių krūmų.
5. Skaistenis. Šis augalas dar vadinamas gamtiniu insekticidu, o savo žiedu labai panašūs į ramunėles. Gelbsti kopūstus nuo amaro ir kopūstinio baltuko, obelis - nuo amarų, obelinių vaisėdžių, gėles (patariama sodinti ir šalia rožių) - taip pat nuo amarų ir nematodų. Skaistenių nemėgsta ir pelės.
6. Levandos. Gelbsti nuo skruzdėlių, amaro. Be to, levandų kvapas yra vienas iš labiausiai uodus bei kandis atbaidančių kvapų, o žydėjimo metu privilioja ir bites.

Atminkite, pasodinus šias gėles, kenkėjai nėra išnaikinami, tačiau jų gerokai sumažėja.

Augalai, mėgstantys paunksmę

Paunksmę mėgstančių augalų yra išties daug.

Apibendrinkime, kokie augalai tinka pavėsiui:

1. Melsvės (lot. Hosta) - tipiški augalai pavėsyje. Melsvės pasipuošia nedideliais žiedais, tačiau būkim atviri, ne dėl žiedų mes melsves auginame. Melsvių lapai - ir žali, ir melsvi, ir baltai dryžuoti, ir ryškiai salotiniai. Be to, vienų veislių melsvės mažutės ir gležnos, kitų lapai - galingi ir stori. Vienų atrodo tarsi slidūs, kitų - gofruoti, trečių - garbanoti. Pasirinkimas tikrai didelis. Augalai pavėsyje paprastai nepasižymi dideliais ryškiais žiedais, todėl melsvės lapų margumas išsprendžia daug dizaino problemų tamsiame sklypo kampe.
2. Astilbė (lot. Astilbe). Purios žydinčios šluotelės - vasaros vidurio pažiba. Augalai pavėsyje nedažnai gali džiuginti žiedais, ir dar tokiais ryškiais kaip astilbių, tad tiesiog neįmanoma praeiti jų nepastebėjus. Žiedynų spalvos - nuo nuotakos baltumo iki kraujo raudonumo.
3. Pakalnutės (lot. Convallaria majalis L.). Jai labai patiktų mirgantis šešėlis, kuris krenta nuo medžių - visai kaip miške. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pakalnutės yra nuodingos.
4. Paparčiai. Iš skirtingų veislių lapų tekstūrų gali būti sukuriami nuostabūs deriniai. O jei paparčiui draugiją papildysime pakalnutėmis ir melsvėmis?
5. Japoninė plukė. Jų žiedais džiaugsitės šiek tiek vėliau, antroje vasaros pusėje. Japoninė plukė netiks sausam pavėsiui, tad prie pat namo ar po dideliu medžiu jos nesodinkite - ne dėl pavėsio, o dėl to, kad gali negauti pakankamai drėgmės.
6. Astrancija. Drėgname pavėsyje jai - puikios sąlygos. Jeigu užteks drėgmės, netgi saulėtoje vietoje ji gali žydėti visą šiltąjį sezoną.
7. Mažoji žiemė (lot. Vinca minor) - visžalis augalas, tad savo lapelių nenumeta net žiemą. Žiemės privalumas - ji sparčiai plinta, padauginti ją labai lengva, todėl kainuoja tikrai nedaug. Žiemė gali atlikti apsauginę funkciją nuo piktžolių, nes sukurs nuostabiai gražų, tamsiai žalių lapelių kilimą, kuris uždengs žemę.
8. Epimedis (lot. Epimedium) - dar retai auginamas Lietuvoje. Tinka natūralistinio stiliaus želdynuose ir puikiai užpildo apatinę augalų kompozicijos dalį. Epimedžiai paprastai užauga iki 20-30 cm aukščio ir su laiku suauga į ištisus sąžalynus. Pavasarį pražysta originaliais žiedeliais. Jeigu nusibodo vargti su veja pavėsyje, apsvarstykite epimedžius kaip puikią alternatyvą vejai.
9. Hakonė. O štai hakonė tikrai papuoštų bet kurį želdyną, tik aprūpinkite ją pakankamu drėgmės kiekiu. Hakonės gražiausiai atrodo sodinamos palei taką, kur grakščiai nusvyra ir taip sušvelnina kampus.

Ilgai žydintys augalai

Nėra augalų, kurie žydi šešis mėnesius, nuo balandžio iki spalio, bet yra daug tokių, kurie žydi bent du ar tris mėnesius.

• Katilėlis (Campanula) - puikus pasirinkimas sodinti gėlynuose ir sklypuose. Žiedai gali būti mėlyni, balti, rausvi, šviesiai violetiniai ir tamsiai violetiniai. Puikiai dera su daugeliu kitų augalų. Auga beveik bet kokioje dirvoje, priežiūrai nėra reiklios, reikia saikingai laistyti. Yra tik vienas niuansas - kad varpinė gėlė vešliai žydėtų, nuvytusius vainiklapius reikia nuskabyti.

• Pelargonijos taip pat turi labai gražius karpytus lapus.
• Mėliasai - 1,2 m aukščio besidriekiantis puskrūmis. Smulkūs blyškiai violetinės arba melsvai alyvinės spalvos žiedai susitelkę į spyglius primenančius žiedynus. Iš tolo jos primena aukštą levandų krūmą. Augalas nereiklus, mėgsta saulės šviesą ir skurdžią dirvą. Laistyti jį reikia tik per didžiausias sausras.
• Flioksai - gražus daugiametis augalas, tarsi sukurtas gėlynams. Yra daug veislių su baltais, rožiniais, violetiniais, mėlynais ir net dėmėtais žiedais. Priklausomai nuo veislės, flioksai gali užaugti nuo 15 cm iki pusantro metro aukščio. Floksus reikia gausiai laistyti, pavasarį ir rudenį juos reikia tręšti.
• Šalavijų žiedynai susitelkę į nedidelius violetinės, purpurinės, mėlynos, baltos spalvos „spyglius". Augalas labai malonaus aromato, aukštis, priklausomai nuo veislės, - 30-90 cm.
• Daugiametis augalas, kurio žiedai šiek tiek primena margučių formą, su išgaubtu centru, dideli - žiedynai gali siekti 12 cm skersmens. Spalvos visų atspalvių geltonos ir raudonos, nuo 60 cm iki metro aukščio.
• Malva, arba stiebas, yra daugiametis žolinis augalas dideliais lapais ir ilgu, iki 3 metrų ilgio stiebu su dideliais žiedais per visą jo ilgį. Malva žydi gausiai ir ilgai, kai kurios veislės - iki pirmųjų šalnų.

Egzotiniai augalai

• Agapantas - augalas, kuriuo puikiai tinka puošti terasas, balkonus, vietas esančias šalia įėjimo į namus ir pan. Nors mūsų krašte tai yra daugiau kambarinis augalas, iki šalnų ji puikiausiai galima laikyti ir lauke. Agapantas yra iš Afrikos kilęs česnakinių šeimos augalas. Jo lapai yra siauri, ilgi, linijiški. Agapantas išsiskiria savo žaviu žydros spalvos žiedynu, augančiu ant aukšto bei tvirto stiebo. Sakoma, kad patys gražiausi šie augalai būna sulaukę kelių metų. Agapantas daugiametis augalas, kuris gerai įsišaknijęs reikalauja visai nedaug priežiūros. Jis žydi liepos-rugpjūčio mėnesiais.

Svarbu prisiminti, kada galima sodinti augalus, ir planuoti juos įsigyti iš anksto. Prieš tai pravartu apsilankyti specializuotame dekoratyvinių augalų medelyne, kad būtų galima apžiūrėti, kaip atrodo jau dideli, paaugę augalai.

Gyvatvorių augalai: 10 populiariausių rūšių

Portale novate.ru aptariami kiekvieno iš 10 augalų, tinkamiausių gyvatvorei, ypatumai.

1. Vakarinė tuja Piramidės formos visžalės tujos - vienos iš mėgstamiausių augalų gyvatvorėms. Tujos išsaugo sodrią žalią spalvą visais sezonais, gelsta rečiau nei kiti spygliuočiai. Iš tujų galima suformuoti tiek neaukštą 30-40 cm gyvatvorę („Danica“, „Hoseri“ rūšys), tiek 3 m sieną - viskas priklauso nuo jūsų norų. Jei patinka gyvatvorės su kolonos pavidalo medeliais, atkreipkite dėmesį į „Smaragd“ rūšį. Jeigu norisi labai tankios gyvatvorės, rinkitės „Brabant“ rūšį - šios gyvatvorės greitai auga į aukštį ir į plotį.
2. Mažalapė liepa Liepų gyvatvorės užauga iki metro ar poros metrų aukščio, tiesa, dėl šių medžių ypatumų galima suformuoti ir iki 3 m aukščio gyvatvorę. Mažalapės liepos dailios, gražiai atrodo ir vasarą, ir žiemą. Jos puikiai auga ir pavėsyje, dažniausiai jas renkasi miškinguose sklypuose. Liepas gyvatvorei rinkitės pagal turimą biudžetą. Mažalapės dvejų-trejų metų amžiaus liepos gana nebrangios, iš jų nesudėtinga patiems suformuoti 1-2 m aukščio gyvatvorę. Prie pinučių pritvirtintos liepos gerokai brangesnės, kainos siekia šimtus ar net tūkstančius eurų, priklausomai nuo kokybės, sezoniškumo, nuo to, ar sunku buvo suformuoti karūną. Be to, gali būti sudėtinga patiems prižiūrėti tokio tipo gyvatvorę.
3. Tunbergo raugerškis Tunbergo raugeriškius renkasi tie, kas nori turėti margą, ryškią gyvatvorę. Vidutiniškai gyvatvorė užaugs iki 1,5-1,8 m aukščio. Raugeriškiai pasižymi ryškiomis spalvomis - pradedant ryškiai raudona, oranžine, baigiant ruda ir tamsiai ruda. Tunbergo raugeriškio dekoratyvinės rūšys: „Golden Ring“, „Atropurpurea“. Jei norisi aukštesnės raugeriškių gyvatvorės, atkreipkite dėmesį į otavinį raugeriškį „Superba“ ir į paprastąjį raugeriškį; šios rūšys užauga iki 2,5-3 m.
4. Slyvalapė gudobelė Sklypą papuoš slyvalapės gudobelės su tankiu vainiku. Medeliai užauga iki 5-6 ir iki 5 m pločio. Iš pradžių vainikas būna kūgio formos, paskui tampa panašesnis į kiaušinį, galiausiai pasidaro kompaktiškesnis. Rudenį gudobelės lapai keičia spalvą - pasidaro gelsvai oranžiniai, gelsvai raudoni. Gražiai atrodo iki 2 m aukščio gyvatvorė, lygiašonės trapecijos formos. Gyvatvorei tinka ir kitokių rūšių gudobelės: raudonoji gudobelė, plunksnalapė gudobelė, sultingoji gudobelė.
5. Paprastoji eglė Nors eglių gyvatvorės gražios, jų pasitaiko gana retai. Spygliuočiai auga gana lėtai, dėl to yra gana brangūs. Norint suformuoti gyvatvorę iš eglių, pririeks gerokai daugiau laiko ir pastangų, nei gyvatvorei iš vakarinių tujų, o eglių gyvatvorė kainuos tris-keturis kartus daugiau nei tujų gyvatvorė ir penkis-dešimt kartų daugiau nei lapuočių augalų gyvatvorė.
6. Blizgantysis kaulenis Gyvatvorė iš lapinių augalų - blizgančiųjų kaulenių yra puikus variantas. Tik įsidėmėkite - per metus jie paaugs tik 30 cm, o maksimalus šių krūmų aukštis - 2-3 m. Kauleniai pasižymi smulkiais lapeliais ir šakelėmis, taigi, iš jų galima sumodeliuoti įvairių, sudėtingų formų gyvatvorę. Pavasarį ir vasarą šie augalai įgauna dailų spindintį žalumą, o rudenį pasipuošia violetiniais, geltonais, raudonais, vyšniniais ir oranžiniais atspalviais vienu metu. Blizgantieji kauleniai subrandina apskritų juodų uogų.
7. Baltoji sedula Baltųjų sedulų gyvatvorė pasiekia 3 m aukštį. Šie krūmai turi žalios ir baltos spalvų lapus, tiesias, lanksčias šakeles, kurios, laikui bėgant, įgauna lanko formą. Vasaros ir rudens pradžioje baltoji sedula žydi ir subrandina balkšvai žydrų uogų. Tai neįnoringas augalas, kurį lengva auginti, jis puikiai ištvers bet kokį orą. Galima formuoti aiškių linijų gyvatvorę arba palikti šakeles ir lapus natūraliai augti.
8. Putinalapis pūslenis Šis dekoratyvinis krūmas auga greitai ir užauga iki 1,5-3 m aukščio. Žydi baltais žiedynais, kurie vėliau virsta ryškiai raudonomis uogomis. Populiariausios rūšys - „Diablo“ ir „Luteus“. „Diablo“ rūšis - su tamsiai violetiniais lapais, o „Luteus“ turi ryškiai geltonus lapus, kurie išryškės sodo žalumos fone. Abi rūšys neįnoringos, lengvai pakelia bet kokius temperatūrų svyravimus.
9. Pilkoji lanksva Iš „Grefsheim“ rūšies pilkųjų lanksvų užsiauginsite nepaprastai gražią gyvatvorę. Lapuotį krūmą puošią maži žiedeliai, kurie pradeda žydėti balandį-gegužę. Jie išsidėstę ant lanko pavidalo šakelių tarsi šachmatai. Lanksvos užauga iki 0,9-1,8 m, nebijo šalčių. Harmoningai atrodo tiek pavieniai krūmai, tiek lanksvų gyvatvorė.
10. Paprastasis ligustras Vienas iš pačių ištvermingiausių lapinių augalų, iš kurių formuojamos gyvatvorės. Ligustrai puikiai auga net pavėsyje, nebijo šalčių. Paprastieji ligustrai gali užaugti net iki 5 m aukščio, bet geriausia palaikyti 2 m gyvatvorės aukštį. Dėmesio - paprastieji ligustrai subrandina nuodingų juodų uogų, jų negalima valgyti. Jei namuose yra mažų vaikų ar naminių gyvūnų, geriau atsisakyti ligustrų gyvatvorės.

Kiekvienas augalas pasižymi savitu grožiu, svarbiausia - laiku pakirpti gyvatvorės augalus, nepamiršti jų palaistyti, patręšti ir išravėti piktžoles.

tags: #papuos #bet #kurii #sklypa