Natūralus apšvietimas daugeliui žmonių yra vienas iš svarbiausių kriterijų renkantis naujus namus. Jį vertinant pirmiausia visuomet tikriname būste esančių langų dydį ir kryptį. Vis dėlto, tai nėra vienintelis svarbus dalykas, į kurį vertėtų atkreipti dėmesį.
Prieš keletą šimtmečių žmonių gyvenimo ir darbo ritmas buvo visiškai priklausomas nuo gamtos - daugelis darbų buvo nudirbami šviesiuoju paros metu. Atsiradus elektrai žmonija pailgino aktyvų paros laiką, atsirado nepertraukiama gamyba. Daugelyje šalių 15-25 proc. dirbančiųjų dirba slekančiuoju grafiku (nepertraukiamos gamybos, transporto, aptarnavimo sferos).
Tyrimai rodo, kad saulės šviesos Lietuvos gyventojams trūksta apie 5 mėnesius per metus. Pasak meteorologų, Lietuvoje apsiniaukusių dienų kasmet būna 135-140, todėl kokybiški natūralaus apšvietimo sprendimai būste mūsų geografinėje zonoje yra ypač aktualūs.
Iš tiesų stimuliuojantį natūralios šviesos poveikį jaučiame kiekvienas. Šiuolaikiniame informacinių technologijų ir industrijos pasaulyje nuotaika ir darbingumas yra labai svarbūs - tiek darbo produktyvumui, tiek ir dėl to, kad padeda išvengti nelaimingų atsitikimų. Tačiau vis brangstant energijai bei didėjant darbo efektyvumui, imta galvoti ne tik apie dirbtinį apšvietimą, bet ir apie natūralios apšvietos poveikį ir poreikį.
8 būdai, kaip maksimaliai padidinti šviesą ir pašviesinti tamsius namus
Natūralaus apšvietimo svarba
Daugelis pastebi, kad esant natūralios šviesos deficitui sumažėja darbingumas, trūksta energijos, daromės mieguisti, apatiški. Tad viską pažįstame lygindami.
Kaip vieną iš būtinų sveiko, ekologiško pastato bruožų, jo šeimininkai pabrėžė natūralaus apšvietimo svarbą. Ir architektūros idėja buvo pasirinktas saulės laikrodis. Langai, stoglangiai sudėti taip, kad dienos metu „gaudytų" saulę.
Buvo palygintas dirbančiųjų tik dirbtinėje šviesoje bei dirbančiųjų dirbtinėje ir natūralioje šviesoje patiriamas stresas ir nusiskundimai. Kai buvo tik dirbtinis apšvietimas (esant tam pačiam šviesos stiprumui) nebuvo jokių skirtumų tarp streso žiemos ir vasaros laikotarpiais. Tačiau grupėje, kuri naudojo abiejų tipų apšvietimą, patiriamas stresas buvo daug mažesnis vasarą negu žiemą.
"Dienos šviesa mokyklose". Trijose valstijose buvo testuota 21 tūkst. mokinių. Klasėse, kuriose didžiąją mokymosi laiko dalį buvo dienos šviesa, mokinių matematikos testai buvo 20 proc. geresni lyginant su mokiniais, kurių klasėse vyravo dirbtinė šviesa. Skaitymo įgūdžiai dienos šviesos klasėse buvo geresni 26 proc. Po keturių metų tokiu pat principu buvo atliktas pakartotinis testas. Klasėse, kuriose vyravo dienos šviesa, mokiniai rodė didesnę motyvaciją mokslui, turėjo tvirtesnę nuomonę, pažiūras, buvo geriau pasiruošę. Tokiose klasėse bendri mokinių pasiekimai geresni, motyvacija mokytis didesnė, be to, vaikai labiau mėgo klasių patalpas.
Švedijoje irgi buvo atlikti panašūs tyrimai. Metus buvo stebima 90 aštuonerių metų moksleivių. Tyrėjai pastebėjo reikšmingus elgesio, hormonų koreliacijos skirtumus tarp besimokančių dienos šviesos ir dirbtinės šviesos klasėse. Darbas klasėse be dienos šviesos sugriovė pagrindinę hormoninę struktūrą. Buvo paskaičiuota, kad įrengiant patalpas, įleidžiančias daugiau dienos šviesos, pastato įrangos pabrangimas visai nedidelis (apie 1 proc.
Daug tyrimų buvo daryta gamybinėse patalpose, ligoninėse - visur rezultatai parodė, kad dienos šviesa stimuliuoja energiją, darbo našumą, geresnę fizinę sveikatą.
Pavyzdys, kur atkreiptas dėmesys į natūralią apšvietą jau yra ir Lietuvoje. Tai privatus vaikų darželis-pradinė mokykla prie Vilniaus, Grigaičiuose. Pastatas buvo sumanytas ir pastatytas kaip ekologiškas, todėl siekta įleisti kuo daugiau saulės šviesos. Projekto iniciatorius Andreas Rodenbeck sako, kad norėjo pastatyti mokyklą, kurioje būtų daug šviesos.
Natūralaus apšvietimo reikalavimai
„Nekilnojamojo turto rinkoje jau seniai pastebima auganti natūralaus apšvietimo poreikio tendencija. Žmonės vaduojasi iš suspaustų senų, tamsių sovietinių butų su mažais langais, renkasi būstus su vitrinomis, lodžijomis, terasomis“, - pasakoja Romanas Stoliarenko, nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Omberg“ NT plėtojimo direktorius.
R.Stoliarenko aiškina, kad natūralus apšvietimas bute skaičiuojamas pagal šviesumo koeficientą: langų stiklo ploto ir kambario grindų paviršiaus santykį. Apskaičiuojant įstiklinto lango plotą matuojamas tiktai stiklo plotas.
Pagal Lietuvos įstatymus patalpų natūralios apšvietos parametrai (šviesumo koeficientas) neturi būti mažesni nei:
- 1:6 gyvenamuosiuose kambariuose,
- 1:8 virtuvėje,
- 1:10 gyvenamuosiuose kambariuose bei virtuvėje, kai apšviečiama per langus nuožulnioje stogo plokštumoje (per stoglangius).
Šis matavimo vienetas nėra tobulas, nes neatsižvelgiama į patalpos geografinę padėtį, saulės padėties kitimą paros bėgyje, patalpų orientaciją pasaulio krypčių atžvilgiu, saulės šviesos pralaidos dydį per stiklą, balkonų išsidėstymą namo fasaduose. Be to, šviesą gali užstoti pastatai arba medžiai.
Dėl to taip pat nurodoma, kad kiekviename 1-3 kambarių bute turi būti bent vienas, o 4 ir daugiau kambarių butuose - 2 gyvenamieji kambariai, kuriuose tarp kovo 22 d. ir rugsėjo 22 d. nepertraukiamos natūralios šviesos laikas yra ne trumpesnis kaip 2,5 valandos. Urbanizuotose teritorijose laikas gali būti sumažintas iki 2 valandų.
„Pirkdami būstą būtinai atsižvelkite, ar jo paskirtis yra gyvenamoji. Minėti šviesos reikalavimai galioja būtent gyvenamosios paskirties būstams. Pasitaiko tokių plėtotojų, kurių projektai negali atitikti šių reikalavimų, ir dėl to jie tiesiog pakeičia būsto paskirtį į, tarkime, kūrybinių dirbtuvių ar poilsio“, - sako R.Stoliarenko.
Apdailos ir patalpų planavimo įtaka
Renkantis naują būstą reiktų prisiminti, kad apšvietimas lemia, kaip jaučiamės, ar jauku namuose ir t.t. Siekdamas to išvengti visuose savo būstuose „Omberg“ įrengia vitrininius langus iki žemės, kad gyventojai jaustųsi kuo komfortabiliau ilguoju laikotarpiu“, - prideda R.Stoliarenko.
„Omberg“ atstovas primena, kad šviesa iš šiaurinės pusės yra rami, be šešėlių, tad tinka toms patalpoms, kur reikia ilgai dirbti. Pietinė šviesa - akina ir meta šešėlius, todėl darbui nėra komfortabili ir yra reikalingos papildomos šešėliavimo priemonės, pavyzdžiui, užuolaidos, roletai, žaliuzės. Iš rytų krintanti šviesa - rami, dera miegamiesiems ir virtuvėms, o iš vakarų - šilta, atpalaiduojanti, tinka svetainėms, dienos pabaigai prieš miegą.
Mąstant apie apšvietimą naujame būste verta susikoncentruoti ne tik į langus, bet ir į apdailą bei patalpų planavimą, pataria R.Stoliarenko.
„Pavyzdžiui, jeigu kambaryje mažai dienos šviesos, pasiskolinkite jos iš kitų būsto patalpų: durų su stiklais naudojimas efektyviai padidina natūralios šviesos sklaidą. Taip pat reikėtų paisyti ir kambario ilgio bei pločio santykio. Jis rekomenduojamas 1:2 arba 3:4. Pailguose kambariuose dažniausiai būna tamsiau, natūrali šviesa pasiskirsto nevienodai. Kambario gilumas negali būti daugiau nei 2,5 karto didesnis už atstumą nuo grindų iki viršutinės lango linijos“, - tęsia „Omberg“ NT plėtojimo direktorius.
Kambarių šviesumas priklauso ir nuo sienų spalvos, kambarių apstatymo, supančios aplinkos. Kuo spalva tamsesnė, tuo mažiau šviesos ji atspindi. Be to, tamsūs tonai gali neigiamai paveikti nuotaiką, o kambarys vizualiai gali atrodyti mažesnis.
Šviesos takų panaudojimas
„Tipiškas patalpų be saulės šviesos pavyzdys yra gamybinės patalpos, konferencijų salės. Paprastai biurai suprojektuojami pastato kraštuose, kur yra langai, o konferencijų, pokalbių kambariai įrengiami pastato viduryje. Čia būtent yra ta vieta, kur architektai neišnaudoja galimybės įsileisti dienos šviesos - juk gerai nusitekęs pašnekovas saulės apšviestame kambaryje yra sukalbamesnis ir optimistiškesnis. Kita vertus, gal to ir siekiama - žmonėms iš kambarių be langų intuityviai norisi kuo greičiau ištrūkti. Net ir šalyse, kur saulės mažiau, labai intensyviai naudojamos natūralaus apšvietimo sistemos.
Solatube® šviesotakiuose labai aukštas šviesos atspindėjimo procentas - net 99,7 proc. šviesos iš lauko įleidžia į apšviečiamą patalpą. Kuo šviesotakiai skiriasi nuo stoglangių? S. Jankūnas vardija, kad šviesotakiai paprasčiau ir pigiau įrengiami, su jais galima atvesti šviesą į patalpas, kurios nesiriboja su stogu, gali būti montuojami ir žemutiniuose aukštuose. Nuo stogo jie gali būti nutolę iki 15 metrų. Per juos mažesni šilumos nuostoliai žiemą ir mažesnė kaitra vasarą, takai gali generuoti daugiau šviesos nei lango ertmė. Šviesotakiai yra sandarūs ir reikalauja kur kas mažiau ploto nei stoglangis, dėl to taupomos šildymo išlaidos. Juos galima montuoti su priedu vėdinimui, kuris yra beveik nepastebimas. Kad nereiktų montuoti daug komunikacijų, galima įrengti kartu su elektros apšvietimu.
Gerai suprasdami natūralaus apšvietimo ir darbo efektyvumo ryšį, Solatube® gamintojai sukūrė SkyVault šviesotakių seriją, skirtą įleisti dienos šviesą į dideles aukštas erdves: oro uostų, konferencijų sales, prekybos centrus, gamybos patalpas, karinės paskirties ir panašias. Šviesotakio kupole fiksuojamas natūralus šviesos lygis ant stogo ir šviesos vamzdžiu, gaminamu iš geriausiai šviesą atspindinčios medžiagos, perduodamas į patalpą.
Negana to, dvigubo polikarbonato kupolas perduoda ne tik visą šviesos srauto intensyvumą, bet ir nekeičia natūralios šviesos spektro sudėties. Šių šviesotakių gamyba ir eksploatacija atitinka pasaulinį BREEAM standartą, kuris naudojamas pastatų poveikiui aplinkai įvertinti.
tags: #patalpu #naturalaus #apsvietimo