Šiandien Lietuvoje galima rasti įvairių sodybų su žemės sklypais, tinkamų tiek nuolatiniam gyvenimui, tiek poilsiui. Šiame straipsnyje apžvelgsime parduodamas sodybas Kelmės rajone, Kolainių apylinkėse, atkreipdami dėmesį į svarbius aspektus, susijusius su įsigijimu ir pasirinkimu.
Kelmės rajono žemėlapis
Sodybų Įvairovė Lietuvoje
Sodybos Lietuvoje pasižymi didele įvairove - nuo gyvenamųjų namų ant Neries kranto Jonavos rajone iki apleistų sodybų su dideliais žemės sklypais Panevėžio rajone. Galima rasti sodybų šalia Rubikių ežero Anykščių rajone, Ignalinos rajone, Utenos rajone, Radviliškio rajone, Kėdainių rajone, Kretingos rajone, Rokiškio rajone, Ukmergės rajone, Panevėžio rajone, Tauragės rajone ir kituose Lietuvos rajonuose.
Pavyzdžiui, vieni ieško sodybos su nameliu Mažeikių rajone, kiti - erdvaus mūrinio namo Biržų rajone. Kai kurie pirkėjai domisi rąstinėmis sodybomis Panevėžio rajone, o kiti - namo dalimi Plungės rajone. Taip pat galima rasti sodybų Veisiejų miestelyje prie pat Ančios ežero Lazdijų rajone arba sodybų Molėtų rajone šalia pušyno arti Bebrusų ežero. Tad pasirinkimas išties platus.
Štai keletas pavyzdžių iš įvairių Lietuvos rajonų:
- Gyvenamas namas ant Neries kranto Jonavos r. sav., Vanagiškis, Neries g.
- Parduodama sodyba Rokiškio r. sav., Suvainiškyje, Panemunio g.
- Parduodama sodyba Gaidės k. Rimšės sen. Ignalinos r.
- Parduodama sodyba Lėno k., Ukmergės r.
- Sodyba labai gražioje vietoje Pužų k., Tauragės r. sav., Pužai, Šiaulių g.
- Parduodama sodyba Antalgės k., Utenos r. sav., Antalgė, Sodų g.
- PARDUODAMAS SODAS SU NAMELIU MAŽEIKIŲ R., TROŠKUČIŲ K. Mažeikių r. sav., Troškučiai, Šaltinėlio 9-oji g.
Plenerai kaimo turizmo sodybose
Žemės Sklypai Kelmės Rajone
Kelmės rajone galima rasti įvairaus dydžio žemės sklypų, tinkamų tiek gyvenamajai statybai, tiek žemės ūkio veiklai. Pavyzdžiui, galima įsigyti 18 arų sklypą Tytuvėnuose, 28 arų sklypą Tytuvėnuose, arba didesnius - 650 arų ir 615 arų sklypus Kelmės rajone.
Taip pat parduodamas namų valdos sklypas šalia miško Tytuvėnuose, Kelmės rajone. Šie sklypai gali būti patrauklūs tiems, kurie ieško vietos statybai ar nori turėti didesnį žemės plotą savo reikmėms.
Sodybos Kelmės rajone
Kelmės rajone parduodamos sodybos dažnai yra ramioje aplinkoje, toliau nuo didmiesčių šurmulio. Tai gali būti puikus pasirinkimas norintiems pabėgti nuo miesto ir mėgautis gamtos ramybe.
Tačiau renkantis sodybą Kelmės rajone, svarbu atkreipti dėmesį į infrastruktūrą, susisiekimą su didesniais miestais ir kitus svarbius aspektus. Taip pat verta pasidomėti vietos bendruomene ir galimybėmis užsiimti žemės ūkio veikla ar kitais verslais.
Šiluva - Žemaitijos Širdis
Besižvalgant nuo Šiluvos kalnelių į plačią Žemaitiją, autoriui teko pajusti ypatingą Žemaičių vaidmenį mūsų tautos religinėje, kultūrinėje, tautinėje raidoje. Šiluva kitados priklausė Žamaičių seniūnijai ir vyskupijai. Šiandien (nuo 192G) ji Kauno arkivyskupijos parapija. Seniau ir pastaruoju laiku ji buvo Raseinių apskrities dalis. Nuo Raseinių Šiluva nutolusi 20 km į šiaurę. Čia ji priartėja prie tos vietos, kur susikerta Šiaulių ir Kėdainių apskritys. Nuo šių ribų iki Šiluvos tik 10 kilometrų.
Šiluvos bazilika
„Šiluva - miestas su puikia panorama, garsus šventovėmis ir atlaidais“, - rašė Vladimiras Godonas Prancūzijoje.1 Mes patys Šiluvos nevadinam miestu, nes ji neturėjo Magdeburgo teisių. Tik kartą per metus ji praauga ne vieną didelį miestą. Žvelgiant iš tolo, Šiluva pagauna stebėtoją dviem objektais. Baltuoja lyg vieno akmens tašytas bokštas - Apsireiškimo koplyčia, originalus archit. Antano Vivulskio kūrinys, statytas 1912-1924 metais. Jis iškyla ne tik virš miestelio, bet ir aukštųjų eglių. Kiek toliau, ant kalnelio, stiebiasi baroko stiliaus bažnyčia, didelė kaip katedra, statyta 1760-1786 metais. Tarp šių dviejų, viena nuo kitos nutolusių šventovių, tiesiasi miestelis - nedidelis, paprastas, neturtingas.
Šiluvos Istorija ir Reikšmė
Šiluva turi turtingą istoriją, siekiančią gilius amžius. Pirmas vardas Būda rodo, jog čia kūrėsi miško darbininkų so... Dar ankstesnis vardas buvo Būda. Šį vardą romantikai aiškino taip: ant tos kalvos, kur dabar stovi bažnyčia, pagonys žemaičiai deginę aukas išminties deivei Budai, ar Butai.
Šiluvos Būdoj turėjo būti senokai gyvenama. Tai liudija prie senosios bažnyčios rastos (1938) iškasenos su ugniaviete, apdegusiais kaulais ir sudužusiais puodais. Kai kurios puodų šukės, VD Kultūros Muziejaus konsultoriaus Balieniūno teigimu, buvusios iš XII ar XIII amžiaus.22 Kiti archeologiniai tyrinėjimai rodo, kad Šiluvos apylinkėse žmonių gyventa dar seniau. Tautušiuose atkasti radiniai iš prieškristinių laikų.
Šiluva yra aukštumoje - 140 m virš jūros lygio. Žemės paviršius iš trijų pusių - vakarų, šiaurės ir pietų - yra kalvotas, o iš šiaurryčių labai lygus. Šiluvos aukštuma prasideda nuo Raseinių ir tęsiasi aukštyn ligi Šiaulių ir platyn į Žemaitijos gilumą. Nuo Šiluvos į rytus, aukštaičių pusėn, ji užsibaigia už kokių 20 km. Iš Šiluvos aukštumų išteka keletas upelių, kurie gausiai maitina Dubysos vagą. Vingiuodamos neša savo skaidrų vandenį Lapišė, Žyzdrė, Tvarkantė, Lietinga, Sandrava, Žiobra, Luknė.
Nors Šiluvos apylinkėse gausu vandens, bet pati Šiluva jo neturi nei srovenančio, nei tyvuliuojančio. Ji „neturi net gerų šulinių. Vanduo neskanus, ir už tą patį reikėdavo mokėti po kapeiką, o kai kada buvo reikalaujama net penkių kapeikų. (Tai buvo 1894, S. Y.). Kai kurie ūkininkai užrakindavo savo šulinius keliomis spynomis. Ištroškusiam žmogui (didžiųjų atlaidų metu, Y.) dar pusė bėdos - gali nusipirkti limonado. Bet arkliams, kepantiems saulėkaitoje, tikra kankynė. Žmonės joja girdyti savo žirgus už miestelio, kur prie kūdros ar prie upelio - už keleto kilometrų“.
Prie tų žaliuojančių kalnų priklauso ir Šiluva. Jos aukštumose auga spygliuočių miškai, vadinami šilais. Apsupta miškų, Šiluva ir šiandien nenustoja specifinio kolorito, kuris išsiskleidžia vos pastebimais spalvų persiliejimais, greit kitėjančiais šešėliais ir šviesomis.
Šiluvos Atlaidai
Šiluvos atlaidai - tai ne tik religinis, bet ir kultūrinis reiškinys, pritraukiantis tūkstančius maldininkų ir turistų. Tai puiki proga susipažinti su Lietuvos tradicijomis, amatais ir kulinariniu paveldu.
Iš senų laikų apylinkės bajorai čia gaudavo nusipirkti iš Vilniaus atvežtų leidinių įvairiomis kalbomis, o kaimiečiai lietuviškų maldaknygių (Kasakauskio OP nuo 1681, pakartota 40 laidų) ir giesmynų (Slavočinskio nuo 1646, Šrubauskio nuo 1679). Kalendoriai, poezijos knygos, kelionių aprašymai, dramos, vertimai, tarp jų ir Lietuvos istorija vaikams, minimi Šiluvos atlaidų rinkoje 1842 metais, o 1823 metais ir lietuviški elementoriai.
„Per tas atlaidų dienas visa Šiluvos apylinkė pasikeičia. Visais keliais eina, banguoja maldininkų minios... Kiekvienas traukinys (iki Tytuvėnų) atveža šimtus keleivių. Ir kiekvienas automobilis ar autobusas yra pilnas giedančių žmonių, čia atvažiuoja vargšas žmogelis iš tolimos Žemaitijos, atsiveždamas paliegusį sūnų. O ten, žiūrėk, eina susirūpinusi motina, kalbėdama rožančių už savo sergantį vyrą ar vaiką. Ir eina, eina tie tūkstančiai tyliųjų Lietuvos kentėtojų savo Stebuklingajai Motinai pasiskųsti, pagalbos savo reikalams prašyti... Bet jau ir kiečiausią širdį gali pravirkdyti tie maldininkai ir maldininkės, kurie nuo pat miškelio puola ant žemės ir kruvinais keliais artinasi... Dievuli brangus, koks gilus tikėjimas kalba iš tų veidų, nukreiptų į aukštuosius šventovės bokštus“.