Žemės naudojimo sąlygos Lietuvoje nustatytos atsižvelgiant į žemės reformos specifiką ir tikslus. Tai apima kaimo vietovėse žemės ūkio ir kitų ūkinių struktūrų kūrimą, siekiant racionalesnio žemės naudojimo nei buvo iki žemės privatizavimo.
Šiandieninėje Lietuvoje žemės fondas yra suskirstytas į žemės ūkio, miškų ūkio, vandens ūkio, konservacinės ir kitos paskirties žemes. Vandens ūkio paskirties žemei priskiriama žemė, užimta Kuršių marių, tvenkinių ir ežerų. Kitos paskirties žemei priskiriama žemė, kurioje leidžiama naudoti naudingąsias iškasenas.
Pagrindiniai Žemės Paskirties Nustatymo Kriterijai
Nuo pat 1992 metų, kai žemės reformos dokumentų pagrindu žemės sklypai buvo projektuojami, ženklinami vietovėje ir registruojami kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, pagrindinis jų paskirties nustatymo kriterijus yra faktinė žemės naudojimo būklė. Svarbu pažymėti, kad žemės paskirties keitimas, ypač plotuose su žemdirbystei tinkamais dirvožemiais, laikinas apleidimas šiuo metu negali būti pagrindu nustatyti kitokią paskirtį, pavyzdžiui, miškų ūkio.
Gamtinės savybės apsprendžia miškų ūkio ir vandens ūkio paskirtį, taip pat konservacinę paskirtį, o žemės plotuose, kuriose leista naudoti naudingąsias iškasenas - kitą paskirtį. Taip pat visais atvejais yra žemės ūkio paskirtis ir miškų ūkio paskirtis, viešo naudojimo teritorijos, užstatytos (urbanizuotos plėtros) teritorijos.
Teisinis Reguliavimas ir Apribojimai
Žemės ūkio paskirties žemės naudojimas dėl specifinio veiklos pobūdžio yra valstybės reguliuojamas, siekiant sukurti konkurencingus ūkius, užtikrinti aplinkos apsaugą ir kultūrinio kraštovaizdžio formavimą.
Šiuo metu pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį Lietuvos Respublikos žemės fondas yra suskirstytas į žemės ūkio paskirties žemę, miškų ūkio paskirties žemę, vandens ūkio paskirties žemę, konservacinės paskirties žemę ir kitos paskirties žemę.
Sprendimai dėl žemės administravimo priimami ir įgyvendinami pagal teritorijų planavimo dokumentus. Su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais Vyriausybės nustatyta tvarka derinamas planuojamų statinių ir įrenginių išdėstymas kaimo vietovėje bei žemės naudmenų sudėties pakeitimas.
Pagal Žemės įstatymo 24 straipsnį, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma formuojant naujus žemės sklypus. Tai atliekama žemės savininko, valstybinės žemės patikėtinio ar įstatymų nustatytais atvejais kito subjekto prašymu pagal detaliuosius arba specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus.
Svarbu: Jei norima pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį kitaip, negu buvo nustatyta žemę įsigyjant nuosavybėn, tai gali tik apskrities viršininkui priėmus sprendimą. Prašymo pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo tvarką nustato Vyriausybė.
Teritorijų Planavimas
Žemės įstatyme minimas teritorijų planavimas yra reglamentuotas atskiru teisės aktu - Teritorijų planavimo įstatymu. Teritorijų planavimas užtikrina žmogaus teisę į sveiką, saugią ir darnią aplinką, derina valstybės, savivaldybių ir fizinių bei juridinių asmenų teises, valstybės saugumo ir gynybos poreikius. Teritorijų planavimo rūšys ir lygmenys nustatyti to paties įstatymo 4 straipsnyje.
Vyriausybė formuoja valstybės teritorijų planavimo politiką ir numato priemones jai įgyvendinti. Apskrities viršininkas įgyvendina valstybės teritorijų planavimo politiką apskrityje; pagal kompetenciją organizuoja ir koordinuoja apskrities lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimą; atlieka valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą; taip pat Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos lygmens, apskrities lygmens teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimo stebėseną (monitoringą); atlieka kitas a šio įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
Rengiant teritorijų planavimo dokumentus, galima kompleksiškai suderinti ir tinkamai išdėstyti teritorijoje saugotinus objektus, urbanistinės plėtros elementus, vertingas žemės ūkio naudmenas, miškus ir rekreacinius objektus. Tai išsprendžiama tik rengiant teritorijų planavimo dokumentus.
Ekonominiai Aspektai ir Konkurencingumas
Konkurencingumas Lietuvoje pastaraisiais metais padidėjo daugiausia dėl šių veiksnių: naujų technologijų ir inovacijų diegimo, platesnio modernios vadybos ir rinkodaros metodų taikymo, techninės įrangos bei licencijų ir patentų įsigijimo, investicijų į žmogiškuosius išteklius plėtrą, mokymų ir perkvalifikavimų, naujų kokybės ir aplinkosaugos valdymo standartų diegimo ir kt.
Tuo tarpu bendrojo vidaus produkto dalis tenkanti žemės ūkiui, miškų ūkio ir žuvininkystei, per pastarąjį dešimtmetį nuolat mažėjo. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad valdžios institucijos teisės aktais pagalba dirbtinai ir nepagrįstai palaiko gana pasyviai besivystantį žemės ūkio sektorių, nors parama ir papildomos pastangos reikalingos kitur: gamyboje, statyboje, švietime, mažmeninėje ar didmeninėje prekyboje.
Atlikus gilesnę šių reiškinių analizę, paaiškėja, kad privatūs (komerciniai) interesai stipriai konfliktuoja su viešuoju interesu, kuris apibrėžtas Europos žemės ūkio modelyje. Reforms būtinybę šioje srityje parodo ne tik praktika, bet ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko kartu su Pasaulio banku atlikta "Verslo aplinkos ir įmonių veiklos 2005 m. apžvalga", kurioje nurodoma, kad su problemomis dėl žemės rinkos reguliavimo ir to nulemto žemės trūkumo Lietuvos verslininkai susiduria beveik du kartus dažniau nei kitų Rytų ir Centrinės Europos valstybių įmonės.
Nuosavybės Teisės ir Žalos Atlyginimas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis įtvirtina asmens teisę į teisminę gynybą. Tai didžiausios socialinės vertybės - būtent žmogaus teisės ir laisvės, kurių pripažinimas, gerbimas ir apsauga yra valstybės pareiga - svarbiausia ir efektyviausia gynybos priemonė. Tai turėtų būti suprantamas kaip tiek fizinis, tiek juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis konkretizuoja, kas yra žala ir nuostoliai. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėti veiksmai. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
Aukščiausios juridinės galios teisės aktų apžvalgos pagrindu galima teigti, kad žemės savininkai turi teisę netrukdomai naudotis savo nuosavybe, jų teises gina įstatymai, taip pat šie įstatymai numato patirtos žalos atlyginimo galimybę.
Strateginiai Dokumentai
- Valstybinė aplinkos apsaugos strategija.
- Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategija.
- Valstybės ilgalaikės raidos strategija.
- Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 4 straipsnis.
Šios strategijos ir įstatymai siekia sukurti konkurencingus ūkius, užtikrinti aplinkos apsaugą ir kultūrinio kraštovaizdžio formavimą.
tags: #paskirties #keitimas #i #naudinguju #iskasenu #teritorijas