Patalpų paskirties keitimas į medicininę: reikalavimai ir procesas Lietuvoje

Bet kuris nekilnojamojo turto (NT) objektas turi savo paskirtį, kuri yra apibrėžta ir reglamentuota Statybos techniniame reglamente STR 1.01.09:2003. Paskirtis - tai oficialus leidimas vystyti tam tikros rūšies veiklą arba tiesiog gyventi. Dažniausiai pastato paskirtis gali būti keičiama, įgyvendinus visus keliamus reikalavimus norimos paskirties statiniui. Tačiau yra ir pastatų, kurių paskirtis nekeičiama.

Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia žinoti norint pakeisti patalpų paskirtį į medicininę, kokie reikalavimai keliami, kokie dokumentai reikalingi ir kokie galimi sunkumai laukia šiame procese.

Kada būtina keisti paskirtį?

Jei pastate nebus vykdoma gamybinė veikla, kuri trukdys kitiems šalia gyvenantiems arba dirbantiems žmonėms, paskirties keisti nebūtina. Pavyzdžiui, jei esate verslininkas ir norite pirmojo aukšto biure įrengti kirpyklą, paskirties keisti nereikės, nes tai paslaugos, o ne gamybinė veikla. Aišku, kirpyklai galioja ir kiti reikalavimai, kuriuos nustato Nacionalinis visuomenės sveikatos centro departamentas.

Tačiau, jei ketinama vykdyti medicininę veiklą, patalpų paskirties keitimas yra būtinas. Vienoje vietoje daržinės, viešbučio, garažo, sandėlio, pirties, dirbtuvių ir gydymo įstaigos surasti nepavyks.

Reikalingi dokumentai ir institucijos

Norint pakeisti paskirtį, reikalingi keli svarbūs dokumentai, kurie pateikiami "Registrų centrui". Būtent ši institucija registruoja ne tik visus gyventojus, bet ir visą nekilnojamąjį turtą bei jo savybes bei rinkos vertę.

Reikalingi dokumentai:

• Prašymas pakeisti patalpų paskirtį
• Kadastro duomenų byla, kurią padaro matininkai

Dokumentai pateikiami iki atliekant reikalingus statybos ar renovacijos darbus. Po darbų "Registrų centras" informuojamas specialia deklaracija apie jų baigtumą.

Žemės sklypo paskirtis kartais irgi reikalauja keitimo, jei ketinama keisti ant jos stovinčių pastatų paskirtį. Pavyzdžiui, jei iš sandėlio, kuris stovi ant žemės ūkio paskirties žemės ketinama padaryti viešbutį, reikia pakeisti ir žemės sklypo paskirtį į komercinį, o tik tada pakeisti pastato paskirtį iš žemės ūkio į viešbučių.

Žemės ūkio paskirties keitimas į komercinę

Daugelis žmonių, turėdami žemės ūkio paskirties sklypą, svarsto galimybę jį paversti komerciniu, norėdami vykdyti kitokią veiklą. Tačiau šis procesas yra sudėtingas ir reikalauja atsižvelgti į daugybę aspektų. Aptarsime, ką reikia žinoti norint pakeisti žemės ūkio paskirties sklypą į komercinę, kokie apribojimai taikomi, kokia kaina ir kiek laiko užtrunka šis procesas.

Pirmas žingsnis: dokumentų analizė ir savivaldybės planas

Norint pradėti žemės paskirties keitimo procesą, pirmiausia reikia atlikti dokumentų, sklypo, bendrojo ir kitų planų analizę. Tik tada bus galima atsakyti, ar galima keisti paskirtį. Taip pat svarbu išnagrinėti savivaldybės bendrąjį planą. Jei sklypas patenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją (bendrajame plane pažymėta atitinkama spalva ir indeksu), vadinasi, sklypo paskirtį galėsite pakeisti, kitu atveju - ne.

Jei norite patikrinti, kaip numatyta tos teritorijos bendrajame plane, galite tai padaryti Regia.lt arba kreiptis į specialistus, kurie atliks išsamią analizę. Tokios analizės terminas gali būti apie 2 savaites, o kaina - apie 300 EUR.

Galimi scenarijai keičiant paskirtį

Atsižvelgiant į situaciją, galimi keli scenarijai keičiant žemės paskirtį:

• Keisti negalima.
• Bus pakeista direktoriaus įsakymu (nieko papildomai primokėti nereikės).
• Bus pakeista formavimo pertvarkymo projektu (primokėti apie 1700 EUR).
• Bus pakeista detaliuoju planu (kaina priklausys nuo ploto ir gali siekti 4 - 5 tūkst. EUR).

Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas

Norint išskirti namų valdą, reikia atlikti formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio preliminari kaina 1000-1500 Eur + PVM. Šis procesas gali užtrukti apie 6 mėnesius.

Kreipimasis į savivaldybę

Jei turite įsigiję sklypą ir norite pakeisti jo paskirtį, o būsima paskirtis atitinka bendrąjį planą, nereikia rengti jokio papildomo teritorijų planavimo dokumento. Tuo tikslu turite kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių su prašymu pakeisti žemės sklypo paskirtį.

Prie prašymo reikia pridėti šiuos dokumentus:

• Žemės sklypo ir pastatų nuosavybės dokumento kopijas.
• Žemės sklypo plano kopiją.
• Statinių išdėstymo planą.
• Ištrauką iš bendrojo plano.
• Kitus aktualius dokumentus (įgaliojimai, sutikimai ir t.t.).

Savivaldybės administracija išnagrinės prašymą ir priims sprendimą dėl paskirties pakeitimo.

Sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas: atvejis su mišku ir pastatais

Dažnai pasitaikantis atvejis - nuosavybės teisių atkūrimo metu suformuotas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurį sudaro dalis miško, dalis žemės ūkio veiklai naudojamos žemės ir dalis gyvenamais ir (ar) ūkiniais pastatais užstatytos žemės. Šiuo atveju rengiamas sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas ir esamas sklypas padalinamas į tris naujus sklypus: miškų ūkio, žemės ūkio ir kitos (naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) paskirties sklypus.

Žemės sklypo paskirties ir/ar būdo keitimas: praktinis pavyzdys

Pavyzdžiui, jei Kauno rajone įsigijote žemės ūkio paskirties sklypą ir nusprendėte pakeisti jo paskirtį į gyvenamąją (kitos paskirties žemė - Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), turite kreiptis į Kauno rajono savivaldybę. Nuvykę į savivaldybę, dokumentų priėmimo skyriuje užpildote prašymo formą „Dėl žemės sklypo žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo ar nustatymo“. Prašymas yra rašomas Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui.

Savivaldybės administracija Jūsų prašymą nagrinėja maždaug 20 darbo dienų ir pateikia sprendimą, ar galimas žemės sklypo paskirties ir/ar būdo keitimas. Jei sprendimas yra teigiamas, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius parengs įsakymą Dėl žemės sklypo žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo.

Su šiuo įsakymu Jums dar reikia kreiptis į Matininką dėl žemės sklypo kadastro duomenų atnaujinimo atitinkamai pagal numatomą naują žemės sklypo paskirtį ir būdą.

Dokumentai registravimui į V. Į. Registrų Centras

Tam, kad priduoti dokumentus registravimui į V. Į. Registrų Centras, turėkite:

• Savivaldybės direktoriaus įsakymą dėl sklypo paskirties keitimo.
• Atnaujintus žemės sklypo kadastro duomenis.
• Seną registro centro išrašą.
• Asmens dokumentą.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas arba detaliojo plano keitimas

Kitais atvejais norint pakeisti žemės sklypo paskirtį ir/ar būdą arba norint žemės sklypą padalinti ir tuo pačiu pakeisti žemės sklypų paskirtį ir/ar būdą yra rengiamas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas arba detaliojo plano keitimas.

Žemės sklypo paskirties keitimo kaina

Būtina žinoti, kad, pakeitus sklypo paskirtį, keisis ir žemės sklypo rinkos vertė bei žemės mokesčio dydis.

Žemės paskirties keitimo kaina labai įvairi ir priklauso nuo daugelio aspektų. Rekomenduojama kreiptis į specialistus, kurie pasiūlys Jums optimaliausius sprendimus ir suteiks visą reikiamą informaciją.

Patalpų paskirties keitimas: gyvenamoji į komercinę

Nors Lietuvoje įprasta manyti, kad gyvenamosios paskirties patalpos gali būti naudojamos tik poilsiui ir įprastam žmonių gyvenimui, vis dėlto teisės aktai leidžia tokiomis patalpomis plačiai naudotis ir ne pagal paskirtį - ne tik gyvenimui, bet ir ekonominei veiklai vykdyti.

Nepakeitus patalpų paskirties iš gyvenamosios į komercinę, pagal Lietuvos teisinį reglamentavimą galima vykdyti tokias veiklas kaip, pavyzdžiui, kompiuterių programavimas, konsultacinė, draudimo, teisinė, architektūros, fotografavimo veikla, ikimokyklinio bei priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, pradinis bei bendrasis vidurinis ugdymas, meninė kūryba bei kitos.

Kadangi teisės aktai numato baigtinį veiklų sąrašą, prieš pradedant naudoti butą ne gyvenimui, o ekonominei veiklai vykdyti, būtina pasitikrinti, ar planuojama vykdyti veikla patenka į Vyriausybės patvirtintą sąrašą, ar visgi reikia keisti buto paskirtį iš gyvenamosios į kitą. To neatlikus, Statybos įstatymas ir Administracinių nusižengimų kodeksas numato administracinę atsakomybę.

Automobilių stovėjimo vietų poreikis

Automobilių stovėjimo vietų poreikį nustato statybos techniniai reglamentai. Bendrieji reikalavimai nustato, kad daugiabučiuose ar gyvenamuosiuose pastatuose turi būti įrengta viena automobilio stovėjimo vieta vienam butui. Negyvenamosios paskirties patalpoms numatomas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius, jis gali būti skirtingas ir priklausys nuo konkrečios patalpų paskirties.

Statant naują pastatą, jį pertvarkant ar keičiant jau pastatytame pastate esančių patalpų paskirtį turi būti atsižvelgta į nustatytą minimalų automobilių stovėjimo vietų skaičių ir ar numatytas jų skaičius yra pakankamas.

Reikalavimai gyvenamosios paskirties patalpoms negyvenamosios paskirties pastate

Įvairios paskirties patalpos, ypač keičiant jas į gyvenamąją, turi atitikti griežtus reikalavimus. Gyvenamosios patalpos negyvenamosios paskirties pastate privalo:

• Būti atskirtos nuo kitų patalpų atitvaromis: sienos, grindys ir lubos turi būti atsparios ugniai ir užtikrinti garso izoliaciją.
• Turėti atskirą įėjimą: įėjimas į gyvenamąsias patalpas negali būti jungtinis su kitomis patalpomis.
• Turėti atskiras inžinerines sistemas: būtinos atskiros šildymo, vėsinimo, vėdinimo, vandentiekio, nuotekų šalinimo ir elektros sistemos.
• Atitikti higienos normas: gyvenamosiose patalpose turi būti užtikrintas pakankamas apšvietimas, ventiliacija ir oro švarumas.
• Atitikti priešgaisrinės saugos reikalavimus: patalpos turi atitikti priešgaisrinės saugos reikalavimus, nustatytus gaisrinės saugos normose.

Be minėtų reikalavimų, keičiant patalpų paskirtį, gali tekti atsižvelgti į ir kitus aspektus, tokius kaip:

• Teritorijų planavimo dokumentai: pakeista patalpų paskirtis turi atitikti teritorijų planavimo dokumentus, pvz., bendruosius planus, detaliuosius planus.
• Statinio konstrukcijos ypatybės: keičiant patalpų paskirtį, gali tekti sustiprinti statinio konstrukcijas, jei to reikalauja padidėjusios apkrovos.
• Aplinkos poveikis: pakeista patalpų paskirtis gali turėti įtakos aplinkai, pvz., padidinti triukšmo lygį ar transporto srautus. Tokiu atveju gali tekti atlikti aplinkos poveikio vertinimą.

Prieš pradedant bet kokius darbus, rekomenduojama kreiptis į savivaldybės administraciją pagal statinio vietą. Specialistai įvertins situaciją ir pateiks tikslią informaciją apie galimybes bei reikalingus dokumentus.

Patalpų paskirties keitimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis ne tik techninių žinių, bet ir teisinių aspektų išmanymo.

Patalpų paskirtys: gyvenamosios ir negyvenamosios

Gyvenamosios paskirties patalpoms priskiriama:

• Butai, t. y. patalpa ar patalpų grupė su atskiru įėjimu, sudaranti nepriklausomas sąlygas vienam asmeniui ar vienai šeimai gyventi, miegoti, gaminti valgį ir panašiai.
• Gyvenamosios patalpos, kurios turi bendro naudojimo patalpų (t. y. bendrabučio tipo butai, komunaliniai butai ir panašiai).
• Patalpos, skirtos gyventi įvairioms socialinėms grupėms.

Negyvenamosios paskirties patalpoms priskiriamos šios patalpos:

• Viešbučių (patalpos trumpai apsistoti).
• Administracinės (patalpos administraciniams tikslams).
• Prekybos (patalpos didmeninei ir mažmeninei prekybai).
• Paslaugų (patalpos paslaugoms teikti ir buitiniam aptarnavimui).
• Maitinimo (patalpos žmonėms maitinti).
• Transporto (patalpos, skirtos transporto tikslams, t. y. susijusios su transportavimu, gabenimu, vežimu).
• Garažų (patalpos transporto priemonėms laikyti).
• Gamybos (patalpos gamybai).
• Sandėliavimo (patalpos, pagal savo tiesioginę paskirtį naudojamos sandėliuoti).
• Kultūros (patalpos kultūros tikslams).
• Mokslo (patalpos švietimo ir mokslo tikslams).
• Gydymo (patalpos gydymo tikslams, t. y. patalpos, kuriose teikiama medicininė pagalba ir priežiūra sergantiems žmonėms).
• Poilsio (patalpos poilsiui).
• Sporto (patalpos sportui).
• Religinės (patalpos religiniams tikslams).
• Specialiosios (patalpos specialiesiems tikslams).
• Kitos, t. y. pagalbinio ūkio (patalpos pagalbiniam ūkiui: rūsiai, sandėliukai ir pan).

Kitos paskirties patalpos (pavyzdžiui, sandėliukai, rūsio patalpos ir pan.) - tai patalpos, kurių negalima priskirti jokiai pirmiau nurodytai paskirčiai.

Statybos įstatyme nurodyta, kad statinių naudotojai statinį (jo patalpas) privalo naudoti pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką.

Jei minėtame apraše nurodytos paskirties pastatuose ar patalpose numatoma veikla galima išlaikant apraše nustatytus reikalavimus, šių pastatų ar patalpų paskirties neprivaloma keisti.

Tačiau atkreipiame dėmesį, kad jeigu dėl konkrečios veiklos reikėtų keisti ypatingojo ar neypatingojo pastato ar jo patalpos (-ų) paskirtį, atliekant paprastojo remonto darbus ar neatliekant jokių statybos darbų, reikėtų parengti pastato ar jo patalpos (-ų) paskirties keitimo projektą, keičiant paskirtį, kai atliekami paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai, ir iš savivaldybės administracijos gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos, o statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus.

Dėl numatomos veiklos pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių galimybės konkrečios paskirties patalpose ir poreikio konkrečiu atveju keisti patalpų paskirtį, reikėtų teirautis savivaldybės, kurios teritorijoje yra tokios patalpos, administracijos.

Ar galima nuslėpti tikrąją NT objekto paskirtį?

Deja, ne. Reklamos įstatymas įpareigoja pardavėjus skelbimuose pateikti tikslią paskirtį, kad nebūtų klaidinamas nei brokeris, ieškanti objekto savo klientui, nei galutinis klientas, skaitantis skelbimą. Nepaisant gresiančių baudų, pasitaiko nesąžiningų pardavėjų, kurie vietoj buto parduoda kūrybines dirbtuves arba viešbučio paskirties patalpas. Kartais nuo NT brokerio pastangų priklauso, ar klientas nebus apgautas.

NT, kaip žinoma, būna gyvenamosios ir komercinės paskirties. Yra viena NT rūšis, kurią galima priskirti viduriui tarp šių dviejų kategorijų: tai butai pirmuose gyvenamųjų pastatų aukštuose. Juos, pakeitus paskirtį, galima pervesti į negyvenamosios paskirties fondą ir, pasinaudojus patogia geografine padėtimi, įrengti juose parduotuvę, biurą, dirbtuves (batų taisyklą ar siuvyklą), banko skyrių... Įstatymais tai leidžiama.

Gyvenamasis ir negyvenamasis NT - antipodai. Kas turima galvoje, sakant „geras butas"? Kiekvienas šiuo klausimu turėtų, ką pasakyti, bet bendra nuomonė turbūt būtų, kad tai patogaus išplanavimo butas, šviesus, geroje, ramioje, nesunkiai pasiekiamoje miesto vietoje. O kokie reikalavimai keliami biurui ar parduotuvei? Judri gatvė šalia, žmonių minios. Taigi, visiškai priešingi dalykai.

Butą pirmajame aukšte galima paversti komercinėmis patalpomis. Kita vertus, įdomių variantų pasirinkimas nėra didelis. Per tą laiką, kai NT rinka Lietuvoje tapo legali, peržiūrėti, pastebėti ir išrinkti turbūt visi bent kiek patrauklūs variantai. Žmonės, nusipirkę butą pirmame aukšte, įsigyja automobilių stovėjimo aikštelę apačioje ir taip prasiplečia savo valdas, arba seniems, neįgaliems žmonėms dažnai ieškoma butų tik pirmuose aukštuose... Bet gyvenimas nestovi vietoje: šiandien bute gyvena užsispyrusi bobutė, kategoriškai atsisakanti kur nors kraustytis, o rytoj (deja, toks gyvenimas, kaip sako prancūzai - c'est la vie!) butas atitenka paveldėtojams, kurie nedelsdami jį pasiūlo rinkai.

Dar istorija iš gyvenimo: miestas aktyviai statosi, plečiasi, tiesiamos naujos gatvės. Namas, stovėjęs nuošalioje, ramioje vietoje, atsiduria šalia judrios magistralės ar gigantiškų statybų aikštelės pašonėje. Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta kalbų apie biurų, komercinių patalpų trūkumą, todėl ne vienas investuotojas iš gyvenamosios paskirties statybos persiorentuoja į komercinės paskirties patalpų statybą, neretai pasitaiko ir butuose įsirengusių komercines patalpas, biurus.

Svarbu

PATALPŲ PASKIRTIS bus nurodyta Registrų centro išraše, dažnai (jeigu paskirtis nebuvo specialiai keista) ji sutaps su pastato paskirtimi, kuri kartais sutaps su detaliuoju ar bendruoju planais.

Pastatų naudojimo priežiūrą vykdo savivaldybių administracijos. Daugkartiniai pažeidimai gali vesti link teisminių procesų.

ŽEMĖS, PASTATO IR PATALPŲ PASKIRTIS svarbi, nes skirtinguose vienetuose vystoma skirtinga veikla. Veiklos pagal savo pobūdį grupuojamos ir joms skiriamos atskiros ar bendros teritorijos/patalpos. Pvz.: kirpykla daugiabutyje. Šios funkcijos papildo viena kitą ir dera kartu. Tai dažna kombinacija. Analogiškai, įvairių metalų apdirbimas daugiabutyje nėra gera kombinacija.

Jūs negalėsite gauti oficialių dokumentų, su sijusių su Jūsų turimu/nuomojamu turtu. Pvz.: norėdami registruoti vaiką į darželį, turite deklaruoti gyvenamąsias patalpas; studijos, viešbučiai ir kiti variantai dažniausiai netinka ir registracija tampa negalima.

Norime atkreipti dėmesį, kad įstatyme numatomos išimtys, kuomet vykdant kitokią veiklą nei nurodyta dokumentuose, nereikia keisti paskirties. Visgi šiuo atveju, vis tiek reikia gauti gyventojų sutikimus.

Dažnas gyvendamas daugiabutyje nesuka galvos dėl esamos būsto paskirties, tačiau apie tai susimąstome tik iškilus tam tikriems nesklandumams arba ieškodami naujo gyvenamojo ploto. Tarkim, jūsų kaimynai sugalvojo savo bute įsteigti ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo įstaigą, o gal jūs esate architektas ir norite vykdyti profesinę veiklą savame gyvenamajame būste - ar teisiškai tai įmanoma? Ką turėtų žinoti naujas patalpas besiruošiantis įsigyti naujakurys? Kokie sunkumai jo laukia įsigijus negyvenamosios paskirties būstą ir ar galima jo paskirtį pakeisti?

Pirmiausia, išskirkime du atvejus, kuriuos panagrinėsime išsamiau - veiklos vykdymas gyvenamosios paskirties patalpose ir gyvenimas negyvenamosiose patalpose.

Veiklos Vykdymas Gyvenamosios Paskirties Patalpose

Besidomintiems individualia veikla, derėtų žinoti, kad ne visoms veikloms vykdyti būtina keisti patalpos paskirtį - patalpas įsirengti galima tiesiog savo bute. Gyvenamosios paskirties butų savininkai, sugalvoję užsiimti draudimo, kompiuterių programavimo veikla ar sumąstę įsirengti muziejų, neprivalo keisti esamos gyvenamojo būsto paskirties.

Visas vieno ar dviejų butų ir daugiabučiame name ar jo gyvenamosiose patalpose leistinų vykdyti veiklų sąrašas pateikiamas Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos apraše. Jame išvardintomis negamybinėmis veiklomis galima užsiimti savininko naudojamose gyvenamosiose patalpose, nepakeitus jų paskirties ir neįrengus atskiro įėjimo, taip pat nedarant žalos gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui ir gyvenamajai aplinkai bei nepažeidžiant trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų.

Gyvenimas Negyvenamosiose Patalpose

Kalbant apie gyvenamąsias patalpas kitu aspektu, reikėtų paminėti, kas daugeliui gali pasirodyti savaime suprantama, tačiau susidūrus tiesiogiai ne visada paisoma - gyventi galima tik gyvenamosios paskirties būste, tiksliau administracinės, gamybos, kitos negyvenamosios paskirties patalpose gyventi draudžiama. Tai apibrėžia Statybos įstatymas, nurodantis statinius ir patalpas naudoti pagal paskirtį.

Už šį pažeidimą pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 189-2 straipsnį gresia administracinė atsakomybė ir bauda, kuri svyruoja nuo 144 iki 1448 eurų, o pakartotinė - nuo 289 iki 2896 eurų. Tai turėtų būti itin aktualu besižavintiems gyvenimu loftuose, nes dažnai vystytojai parduoda gyvenimui skirtas patalpas su gamybine ar kūrybinių dirbtuvių paskirtimi. Pirkėjas, įsigijęs šį būstą už mažesnę kainą, tačiau nepasidomėjęs registrų centre įregistruota šių patalpų paskirtimi, vėliau gali nemaloniai nustebti, sužinojęs, kad gyvena neteisėtai. Be to, fiziniams asmenims už jiems priklausančias komercinių, pramoninių, administracinių paskirčių patalpas yra taikomas nekilnojamojo turto mokestis, kuris kiekvienoje savivaldybėje gali būti skirtingas, o Vilniaus mieste sudaro 0,7-3 proc.

Patalpų Paskirties Keitimas: Teisiniai Aspektai Ir Procedūros

Patalpų paskirties keitimą reglamentuoja Statybos įstatymas ir statybos techniniai reglamentai. Prieš imantis projektavimo darbų, reikėtų išsiaiškinti, ar apskritai yra galimybė pakeisti norimo būsto paskirtį, t.y. jūsų pastangos gali būti bergždžios, jeigu jūsų planuojama pakeisti patalpa pakeistų viso pastato pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį (iš negyvenamosios į gyvenamąją ir atvirkščiai) arba vyraujančių pastato patalpų grupių paskirtį (pvz., iš gamybinės į administracinę).

Tarkime, kad namas yra gamybinis, vadinasi, jame didžiąją dalį patalpų sudaro būtent gamybinės patalpos, tačiau jame yra ir kitos paskirties patalpų - administracinių. Dėl šios priežasties jums patalpos paskirties pakeisti nepavyks, prieš tai nepakeitus viso statinio paskirties, o galimai ir žemės sklypo naudojimo būdo. Mat gamybiniai statiniai statomi pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose, o administraciniai - visuomeninės paskirties teritorijose.

Tai apibrėžia LR Aplinkos ministerijos patvirtinta Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacija. Žemės sklypo naudojimo būdas turi neprieštarauti savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui. Pažymėtina, kad žemės sklypo naudojimo būdas neturi įtakos keičiant patalpų, užimančių mažiau nei 50 proc.

tags: #paskirties #keitimas #i #meicinine