Labdaros ir paramos įstatymas Lietuvoje: aukos, nekilnojamasis turtas ir apmokestinimo aspektai

Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymas (LPĮ) reglamentuoja labdaros ir paramos teikimo bei gavimo tvarką šalyje. Šis įstatymas yra svarbus instrumentas, skatinantis filantropiją ir socialinę atsakomybę, tačiau jo taikymas susijęs su įvairiais niuansais, ypač kalbant apie aukų apmokestinimą ir nekilnojamojo turto dovanojimo aspektus.

Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius labdaros ir paramos įstatymo aspektus, susijusius su aukomis, nekilnojamuoju turtu ir apmokestinimu.

Aukų apmokestinimas

Seimas ketvirtadienį po svarstymo nepritarė parlamentaro Mindaugo Puidoko pasiūlytai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisai, pagal kurią tokios aukos būtų neapmokestinamos: už ją balsavo 21 parlamentaras, prieš - 13, o susilaikė 26. Pasak jo, žmonės per akcijas dažnai paaukoja pinigų, bet jų gavėjams tenka susimokėti mokesčius, jeigu lėšos pervedamos ne per labdaros ir paramos fondą ar kitą paramos teikėjo statusą turinčią įstaigą. Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas įtaria, kad dėl naujos tvarkos būtų daugiau piktnaudžiavimo.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnyje numatytos pajamos, neapmokestinamos pajamų mokesčiu. Šiame straipsnyje yra daug punktų, apibrėžiančių įvairias išmokas ir pajamas, kurioms netaikomas apmokestinimas. Toliau pateikiami kai kurie iš jų:

• Ne gyvybės draudimo išmokos išlaidoms, nuostoliams ar žalai visiškai ar iš dalies kompensuoti, taip pat nutraukus ne gyvybės draudimo sutartį gyventojui grąžinamos draudimo įmokos, išskyrus grąžinamų nutraukus iki 2003 m. sausio 1 d.
• Išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas ne trumpesnis kaip 10 metų ir kurios sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d., taip pat nutraukus tokias gyvybės draudimo sutartis gyventojui mokamos sumos, išskyrus nutraukus tokias gyvybės draudimo sutartis anksčiau kaip po 10 metų nuo jų sudarymo dienos grąžinamų įmokų dalį, kuriai buvo taikomos fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatos ar kuri buvo atimama iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka; išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas trumpesnis kaip 10 metų ir kurios sudarytos iki 2003 m.
• Pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, kuri sudaryta nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra sulaukęs 55 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0-40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis), arba išmokos gavėjas yra vaikas su negalia, kuriam nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis), taip pat nutraukus tokią sutartį gyventojui mokamos sumos, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo jos sudarymo dienos ir gyventojas yra sulaukęs 55 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0-40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis), arba išmokos gavėjas yra vaikas su negalia, kuriam nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d.
• Pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, kuri sudaryta nuo 2013 m. sausio 1 d. ir kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0-40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis), arba išmokos gavėjas yra vaikas su negalia, kuriam nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d.
• Pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmokų dalis, viršijanti gyvybės draudimo įmokas, sumokėtas pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2003 m.
• Pasibaigus gyvybės draudimo sutarties, sudarytos nuo 2003 m. sausio 1 d., galiojimo terminui gautos gyvybės draudimo išmokos dalis, lygi pagal šią sutartį sumokėtoms įmokoms, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka, taip pat nutraukus gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2003 m.
• Darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą iki 2012 m.
• Darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2013 m.
• Pagal iki 2012 m. gruodžio 31 d. sudarytą pensijų kaupimo sutartį iš pensijų fondo gauta pensijų išmoka, jeigu pensijų kaupimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmoką gaunantis pensijų fondo dalyvis yra sulaukęs 55 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0-40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d.
• Iš pensijų fondo gauta pensijų išmoka, jeigu pagal nuo 2013 m. sausio 1 d. sudarytą pensijų kaupimo sutartį šios sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmoką gaunančiam pensijų fondo dalyviui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0-40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d.
• Palūkanų už ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos ne nuosavybės vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams), palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių vyriausybių, taip pat jų politinių ar teritorijos administracinių padalinių, vietos valdžios ne nuosavybės vertybinius popierius, palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių bankuose ir kitose kredito įstaigose laikomus indėlius suma, neviršijanti 500 eurų per mokestinį laikotarpį, jeigu ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti ar sutartys dėl indėlių sudarytos nuo 2014 m.
• Palūkanos už ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos ne nuosavybės vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams), jeigu šie ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti iki 2013 m. gruodžio 31 d.
• Palūkanų už vartojimo kreditą, suteiktą per tarpusavio skolinimo platformą Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme ar atitinkamame Europos ekonominės erdvės valstybės įstatyme nustatyta tvarka, taip pat palūkanų už lėšas, suteiktas per sutelktinio finansavimo platformą 2020 m. spalio 7 d.
• Palūkanos už Europos ekonominės erdvės valstybių vyriausybių, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybių politinių ar teritorijos administracinių padalinių vertybinius popierius, įsigytus iki 2013 m.
• Europos ekonominės erdvės valstybėse gautos palūkanos už jų bankuose ir kitose kredito įstaigose laikomus indėlius, sutartys dėl kurių sudarytos iki 2013 m.
• Pajamų iš finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ar išvestinių finansinių priemonių realizavimo, išskyrus tikslinėse teritorijose įsteigtų vienetų išleistas finansines priemones, ir šių finansinių priemonių įsigijimo kainos ir kitų šio Įstatymo 19 straipsnyje nurodytų su jų pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn bei išvestinių finansinių priemonių realizavimu susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis 500 eurų per mokestinį laikotarpį.
• Iš Europos Bendrijų lėšų gautos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, kurios buvo apmokestintos mokesčiu Europos Bendrijų naudai, taip pat iš Europos Bendrijų lėšų gautos išmokos, kompensacijos ir už gyventojus mokamos įmokos, numatytos Europos Parlamento 2005 m. rugsėjo 28 d.

Šio straipsnio 1 dalies 14 punkto lengvata taikoma, kai įmokos mokamos pagal iki 2004 m. balandžio 30 d. sudarytas sutartis, kai įmokų gavėjas nėra tikslinėse teritorijose įregistruotas ar kitaip organizuotas užsienio vienetas, ir pagal nuo 2004 m. gegužės 1 d.

Šio straipsnio 1 dalies 9, 91 ir 10 punktuose nustatytos lengvatos taikomos, jeigu draudimo sutartyje numatytas naudos gavėjas nesikeitė nuo draudimo sutarties sudarymo datos, išskyrus atvejus, kai naudos gavėjas buvo pakeistas dėl naudos gavėjo mirties ar dėl santuokos pabaigos (pradžios), arba jeigu naudos gavėjas - savo vaikas (įvaikis, globotinis) buvo pakeistas kitu savo vaiku (įvaikiu, globotiniu), taip pat jeigu naudos gavėjas keitėsi iki 2016 m.

Nekilnojamojo turto dovanojimas

Informuojame, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.476 straipsnio pakeitimo įstatymu (2024 m. spalio 15 d. įstatymas Nr. XIV-3026) CK 6.476 straipsnis papildytas nauja 7 dalimi, kuri nustato, kad nuo 2024 m. spalio 24 d. paramos suteikimo sandoriui pagrįsti neprivaloma notarinės formos sutartis, kai teikiamos paramos suma yra ne didesnė kaip 100 000 eurų, išskyrus kai paramos dalykas yra nekilnojamasis daiktas.

Vadinasi, dovanojant nekilnojamąjį turtą, paramos suteikimo sandoriui pagrįsti vis dar reikalinga notarinės formos sutartis.

Svarbu! Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad paramos dalyku gali būti ribotai apyvartoje esantys daiktai, jeigu jie skirti valstybės biudžetinėms įstaigoms šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytai veiklai nacionalinio saugumo ir gynybos, teisėtvarkos ir nusikalstamumo prevencijos srityse vykdyti.

VMI informacija

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie FM) praneša, kad Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymą (2022 m. birželio 7 d. įstatymas Nr. XIV- 1129). Daugiau informacijos rasite VMI prie FM 2022-06-20 informaciniame pranešime Nr. (18.18-31-1 Mr) R-2620.

Taip pat, parengti ir patvirtinti šie teisės aktai:

1. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2025 m. balandžio 16 d. įsakymą VA-33 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. VA-137 „Dėl Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“;
2. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2025 m. balandžio 17 d. įsakymą VA-35 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. V-103 „Dėl paramos teikimo metinės ataskaitos FR0477 formos, Paramos gavimo ir panaudojimo metinės ataskaitos FR0478 formos ir jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“.

Remiantis 2013 12 12 įstatymu Nr. XII-663 nustatyta, kad 17 straipsnio 1 dalies 16 ir 161 punktai taikomi apskaičiuojant ir deklaruojant 2013 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas, o 17 straipsnio 1 dalies 201, 27 punktai, 2 ir 5 dalys taikomi apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.

tags: #paramos #labdaros #istatymas #auka #nekilnojamissi #turtas