Šiame straipsnyje aptariami parduodamo nenudėvėto turto apibrėžimai ir kriterijai, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais. Aptarsime ilgalaikio materialiojo turto, biologinio turto ir atsargų vertinimo bei apskaitos principus. Šis straipsnis parengtas remiantis 2022 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 1.
Pagrindinės Sąvokos
Prieš gilinantis į nenudėvėto turto apibrėžimą, svarbu susipažinti su pagrindinėmis sąvokomis, kurios bus naudojamos šiame straipsnyje:
- Aktyvioji rinka: Rinka, atitinkanti visus šiuos kriterijus: prekiaujama vienarūšiu turtu; bet kuriuo metu yra pirkėjų (pardavėjų), ketinančių pirkti ar parduoti turtą; informacija apie parduodamo turto rinkos kainas yra prieinama visuomenei.
- Analitinė sąskaita: Sąskaita, kurioje duomenys pateikiami pagal pavienius apskaitos objektus, t. y. pagal atskiras turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų rūšis.
- Dotacija ūkiui: Valstybės ar savivaldybės institucijos teikiama tikslinė parama ūkiui, jei jis anksčiau įvykdė arba ateityje įvykdys paramos teikėjo nustatytas sąlygas.
- Ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė: Suma, apskaičiuojama prie ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo ar pasigaminimo savikainos pridedant arba iš jos atimant visas ilgalaikio materialiojo turto vertės pokyčių sumas ir atimant sukauptą nusidėvėjimo sumą.
- Tikroji vertė: Suma, už kurią vertės nustatymo dieną sandorio šalys viena kitai įprastomis rinkos sąlygomis gali parduoti turtą ar paslaugas arba perleisti įsipareigojimą.
- Ūkinė operacija: Ūkio veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą.
- Ūkio atsargos: Trumpalaikis turtas (žaliavos ir medžiagos, nebaigta gaminti bei pagaminta produkcija, nebaigti vykdyti darbai), kuris sunaudojamas ūkio pajamoms uždirbti per vienus metus arba per vieną veiklos ciklą.
- Ūkio pajamos: Ekonominės naudos padidėjimas dėl turto naudojimo, pardavimo, perleidimo, jo vertės padidėjimo ar įsipareigojimų sumažėjimo per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to padidėja ūkio nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus ūkininko ir jo partnerių arba gyventojo įnašus.
- Ūkio sąnaudos: Ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo, pardavimo, netekimo, vertės sumažėjimo ir prisiimtų įsipareigojimų per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėja ūkio nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą.
- Žemės ūkio produkcija: Žemės ūkio ir maisto produktai, kombinuotieji pašarai ir kiti tam tikru būdu apdoroti ar apdirbti žemės ūkio produktai.
Ūkio Veiklos Principai ir Finansinė Apskaita
Kiekvienas ūkis yra atskiras apskaitos vienetas, todėl į apskaitą įtraukiamas tik to ūkio turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimai, pajamos, sąnaudos ir pinigų srautai. Asmeninis ūkio savininko (ar savininkų) turtas ūkio apskaitoje neregistruojamas. Ūkyje naudojamo ūkio savininkui (-ams) ar jo šeimos nariams nuosavybės teise priklausančio turto dalis apskaitoje turi būti griežtai atskirta nuo turto dalies, naudojamos ūkio savininko (-ų) asmeniniams reikalams.
Tvarkant apskaitą daroma prielaida, kad ūkio veiklos laikotarpis neribotas ir artimiausiu metu nenumatoma ūkį likviduoti. Ūkio veikla tvarkant apskaitą suskirstoma į finansinius metus arba kitos trukmės ataskaitinius laikotarpius, kuriems pasibaigus sudaromos finansinės ataskaitos. Jos turi būti sudaromos pagal paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos duomenis.
Ūkinės operacijos apskaitoje registruojami, kai jos įvyksta, ir tų laikotarpių finansinėse ataskaitose pateikiami neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą. Per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos siejamos su to laikotarpio sąnaudomis, padarytomis šioms pajamoms uždirbti. Pasirinkta apskaitos metodika turi būti taikoma kiekvienais finansiniais metais. Apskaitos informacija pateikiama nešališkai. Finansinė apskaita tvarkoma taikant eurą, o prireikus - ir eurą, ir užsienio valiutą.
Ilgalaikio Materialiojo Turto Apskaita
Ilgalaikis materialusis turtas (išskyrus žemę ir mišką) ir nematerialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, o balanse rodomas likutine verte. Ją sudaro suma, gauta iš ilgalaikio turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atėmus nusidėvėjimo (amortizacijos) sumą, sukauptą iki paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos.
Žemė ir miškas apskaitoje registruojami įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, vėliau, atsižvelgiant į pasirinktą apskaitos politiką, gali būti apskaitomi įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba perkainota verte, kuria parodomi balanse. Perkainota vertė yra lygi turto tikrajai vertei perkainojimo dieną. Žemės ir miško tikroji vertė paprastai yra jų rinkos kaina, kuri gali būti nustatoma naudojantis spauda, internetu ir kita turima informacija arba ją gali nustatyti nepriklausomi turto vertintojai.
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimo savikaina turi būti nustatoma prie pardavėjui sumokėtos arba mokėtinos už šį turtą sumos pridedant muitą, akcizą, kitus negrąžinamus mokesčius, susijusius su šio turto įsigijimu, atsivežimo bei šio turto parengimo naudoti išlaidas (instaliavimo, bandymo, derinimo ir kitas), padarytas iki jo naudojimo pradžios. Į nekilnojamojo turto įsigijimo savikainą įskaitomas turto įregistravimo mokestis ir remonto išlaidos, patirtos iki jo naudojimo pradžios.
Ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimo savikaina turi būti nustatoma prie pagrindinių žaliavų, medžiagų, komplektuojamųjų gaminių, sunaudotų gaminant ilgalaikį materialųjį turtą, įsigijimo savikainos pridedant tiesiogines darbo ir netiesiogines (pridėtines) gamybos išlaidas, patirtas gaminantis šį turtą iki jo naudojimo pradžios.
Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą ir nematerialiojo turto amortizaciją ūkyje rekomenduojama skaičiuoti taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą. Jo taikymas pagrįstas prielaida, kad turtas dėvisi tolygiai per visą naudojimo laiką.
Nusidėvėjimas (amortizacija) pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos po ilgalaikio turto perdavimo naudoti ir nebeskaičiuojamas nuo kito mėnesio 1 dienos po jo nurašymo, pardavimo ar kitokio perleidimo, kai turtas nustoja būti naudojamas ir tuo atveju, kai visa naudojamo ilgalaikio turto vertė (atėmus likvidacinę vertę) perkeliama į sąnaudas (t. y., kai likutinė vertė lygi likvidacinei vertei).
Kiekvieno įgyto ilgalaikio materialiojo turto objekto nudėvimoji vertė apskaičiuojama iš jo įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atėmus numatomą likvidacinę vertę. Ilgalaikio materialiojo turto likvidacinę vertę sudaro suma, kurią ūkis tikisi gauti už šį turtą jo naudingo tarnavimo laiko pabaigoje, įvertinęs būsimas likvidavimo ir perleidimo išlaidas. Likvidacinę vertę nustato pats ūkis.
Žemės, miško ir biologinio turto, išskyrus daugiamečius sodinius, nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Finansinis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina.
11 sąskaita Nematerialusis turtas skirta ūkio disponuojamo materialios formos neturinčio turto, kurį naudodamas ūkis tikisi gauti tiesioginės ir netiesioginės naudos ilgiau nei vienerius metus ir kurį galima patikimai įvertinti, apskaitai. Šį turtą sudaro kompiuterių programinė įranga, verslo plėtros planai, sumokėti avansai už planuojamą įsigyti nematerialųjį turtą ir pan. Nematerialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina. Sąskaitos debete registruojamas nematerialiojo turto likutis ir įsigijimas, o kredite - šio turto nurašymas.
12 sąskaita Ilgalaikis materialusis turtas skirta materialiojo turto, kuris teikia ūkiui ekonominės naudos naudojamas ilgiau nei vienerius metus, apskaitai. Šis turtas, jį įsigijus ar pasigaminus, registruojamas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina. Sąskaitos debete rašomas ilgalaikio materialiojo turto likutis, per ataskaitinį laikotarpį įsigytas bei priimtas naudoti turtas, o kredite - šio turto nurašymas. Sąskaitos likutis rodo turimo ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą.
13 sąskaita Ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) yra kontrarinė (priešinga) 11 ir 12 sąskaitoms. Ji skirta nematerialiojo turto amortizacijos, riboto naudojimo laiko ilgalaikio materialiojo turto bei derančių daugiamečių sodinių nusidėvėjimo apskaitai. Žemė ir miškas priklauso neriboto naudojimo turtui ir jų nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Apskaičiuotos turto amortizacijos ir nusidėvėjimo sumos registruojamos 13 sąskaitos kredite. Šios sąskaitos debete fiksuojamos nurašomo ilgalaikio turto sukauptos nusidėvėjimo (amortizacijos) sumos. Sąskaita turi kredito likutį.
120 sąskaitoje Žemė registruojama ūkiui nuosavybės teise priklausanti žemė. Ūkininko ir jo partnerių perduota ūkiui naudoti žemė, pirmą kartą ją registruojant apskaitoje, vertinama perdavimo dokumentuose nurodyta verte, kuri tampa įsigijimo savikaina. Vėliau žemė gali būti apskaitoma savikaina arba perkainota verte. Žemė, kuri susieta su biologiniu turtu (pvz., kurioje įveistas sodas) apskaitoma atskirai nuo biologinio turto. Miško žemė apskaitoma atskirai nuo miško (medynų). Miško žemės ir medynų vertė nustatoma pagal VĮ Registrų centro išduotą nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodoma nuosavybės teise priklausančios miško žemės ir medynų vertė. Žemės vertė registruojama 120 sąskaitoje.
122 sąskaita Pastatai ir statiniai skirta ūkio nuosavybės teise turimų pastatų (karvidžių, veršidžių, kiaulidžių, sandėlių ir kt.) ir kitų statinių (vandentiekio bokštų, vamzdynų, rezervuarų, hidrotechnikos statinių, šiltnamių ir kt.) apskaitai.
125 sąskaitoje Kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai apskaitomi matavimo prietaisai, įvairūs įrankiai, kompiuteriai, baldų komplektai ir kt.
126 sąskaita kredituojama, registruojant įsigytą ilgalaikį materialųjį turtą, už kurį buvo sumokėti avansai (D 120-125).
127 sąskaitoje Vykdomi materialiojo turto statybos darbai apskaitomos statybos darbų išlaidos, montuotinų įrenginių ir statybinių medžiagų įsigijimas ir jų panaudojimas bei su statyba susiję išankstiniai apmokėjimai.
Atsargų Apskaita
Nustatant atsargų įsigijimo savikainą, prie pirkimo kainos, patikslintos pirktų atsargų nukainojimo ir gautų nuolaidų sumomis, pridedami visi su pirkimu susiję mokesčiai bei rinkliavos (išskyrus tuos, kurie vėliau bus atgauti), gabenimo, paruošimo naudoti bei kitos tiesiogiai su atsargų įsigijimu susijusios išlaidos.
Į atsargų įsigijimo savikainą neįskaitomas sumokėtas pridėtinės vertės mokestis, išskyrus atvejus, kai pridėtinės vertės mokestis yra negrąžinamas (neatskaitomas). Negrąžinamą (neatskaitomą) pridėtinės vertės mokestį ūkis gali įskaityti į turto įsigijimo savikainą arba priskirti bendrosioms ūkio sąnaudoms, jei jo pripažinimas ataskaitinio laikotarpio bendrosiomis sąnaudomis reikšmingai neiškraipytų ūkio veiklos rezultatų.
Taikant FIFO būdą, daroma prielaida, kad pirmiausia parduodamos arba sunaudojamos atsargos, kurios buvo įsigytos arba pagamintos anksčiausiai, o laikotarpio pabaigoje likusios atsargos buvo įsigytos ar pagamintos vėliausiai.
Jeigu atsargos sumaišytos ir neįmanoma atskirti, kurios įsigytos ar pagamintos pirmiau, jos gali būti įkainojamos taikant svertinio vidurkio būdą. Taikant šį būdą, atsargų savikaina nustatoma pagal atsargų vienetų laikotarpio pradžioje ir per visą laikotarpį įsigytų ar pagamintų panašių atsargų vienetų kainų svertinį vidurkį.
Taikant nuolat apskaitomų atsargų apskaitos būdą, sąskaitose registruojama kiekviena atsargų ir biologinio turto kaitos operacija: atsargų ir biologinio turto gavimas, sunaudojimas, nepanaudotų atsargų grąžinimas, atsargų ir biologinio turto pardavimas. Taikant šį būdą, rekomenduojama pirktas atsargas įkainoti įsigijimo savikaina, o žemės ūkio produktus, gyvūnus ir kitą biologinį turtą - įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba tikrąja verte, atėmus pardavimo išlaidas.
Taikant periodiškai apskaitomų atsargų apskaitos būdą, rekomenduojama pirktų atsargų likučių įsigijimo savikainą nustatyti FIFO būdu, o žemės ūkio produktų, gyvūnų ir kito biologinio turto likučius įkainoti tikrąja verte, atėmus pardavimo išlaidas, tačiau ūkis gali pasirinkti šiuos likučius vertinti ir pasigaminimo savikaina.
Biologinio Turto Apskaita
Biologinis turtas (išskyrus daugiamečius sodinius) bei visi iš ūkio valdomo biologinio turto gauti žemės ūkio produktai gali būti vertinami vienu iš ūkyje pasirinktų būdų: įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba tikrąja verte, atėmus pardavimo išlaidas.
Jeigu ūkio apskaitos politikoje numatyta biologinį turtą ir iš jo gautus žemės ūkio produktus vertinti įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, biologinis turtas (išskyrus daugiamečius sodinius) ir žemės ūkio produktai balanse parodomi įsigijimo (pasigaminimo) savikaina.
Daugiamečiai sodiniai apskaitoje registruojami įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, o balanse rodomi likutine verte.
Jeigu ūkio apskaitos politikoje numatyta biologinį turtą (išskyrus daugiamečius sodinius) ir iš jo gautus žemės ūkio produktus vertinti tikrąja verte, atėmus pardavimo išlaidas, žemės ūkio produktai tikrąja verte, atėmus pardavimo išlaidas, vertinami tik pirminio pripažinimo metu.
Biologinio turto arba žemės ūkio produktų tikrąją vertę lengviau nustatyti grupuojant šį turtą pagal svarbius požymius, pvz., gyvūnus - pagal amžių ar svorį, produktus - pagal kokybę. Grupuojant reikia atsižvelgti į tai, pagal kokius požymius kainos nustatomos rinkoje.
Pagrindine veikla laikomas biologinio turto auginimas, žemės ūkio produktų gamyba ir apdorojimas bei savų pagamintų žemės ūkio produktų perdirbimas.
Svarbu atsiminti: Apskaitoje ūkininkas nusidėvėjimo normatyvus nusistato pats, atsižvelgdamas į realų turto naudojimo laiką.
tags: #parduodamas #nenudevetas #turtas