Parama Daugiabučių Renovacijai Sąlygos Lietuvoje

Modernizuojamų daugiabučių namų gyventojams valstybė skiria finansinę paramą. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), administruojanti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, primena, kad prie jos prisijungę gyventojai gali gauti valstybės finansinę paramą. Energetinio efektyvumo didinimas ir senų daugiabučių atnaujinimas išlieka vienu svarbiausių valstybės prioritetų.

Valstybė remia renovaciją, nes tai - investicija į tvarumą. Kiekvienas atnaujintas namas mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, mažina importuojamos energijos poreikį ir prisideda prie Europos Sąjungos tikslų, numatančių iki 2050 m. sukurti klimatui neutralų ūkį. 2026 metais parama namų renovacijai įgauna dar didesnį pagreitį - tiek dėl Europos Sąjungos žaliojo kurso, tiek dėl augančių energijos kainų. Gyventojams tai reiškia galimybę ne tik sumažinti sąskaitas už šildymą, bet ir pagerinti gyvenimo kokybę, padidinti savo būsto vertę bei prisidėti prie klimato kaitos mažinimo.

2026 metais namų renovacijos rinka Lietuvoje žengia į naują etapą - valstybės parama tapo dar lankstesnė, labiau pritaikyta tiek gyventojų bendrijoms, tiek mažesniems miestams. Šiais metais prioritetas teikiamas ne tik energijos taupymui, bet ir tvarumui, aplinkosaugai bei socialinei atskirčiai mažinti.

Atnaujinamų (modernizuojamų) daugiabučių namų projektinių šiluminės energijos sąnaudų skaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. Vienas esminių pokyčių - padidėjęs valstybės paramos intensyvumas. Jeigu anksčiau valstybė finansuodavo iki 30-35 % tinkamų išlaidų, tai dabar kai kuriais atvejais kompensuojama iki 50 %, o socialiai pažeidžiamiems gyventojams - net iki 100 %.

Taip pat nuo 2026 m. Dar vienas pokytis - supaprastinta paraiškų teikimo tvarka. Šie pakeitimai atspindi bendrą Europos Sąjungos kryptį - skatinti pastatų atnaujinimą ne tik dėl energijos taupymo, bet ir dėl poveikio aplinkai mažinimo.

Valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems atnaujinimo projektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą (toliau - Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa) ar ją atitinkančias savivaldybių programas ir (ar) siektinus tikslus, uždavinius ir rodiklius pagal kompetenciją daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) srityje atitinkančią ir ją papildančią plėtros programą, kurią tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama 2021-2030 metų nacionalinį pažangos planą, (toliau - Plėtros programa), teikiama, jeigu pagal atnaujinimo projekte numatytas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė, nustatoma pagal Statybos įstatymą įgyvendinančius statybos techninius reglamentus, ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus atnaujinimo projektą sumažinamos ne mažiau kaip 40 procentų, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo projekto įgyvendinimo.

30 proc. parama renovacijai suteikiama, kai po modernizavimo pasiekiama ne mažesnė kaip C energinio naudingumo klasė. Pirmiausia ji suteikiama tada, kai po renovacijos daugiabutis pasiekia ne mažesnę kaip C energinio naudingumo klasę - sutaupo 40 proc. ir daugiau šildymui reikalingų energijos sąnaudų. Tokių daugiabučių gyventojams valstybė kompensuoja 30 proc. išlaidų. Pasiekti šiuos rodiklius ir gauti paramą jums padės stogo ir išorinių sienų šiltinimas, šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas, balkonų bei bendrojo naudojimo patalpų įstiklinimas ar langų keitimas ir kt. Taip pat valstybė 100 proc. kompensuoja projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros vykdymo išlaidas.

Jeigu atnaujinamas daugiabutis namas, kuriam pagal Statybos įstatymą minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi, valstybės parama pagal šį įstatymą teikiama, jeigu skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos sumažinamos ne mažiau kaip 25 procentais, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo projekto įgyvendinimo.

Dar 10 proc. parama suteikiama, kai daugiabutyje įrengiamas atskiras arba modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkoma arba pakeičiama šildymo sistema butuose ar kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius. Gyventojams suteikiama papildoma 10 proc.

Papildomą 30 proc. paramą gyventojai gali gauti ir alternatyviems energijos šaltiniams įrengti - šilumos siurbliams, saulės kolektoriams, saulės jėgainėms ir kitiems atsinaujinantiems energijos šaltiniams. Pastarojo kvietimo renovuoti daugiabučius metu valstybė sudarė daugiau galimybių butų savininkams tapti mažiau priklausomiems nuo išorinių tiekėjų ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Tai galima padaryti įsidiegiant alternatyvius energijos šaltinius: šilumos siurblius, saulės kolektorius ar jėgaines ir kt. Po renovacijos tokie daugiabučiai apsirūpina energija šilumai ar karštam vandeniui, o valstybė šiems projektams skiria dar 30 proc.

Taip pat visiems daugiabučius atnaujinantiems gyventojams valstybė 100 proc. kompensuoja projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros vykdymo išlaidas. Nors valstybės paramos dalis visiems butų savininkams yra reikšminga, tačiau asmenys, turintys teisę gauti kompensaciją už šildymą, ne visuomet gali padengti likusias išlaidas už renovaciją. Siekiant spręsti šią problemą, jiems valstybė suteikia 100 proc. paramą. Valstybės parama svarbi visiems gyventojams, tačiau asmenys, turintys teisę gauti kompensaciją už šildymą, ne visada gali padengti likusias išlaidas, todėl daliai jų valstybė suteikia 100 proc. „Šiems butų savininkams yra padengiamos visos projekto parengimo, statybos techninės priežiūros išlaidos, taip pat paskolos ir palūkanų išlaidos. Tiesa, norėdami išlaikyti teisę į šildymo kompensaciją ir gauti paramą būstui atnaujinti asmenys privalo dalyvauti namo atnaujinimo procese ir jam pritarti“, - teigia Pastatų energinio taupumo departamento patarėja Gintarė Burbienė.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjo Tomo Kavaliausko, nuo šių metų didesnė dalis gyventojų gali dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje nemokamai. Teisė į kredito, paimto daugiabučio namo renovacijai, ir palūkanų apmokėjimą tiesiogiai susieta su asmens teise į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Siekiant sumažinti finansinę naštą nepasiturintiems gyventojams dėl padidėjusios šilumos kainos nuo 2022 m. pradžios sudarytos palankesnės sąlygos gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją - du kartus padidintas valstybės remiamų pajamų dydis, nevertinamas asmens turimas turtas.

Daugiabučio renovacija

„2022 m. pirmąjį ketvirtį vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo išlaidų kompensacijas gavo apie 158 tūkst. gyventojų, tai yra maždaug 66 proc. daugiau nei pernai tokiu pat metu. Iš jų beveik 17 tūkst. kartu gavo ir 100 proc. kompensaciją už renovacijos paskolą bei palūkanas. Išlaidos šildymo kompensacijoms sudarė apie 22 mln. eurų, o būsto renovacijos paskoloms ir palūkanoms - 1,8 mln. eurų“, - teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas T.Kavaliauskas. Įgyvendinus šiuos pokyčius teisę gauti kompensacijas už šildymą, kartu ir dalyvauti renovacijoje nemokamai, įgijo ir dalis vidutines pajamas gaunančių šalies gyventojų.

Be to, butų savininkai gali pasinaudoti kreditais su lengvatinėmis palūkanomis, kurie skirti energinį efektyvumą didinančioms priemonėms bei atsinaujinantiems energijos šaltiniams diegti. Gyventojams taip pat sudaromos ir lengvatinės sąlygos pasiskolinti renovacijos išlaidoms padengti. Šio kredito metinė palūkanų norma pirmus 5 metus neviršys 3 proc., paskolai nėra taikomi jokie paskolos pasirašymo, išmokėjimo ar kiti papildomi mokesčiai. Gyventojams suteikiama galimybė paskolą ar jos dalis grąžinti anksčiau sutartyje numatyto laiko, netaikant jokių papildomų mokesčių. Taip pat butų savininkai paskolos grąžinimą ir palūkanų mokėjimą gali ir atidėti, t.y. paskolą pradėti grąžinti tik pabaigus visus rangos darbus ir gavus valstybės paramą.

Nors pati paramos sistema 2026 metais tapo paprastesnė, norint sėkmingai pateikti paraišką vis tiek būtina laikytis kelių esminių žingsnių. Pirmiausia turi būti priimtas gyventojų sprendimas dėl dalyvavimo programoje. Tam šaukiamas susirinkimas, kuriame balsuojama už renovacijos projekto inicijavimą. Sprendimas laikomas priimtu, jei už balsuoja daugiau nei 50 % butų savininkų. Antrasis etapas - energijos audito atlikimas. Jo metu specialistai įvertina pastato būklę, pateikia rekomendacijas dėl efektyviausių energijos taupymo priemonių bei preliminarias sąmatas. Visi dokumentai turi būti pateikti iki 2026 m. APVA paraiškas vertina pagal nustatytus kriterijus - techninį pagrįstumą, energijos taupymo potencialą, projekto parengimą ir bendrijos pasirengimą.

Kiekviena pateikta renovacijos paraiška vertinama pagal nustatytus kriterijus, kurie leidžia objektyviai įvertinti projekto naudą ir pasirengimo lygį. Pirmiausia atsižvelgiama į energijos sutaupymo potencialą - kuo daugiau energijos planuojama sutaupyti, tuo daugiau balų projektas gauna. Taip pat vertinamas pastato amžius, projekto įgyvendinimo parengtis ir papildomi sprendimai, tokie kaip saulės elektrinių įrengimas ar lietaus vandens surinkimo sistemos. Projektai, surinkę daugiau nei 70 balų, automatiškai laikomi prioritetiniais ir gauna finansavimą be papildomo svarstymo. Likusieji vertinami pagal biudžeto likutį ir regioninę kvotą.

Valstybė siekia, kad renovacijos nauda būtų prieinama visiems, todėl 2026 m. įtvirtintos aiškesnės taisyklės, numatančios papildomą finansinę pagalbą mažas pajamas turintiems asmenims, pensininkams, neįgaliesiems ir socialinių būstų gyventojams. Jeigu name gyvena socialinių būstų nuomininkai arba gyventojai, kurių pajamos yra mažesnės nei valstybės remiamos pajamų ribos, valstybė jiems gali kompensuoti visas renovacijos išlaidas. Kompensacijos dydis siekia iki 100 %, tačiau jos skyrimas derinamas su APVA ir savivaldybės socialinės paramos skyriumi. Pensininkams bei asmenims su negalia numatytos specialios lengvatinės paskolos ir kompensacijos.

Renovacija - tai ne tik pastato atnaujinimas, bet ir ilgalaikė investicija, kurios grąža dažnai viršija lūkesčius. 2026 metų duomenys rodo, kad vidutinis energijos sutaupymas po renovacijos Lietuvoje siekia 50-65 %, o kai kuriais atvejais - net iki 80 %. Finansinę naudą gyventojai pajunta jau per pirmus metus - sąskaitos už šildymą vidutiniškai sumažėja apie 40-50 %. Ilgalaikėje perspektyvoje tai leidžia sutaupyti tūkstančius eurų. Aplinkosauginiu požiūriu renovacija padeda mažinti CO₂ emisijas, nes sumažėja šilumos energijos poreikis. Pagal Aplinkos ministerijos skaičiavimus, kiekvienas renovuotas daugiabutis per metus į aplinką išmeta 70 tonų mažiau CO₂, nei prieš atnaujinimą.

Daugiabučio renovacijos nauda

Renovacijos rezultatų santrauka (2026 m.)

Šie rodikliai rodo, kad renovacija neapsiriboja vien finansiniais rezultatais - tai sprendimas, gerinantis gyvenimo kokybę ir aplinkos būklę ilgam laikui.

Norint pasinaudoti valstybės parama renovacijai, būtina atitikti tam tikrus kriterijus, kurie užtikrina, kad parama bus skiriama tik tiems projektams, kurie iš tiesų prisideda prie energinio efektyvumo didinimo. Pagal APVA nustatytas taisykles, po renovacijos pastatas turi pasiekti ne žemesnę nei C energinio naudingumo klasę. Valstybės parama renovacijai 2026 metais taikoma pagal aiškiai apibrėžtas ribas ir išlaidų kategorijas. Kiekvienas projektas vertinamas pagal tai, kiek energijos bus sutaupyta ir kokį poveikį jis turės aplinkosaugai. Kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios su energinio efektyvumo didinimu ir pastato modernizavimu. Paramos intensyvumas nustatomas procentais nuo tinkamų finansuoti išlaidų. Tokiu būdu finansavimas tampa mišrus, o gyventojų finansinė našta - žymiai mažesnė.

tags: #parama #daugiabuciu #renovacijai #bus #iki #metu