Darnus turizmas - viena iš pagrindinių turizmo plėtros aktualijų pastarąjį dešimtmetį visame pasaulyje. Darni ir harmoninga kurorto plėtra neatsiejama nuo Druskininkų savivaldybės vizijos.
Jau trečius metus Druskininkų savivaldybės administracija aktyviai bendradarbiauja su kitais turistų pamėgtais Europos miestais, tokiais kaip Genuja ir Venecija (Italija), Dubrovnikas (Kroatija), Krokuva (Lenkija), Kaseresas (Ispanija), Rovaniemis (Suomija), Dan Lerė-Ratdaunas (Airija) ir Braga (Portugalija). Šis bendradarbiavimas vyksta per URBACT projektą „Turizmui draugiški miestai“.
Tarptautiniuose partnerių susitikimuose dalyvauja specialiai šiam tikslui suburtos URBACT vietos grupės nariai. Vasarą Druskininkuose turėjo įvykti projekto partnerių susitikimas, tačiau teko surengti nuotolinę konferenciją, vaikštant po Druskininkus, kad kolegos iš kitų šalių galėtų geriau susipažinti su miesto vaizdais.
Druskininkų panorama
Po partnerių susitikimo praėjusių metų rugpjūčio mėnesį Simone d’Antonio, URBACT programos ekspertas, Italijos URBACT programos nacionalinio punkto bendradarbis ir žurnalistas, kurio interesų sritis yra darni urbanistinė plėtra, pasiremdamas Druskininkų pavyzdžiu, paskelbė straipsnį „Turizmo įtaka aplinkai: strategijos ir veiksmai, plėtojant ekologiškas ir darnias turizmo kryptis“.
Pasak eksperto, Druskininkų istorija yra puikus pavyzdys, kaip natūralūs gamtiniai faktoriai, tvariai juos panaudojant, tampa atspirties tašku turizmo vietovės atkūrimo procese, paverčiant ją darnaus turizmo kryptimi. Anot jo, Druskininkų transformacija - ypač sėkminga: iš sovietinio - į europinio lygio SPA ir slidinėjimo kurortą, tuo pačiu metu išsaugant jo, kaip mineralinių šaltinių, garsių gydomuoju poveikiu, identitetą ir autentiškumą.
Įvertinant partnerių ir ekspertų įžvalgas, įgyvendinus projektą, bus parengtas Druskininkų darnaus turizmo veiksmų planas. Šių metų sausio 9-12 dienomis į parnerių susitikimą Rovaniemyje (Suomijos Laplandijos regiono centras) vyko savivaldybės administracijos Investicijų ir projektų valdymo vyriausioji specialistė Jurgita Rudienė ir URBACT vietos veiklos grupės narys, UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ gydyklos vadovas Kęstutis Ramanauskas.
URBACT vietos grupės nariams partnerių vizito Rovaniemyje rezultatai buvo pristatyti 2022 m. kovo 2 d. organizuotame projekto URBACT vietos grupės susitikime. Didžiausias dėmesys susitikimo metu skirtas vienos iš Darnaus turizmo veiksmų plano priemonės aptarimui - gegužės 5-6 dienomis planuojamam projekto renginiui neįgaliesiems „Druskininkai be ribų?“. Šiuo renginiu bus siekiama įvertinti, kiek Druskininkai yra draugiški neįgaliesiems bei nustatyti tobulintinus kurorto aspektus turistų ir vietos gyventojų su negalia požiūriu, atsižvelgiant jų poreikius viešajai ir privačiai turizmo infrastruktūrai bei paslaugoms.
Renginio programoje numatytos orientacinės varžybos, slidinėjimas „Snow arenoje“, proto mūšis ir vakaronė bei pasirinktos SPA paslaugos. Kitos dienos ryte bus surengta panelinė diskusija, kurios metu dalyviai galės išsakyti savo nuomonę, kaip jie jautėsi, būdami turistais Druskininkuose.
Druskininkų savivaldybės atstovams pristačius šio renginio koncepciją projekto partneriams ir URBACT ekspertų komandai, ji sulaukė didžiulio palaikymo kaip vienas patraukliausių ir, tikėtina, efektyviausių būdų plėtoti darnų turizmą į sprendimų priėmimą originaliai įtraukiant ir suinteresuotąsias šalis. Projekto pabaiga - 2022 m. vasara.
Iki to laiko suplanuoti dar du partnerių susitikimai - konferencija Krokuvoje bei projekto užbaigimo renginys Venecijoje. Kokie įspūdžiai iš partnerių susitikimo Rovaniemyje? Atvykus į bet kurį miestą ir bendraujant su to miesto turizmo specialistais, visada bandau susidaryti bendrą miesto vaizdą iš turisto perspektyvos - pirmiausia įvertinu, kokią dalį į miesto biudžetą suneša pajamos iš turizmo, kokia infrastruktūra ir traukos objektai generuoja didžiausius turistų srautus, koks sezoniškumas, miesto pasiekiamumas.
Rovaniemi šiuo atžvilgiu maloniai nustebino. Susisiekimas puikus - trumpa kelionė miesto autobusu nuo šiuolaikiškai įrengto oro uosto iki miesto centro, kuriame veikia pagrindiniai viešbučiai. Tada trumpa kelionė autobusu nuo viešbučio iki Kalėdų senelio miestelio, kuriame vyko vienas iš darbo grupės susirinkimų. Nustebino tai, kad čia pagrindinis traukos objektas - pati gamta.
Didžioji dalis lankytojų ten vyksta būtent dėl žygių pėsčiomis, slidinėjimo, pasivažinėjimo sniego motociklais, iškylavimo. Vietinės turizmo agentūros visiškai prisitaikiusios prie gamtos ir pagrindinės jų siūlomos paslaugos - šiltų drabužių nuoma, žygių pėsčiomis, slidėmis ir sniego motociklais, pasivažinėjimo šunų ir elnių traukiamomis rogėmis organizavimas, šiaurės pašvaisčių „medžiojimas“, puikiai atspindi suomių meilę ir pagarbą gamtai.
Žiemos pramogos Suomijoje
Viliuosi, kad iš šio projekto gims mūsų kurorto integruota darnios plėtros strategija ateinantiems 10-15 metų. Panašu, kad viską Druskininkuose darome gerai ir judame teisinga linkme, tačiau yra būtina visą tai pateikti struktūrizuotai, numatant aktualius kurorto veiklos vertinimo rodiklius, juos sekti ir analizuoti, užsibrėžti įgyvendinamus tikslus bei jų siekti.
Tai padeda išlaikyti ir užtikrinti bendrą darnaus, aplinkai, lankytojams ir vietinei bendruomenei draugiško turizmo kryptį. Bendraujant su kitų šalių (projekte dalyvauja devynių šalių, atstovaujančių 10-čiai kurortų atstovai) turizmo specialistais, aiškėja, kad visi kurortai susiduria su panašiais iššūkiais - mažesnieji mąsto, kaip pritraukti papildomus turistų srautus, didesnieji - kaip juos riboti, nukreipti kitur ir administruoti, tvarkytis su aplinkosauga, transporto problemomis.
Turizmo dienos Druskininkuose: laukia įspūdingos spalvos, garsai ir pojūčiai
Druskininkai yra orientuoti į Lietuvos ir užsienio lankytojus, jų priėmimą, taigi ypatingai jautriai reaguoja į besikeičiančias geopolitines sroves. Pasaulinė pandemija labai smarkiai pakoregavo užsienio turistų srautus. Užsienio šalių kurortų kontekste Druskininkus matau, kaip labai specializuotą kurortą, turintį savo veidą.
Deja, didelė specializacija taip pat yra ir trūkumas - mes labai jautrūs bet kokiems kardinaliems pokyčiams ir adaptacijai prie besikeičiančių aplinkybių. Būtini ne tik dideli infrastruktūros pokyčiai, bet ir nauja vizija, nuolatinė naujų turizmo rinkų paieška, požiūrio keitimas. Todėl labai teigiamai vertinu naujo Kultūros ir kongresų centro statybą, išvystytą konferencijų turizmą, investicijas į kurorto aplinkos tvarkymą, dviračių ir pėsčiųjų kelius, vis didesnį universitetų įsitraukimą į kurorto veiklą.
Kiti darnaus turizmo projektai Lietuvoje
European Green Belt projekto „Masinio turizmo neigiamo poveikio mažinimas ekosistemoms Lietuvos Europos žaliosios juostos teritorijoje“ (Mitigation of negative impacts of mass tourism to ecosystems along Green Belt in Lithuania) tikslas mažinti masinio turizmo daromą žalą Lietuvos Europos žaliosios juostos ekosistemoms.
Pagrindiniai tikslai - skatinti darnaus turizmo plėtrą, stiprinti aplinkosauginį švietimą ir ugdyti vietos bendruomenių sąmoningumą apie šios teritorijos gamtinę bei kultūrinę vertę.
Projekto trukmė: 2025 m. - 2026 m.
Šis projektas įgyvendinamas gavus Europos Sąjungos projekto BESTbelt finansinę paramą. Už šio projekto turinį atsako tik Lietuvos kaimo turizmo asociacija ir jokiu būdu negalima laikyti, kad jis atspindi Europos Sąjungos poziciją.
| Projekto pavadinimas | Tikslas | Trukmė |
|---|---|---|
| European Green Belt | Mažinti masinio turizmo žalą ekosistemoms | 2025-2026 m. |
Monografijos ketvirtojoje dalyje analizuojami turizmo sektoriaus darnaus vystymosi aspektai, išryškinant pagrindines problemas bei jų sprendimo būdus. Šiame skyriuje aptarti darnaus turizmo vystymosi iššūkiai, nustatytos darnumo vertinimo turizmo sektoriuje problemos bei pateikti verslo prototipinių modelių taikymo rengiant darnaus turizmo plėtros strategijas, rezultatai.