Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau kyla klausimai dėl krematoriumų statybos, jų vietos parinkimo ir poveikio aplinkai bei gyventojams. Šiame straipsnyje aptarsime reikalavimus sklypams, kuriuose planuojama statyti krematoriumus, bei apžvelgsime gyventojų nuogąstavimus, kylančius dėl tokių statybų.
Situacija Vilniaus Rajone: Gyventojų Nerimas
Ruslanas Sachovecas gyvena vos už keleto metrų nuo planuojamo statyti krematoriumo. „Krematoriumas beveik kieme“, - 15min atvykus apžiūrėti sklypo aiškino R.Sachovecas.
Apie tai, kad „K2 LT“ įsigijo sklypą Vilniaus rajone, kuriame nori statyti laidojimo paslaugų statinį su krematoriumu, įmonė pranešė spalio 16 dieną per Vilniaus „Nasdaq“ biržą. Jis teigia, kad apie planus sužinojo ne iš „K2 LT“ atstovų, o iš žinių.
R.Sachovecas su šeima gyvena name, esančiame iškart už trikampio formos sklypo, kuriame planuojamas objektas. Teritorijoje, kurioje „K2 LT“ planuoja krematoriumą ir laidojimo namus, anksčiau buvo degalinė. Dabar jos čia jau nė kvapo nelikę, o tai, kad čia kažkada pilstyti degalai, išduoda rezervuarų pamatai bei betoninė aikštelė, kurioje ir buvo įrengta degalinė.
Beveik visa teritorija apaugusi berželiais, kurie, įpusėjus rudeniui, numetė lapus ir atvėrė R.Sachoveco namą. Bet net per nukritusius lapus matosi teritorijoje besimėtančios padangos, buteliai ir kitos šiukšlės. Ruslanas 15min pasakojo, kad teritoriją prieš jo sklypą stengiasi tvarkyti - kad pačiam būtų maloniau.
Dešiniau nuo sklypo, kuriame suplanuotas krematoriumas, veikia autoservisas, o prieš jį - autobusų stotelė, kurioje sustoja iš Skaidiškių į miestą kursuojantis autobusas.
Turto Vertės Nuogąstavimai
R.Sachovecas savo sklypą kartu su jau pradėtu statyti namu įsigijo prieš dvejus metus. Per tą laiką jis sugebėjo jį perstatyti, be to, neužtekus savų lėšų, dar 50 tūkst. eurų skolinosi iš banko. Todėl jo didžiausia baimė - turto vertė.
„Pinigų į sklypą įkišta marios, čia 100 arų sklypas. Aš renovavau visą namą, langai nauji, vartai, signalizacija. Už kiek aš dabar parduosiu? 20 tūkst. eurų? Norėtumėte prie krematoriumo gyventi? Nė už jokius pinigus“, - svarstė pašnekovas.
Antrame aukšte R.Sachovecas ketina įrengti vaiko kambarį, iš kurio, jei „K2 LT“ projektas bus įgyvendintas, vaizdas atsivers tiesiai į krematoriumą. „Čia degins žmones, juos šarvos, o pas mane sodas... Aš iš čia nieko nevalgysiu, nes aš krikščionis, man neįprasta, kad žmones degina“, - aiškino vyras.
R.Sachovecas aiškina, kad objektas yra per arti jo namų. Krematoriumams taikoma sanitarinė apsaugos zona, kuri siekia 200 metrų. „Net jei statys aikštelėje, iki namo - 40 metrų. Be to, šalia yra autoservisas, o čia kremuos žmones. Psichologiškai niekas nenorės važiuoti į tokį servisą priešais krematoriumą“, - įsitikinęs jis.
R.Sachoveco teigimu, jau surinkta daugiau kaip 2 tūkst. parašų, kuriuos gyventojai ketina teikti ne tik Vilniaus rajono merei, bet ir Seimo nariams. „Pasirašė visi aplinkiniai gyventojai, manau, kad bus mažiausiai 3-4 tūkst. parašų. Visi prieš. Jeigu reikės, samdysim advokatus, paduosim į visus teismus, visi susimes“, - įsitikinęs gyventojas.
„K2 LT“ Pozicija: Skaidrumas ir Bendruomenės Informavimas
Tuo tarpu „K2 LT“ vadovas Vytenis Labanauskas 15min teigė suprantantis gyventojų susirūpinimą bei kilusį jų pyktį vadina natūraliu. Tačiau jis pabrėžia, kad projektas dar nepradėtas.
Kadangi „K2 LT“ yra akcinė bendrovė, apie kiekvieną savo žingsnį ji privalo pranešti per biržą, todėl įsigijus sklypą tai ir buvo padaryta. „Kai žmonės nežino, jie taip ir daro. Bet mes dar niekur neturėjome kreiptis, nes pradėjome pirmus žingsnius. Toliau visi kiti žingsniai: vertinimas, projektų derinimas, informavimas ir t.t., numatyti pagal visus reikalavimus, bus daromi“, - sakė jis.
V.Labanauskas tikino, kad, pamačius pirmus nepasitenkinimo ženklus, su bendruomene jau suplanuotas susitikimas. Esą jokia informacija nuo jų nebus slepiama. Įmonė ketina bendruomenei paaiškinti visus procesus ir stengtis išvaikyti visus mitus.
„Viską darome skaidriai, žengėme pirmą žingsnį dabar, o ne tada, kai prasidės statybos. Žmonės įsijautrinę ir tai natūralu, nes nežino, neįsivaizduoja, kaip vyksta procesai. Bus susitinkama su kaimynais, bendruomene, derinsime, aiškinsime, kad tos baimės akys būtų mažesnės, kad visi suvoktų, kas čia vyksta iš tikrųjų“, - aiškino bendrovės vadovas.
V.Labanausko nuomone, bendruomenės noras kreiptis į teismus yra ankstyvas, mat kol kas nėra priimta jokių sprendimų, kuriuos teisėjas galėtų vertinti. Sprendimus įmonė ketina priimti įvykdžiusi procedūras: įvertinusi aplinkosaugininkų išvadas ir savivaldybės iškeltas sąlygas bei įsiklausiusi į bendruomenės norus.
„Bet tai negali būti emocinis faktorius: man nepatinka, pro langą matau, tuo ir vadovaujamės. Yra įstatymai, taisyklės, mes jų laikomės ir jeigu bus kokių nors pažeidimų, jei mes pažeisime taisykles, tada prašau, tada teismas. O dabar nežinau, ką teismas turėtų nagrinėti“, - įsitikinęs pašnekovas.
Be to, V.Labanauskas patikino, jei institucijų atsakymai įmonei bus neigiami - šioje vietoje projekto jie tikrai neįgyvendins. „Jeigu bus sprendimas, kad čia negalima ir neatitinkame reikalavimų, tai negalėsime statyti, tiesiog mums niekas neduos leidimo. Reikia visiems nusiraminti ir kalbėti faktais, ne emocijomis. <...> Žmonės gyvena prie kapinių ir žino, kad ten laidoja, bet niekam dėl to klausimų nekyla. Čia tas pats“, - sakė jis.
Be to, jis pažymėjo, kad krematoriumas yra apipintas mitais, esą iš jo sklinda juodi dūmai, ir tikino, kad to nėra. Anot V.Labanausko, krematoriumas Kėdainiuose yra tikrinamas nepriklausomų specialistų kas ketvirtį, o dar kasmet atvyks laborantai iš užsienio, kurie dar kartą įvertina gautus rezultatus.
„Nei dūmų, nei taršos, jau yra objektas Lietuvoje, galime parodyti pavyzdį ir patikrinti. Bet čia ne apie tai kalbama. Čia kalbama: man patinka, nepatinka ir nenoriu, man psichologiškai sunku, pro šalį važiuosiu ir žinau, kad čia taip yra. Yra įstatymai, kuriuos privalome vykdyti, nes kitaip negalime net pradėti statyti. Antra, technologijos patvirtintos ir išbandytos. Aplinkosauga žino, kokie išmetimai, kokie rezultatai ir tas tikrinama. <...> Jeigu būtų kitaip, čia jau būtų prisistatę kas nori, bet taip nevyksta“, - įsitikinęs pašnekovas.
Planuojamos Paslaugos ir Projekto Vertė
Primename, kad „K2 LT“ pranešė apie įsigytą sklypą praėjusį antradienį. Tuomet įmonės vadovas V.Labanauskas 15min sakė, kad sklypas Vilniaus rajone, Daržininkų kaime, pasirinktas, nes yra netoli miesto, taip pat jį galima patogiai pasiekti.
Bendrovė čia suplanavo statyti krematoriumą kartu su šarvojimo salėmis. „Orientuojamės į tuos, kurie norėtų kompleksinės paslaugos, nemanau, kad čia bus vieta tiems, kurie norės tik kremavimo“, - komentavo V.Labanauskas.
Projekto vertė, V.Labanausko teigimu, 1,8-2 mln. eurų, iš kurių apie 1 mln. eurų bus skirta įrangai įsigyti. „Viskas (projekto vertė - red. past.) priklauso nuo to, koks bus projektas, kiek turėsime galimybių jį statyti, kokios apimties. Neturime ketinimų daryti didelio objekto“, - sakė jis.
Anot V.Labanausko, šiuo metu objektui Vilniaus rajone yra ruošiami projektavimo dokumentai, ruošiamasi aplinkosaugininkų vertinimui. Kada bus pradėtos statybos, „K2 LT“ vadovas atsakyti negalėjo.
Kiti Krematoriumo Projektai Vilniuje ir Lietuvoje
Primename, kad Vilniuje, Lentvario gatvėje, taip pat turėtų išdygti krematoriumas. Planams statyti čia krematoriumą priešinosi gretimų gyvenamųjų namų savininkai, tačiau jie teismuose pralaimėjo ginčą su Aplinkos apsaugos agentūra, nusprendusia, jog bendrovei šioje teritorijoje neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimo.
Vilniaus apygardos administracinis teismas dar pernai birželį pranešė, kad išnagrinėjęs Bališkių individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos ir Aplinkos apsaugos agentūros ginčą dėl krematoriumo pastato statybos ir kremavimo veiklos Vilniuje, Lentvario gatvėje, atmetė pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą.
Po pirmojo plano pristatymo visuomenei, krematoriumo planuotojams skubėti, atrodo, nebereikės: mero potvarkis bendro naudojimo žemės sklypą pakeisti į komercinės paskirties objektų teritorijas apskųstas teismui, Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje nagrinėja bendruomenių raštus, Žemės ūkio ministerija domisi žemės sklypų Kurkliškių kaime nuosavybės teisėtumu, o Aplinkos ministerija - informacijos pateikimo gyventojams terminais ir vieta.
Kad krematoriumo statybą Kurkliškių kaime planuota buvo prastumti patylomis, paaiškėjo krematoriumo planuotojų UAB „Ligamis“ vadovų susitikime su gyventojais. Susirinkimui numatytoje patalpoje - skyriaus vedėjo kabinete - vietos neužteko.
Į susirinkimą atskubėjo Seimo narė Dangutė Mikutienė, kuriai atrodė, kad krematoriumo statybos planuotos taip pat, kaip prieš 15 metų Kazokiškių sąvartynas - neatsiklausus visuomenės. Susirinkime savivaldybės vadovams atstovavo administracijos direktorius Virgilijus Pruskas, mero pavaduotojas Arvydas Vyšniauskas, mero patarėjas Vaidas Andriejauskas bei Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjas A. Butrimavičius. Jis bendruomenėms prisipažino parinkęs šį sklypą krematoriumo statybai.
UAB „Ligamis“ į krematoriumo statybą pasiruošusos investuoti per 1,5 mln. eurų ir už žemės sklypą per metus pasiruošusios mokėti po 14,5 tūkst. eurų nuomos mokestį atstovai, į susitikimą su gyventojais atvyko rankose tik popierėlius laikydami. Žmonėms pasirodė direktorius Juozas Čiplys ir komercijos direktorius bei akcininkas Bronislavas Polonskis.
Žmonės pirštais rodė, kad ir kapinėms prie Vievio ežero, kur gruntiniai vandenys visai paviršiuje, ne vieta, juo labiau krematoriumui. Šios vietos bendrajame plane pažymėtos rekreacine zona, todėl čia žmonės planavo vystyti kaimo turizmo verslą, ekologinį ūkininkavimą ir kitokį verslą, tinkantį gražiai vietovei tarp Pipiriškių draustinio, Neries regioninio parko, Bražuolės upės ir jos slėnio, Vievio ežero, Trakų istorinio nacionalinio parko.
Bet labiausiai žmonėms rūpėjo, kokią naudą iš tų statybų turės savivaldybė, nes mokesčius verslininkai mokės į Trakų rajono biudžetą, o pinigus už žemės nuomą - Nacionalinei žemės tarnybai.
Iš kur iki šiol šarvojimo paslaugas Trakų rajone teikusi įmonė taip praturtėjo, ne tų Kurkliškių kaime įsikūrusių verslininkų reikalas. Ir visai niekam nėra reikalo žinoti, kad 2001 m. Lietuva ratifikavo Orhuso konvenciją.
O tos Konvencijos tikslas - apsaugoti kiekvieno dabartinės ir būsimų kartų žmogaus teisę gyventi jo sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje, užtikrinant teisę gauti informaciją, teisę dalyvauti priimant sprendimus bei teisę kreiptis į teismus aplinkos klausimais.
Savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis žiniasklaidoje, o administracijos direktorius Virgilijus Pruskas susirinkime tikino, kad jeigu su bendruomenėmis nebus susitarta, planai statyti krematoriumą bus sustabdyti…
Mes, Elektrėnų savivaldybės gyventojai, sužinojome, kad 2015 m. rugpjūčio 19 d. įvyko aukcionas dėl valstybinės žemės sklypo (kad. Nr. 7914/0006:1068, esančio Ąžuolų g. 5B, Kurkliškių k., Vievio sen., Elektrėnų sav.) nuomos, kurį laimėjo prieštaringą reputaciją turinti laidojimo paslaugas teikianti įmonė „Ligamis“.
Kyla pagrįstų įtarimų, kad krematoriumo statybos įteisinimas vyksta skubotai ir neskaidriai, nes vietos bendruomenė iki šiol nebuvo informuota apie planus Elektrėnų savivaldybės teritorijoje statyti tokio pobūdžio statinį, informacija apie čia ketinamą vykdyti veiklą buvo itin formali - net tikslingai ieškant sunkiai pasiekiama.
Mūsų duomenimis, 2015 m. rugpjūčio 25 d. mero potvarkiu UAB „Ligamis“ išnuomoto valstybinės žemės sklypo naudojimo būdas pakeistas į komercinės paskirties teritorijas, nors, pagal Bendrąjį Elektrėnų savivaldybės teritorijos planą, šis sklypas priskiriamas rekreacinėms teritorijoms.
Be to, sklypas, kuriame planuojama statyti minėtą objektą, yra tokių saugomų teritorijų ir rekreacinių zonų, kaip Pipiriškių draustinis, Neries regioninis parkas, Bražuolės upė ir jos slėnis, Vievio ežeras, Trakų istorinis nacionalinis parkas, apsuptyje.
Dėl planuojamos ūkinės komercinės veiklos, tikėtina, šiose apylinkėse itin suintensyvės eismas, padidės aplinkos tarša bei galimai bus sugadintas kraštovaizdis, o krematoriumo kaimynystė kels nemalonius jausmus tiek gyventojams, tiek rekreacinių zonų lankytojams.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad planuojamas statyti tokio pobūdžio komercinis objektas smarkiai sumenkins netoliese esančio nekilnojamojo turto vertę, dėl ko mes, gyventojai, galimai patirsime ekonominių nuostolių.
Šalia UAB „Ligamis“ išnuomoto žemės sklypo yra įkurti kaimo gyventojų verslai (sulčių spaudykla, ekologiniai ūkiai ir kt.) bei vystomi nauji kaimo gyventojų investiciniai projektai, statomos kaimo turizmo sodybos.
Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad savivaldybė šioje situacijoje nesuteikė visapusiškos informacijos, neužtikrino galimybės visuomenei dalyvauti miesto plėtros procese ir priėmė skubotus sprendimus, ignoruodama gyventojų interesus, nors turėjo skirti pirmenybę atstovavimui jiems.
Pareiškiame, kad krematoriumo statyba Elektrėnų savivaldybės rekreacinei teritorijai priskirtame sklype yra nesuderinama su vietos bendruomenės interesais, todėl šiuo raštu prašome Elektrėnų miesto merą ir atsakingus savivaldybės tarnautojus panaikinti mero potvarkį, atstatyti šio žemės sklypo naudojimo būdą į rekreacines teritorijas, teikti visuomenės atstovams visą informaciją, susijusią su planuojama krematoriumo statyba, bei suteikti galimybę dalyvauti visame svarstymo procese.
Apie tai, kad tai vienoje, tai kitoje Vilniaus vietoje išdygs krematoriumas, gandai sostinėje pasklinda ne pirmą kartą. Vilnietės teigimu, laidojimo rūmai dar 2011 m. „Gal tie langai ir toliau nuo pačių rūmų, bet tikrai ne tiek toli, kiek reikalaujama, statant tokį objektą, kaip krematoriumas. Ir, jei statant laidojimo rūmus galbūt taikomi švelnesni sanitarinės zonos reikalavimai, tai krematoriumui, kaip pramoniniam objektui, tikrai jie griežtesni.
Gyventoja įsitikinusi: gyventi šalia laidojimo namų ir matyti laidojimo procesijas nėra tas pats, kas nuolat stebėti važiuojančius katafalkus, kurių, jos manymu, būsią daugybė. Vilniaus laidojimo rūmai „Ritualas“, esantys Olandų gatvėje, yra Pavilnių regioninio parko teritorijoje, Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos ir apsaugos zonoje.
Tačiau kai Vilniaus laidojimo rūmai „Ritualas“ rugsėjo pradžioje kreipėsi į sostinės savivaldybę dėl krematoriumo įrengimo Olandų g. „Informuojame, kad 2015 m. rugsėjo 7 d. UAB Vilniaus laidojimo rūmai „Ritualas“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl krematoriumo įrengimo Olandų g. 22. Šis klausimas svarstytas 2015 m.
Tokių savo planų neneigia ir Vilniaus laidojimo rūmai „Ritualas“. „UAB Vilniaus laidojimo rūmai „Ritualas“, siekdama maksimaliai patenkinti klientų lūkesčius bei užtikrinti kokybišką ritualinių paslaugų atlikimą, lanksčiai reaguoja į žmonių poreikius. Į bendrovę kreipiasi vis daugiau klientų, pageidaujančių, kad jų mirusių artimųjų palaikai būtų kremuoti.
Vežimas kremuoti užtrunka gana ilgai. Tai sukuria daug nepatogumų klientams (ypač vilniečiams) bei reikalauja papildomų išlaidų. Sprendimas šiuo klausimu bus priimtas, išanalizavus ir įvertinus visus esamus reikalavimus bei galimybes“, - rašo J. Vos prieš mėnesį Vilniaus laidojimo rūmai „Ritualas“ išplatino pranešimą, kad keičia pavadinimą - tuomet jie ir tapo „Ritualu“.
Gyventojai tuo metu negaili karčių žodžių savivaldybei: „Kadangi dabar savivaldybė gyventojų neinformavo, kad ketinama čia statyti krematoriumą, žiniasklaidoje irgi neskelbė, o mes žinome, kad statys, tai kas gali garantuoti, jog vieną rytą neatsibusime nuo ekskavatorių triukšmo.
Apie planus šalia Vilniaus statyti krematoriumą šiemet liepos vidury paskelbė ir bendrovė „K2 LT“, valdanti Kėdainių krematoriumą.
tags: #parduodamas #sklypas #krematoriumui