Statinių Klasifikavimas Lietuvoje pagal STR 1.01.03:2017

Atskirti statinio kategoriją ir suvokti nesudėtingų, ypatingų ir neypatingų statinių skirtumus svarbu užsakovui, rangovui ir kitiems statybos dalyviams. Statiniai klasifikuojami Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“.

Pagal STR, statiniai, atsižvelgiant į galimą žalą jų avarijos atveju, yra:

• Nesudėtingi statiniai
• Neypatingi statiniai
• Ypatingi statiniai

Statiniai, pagal technologijų sudėtingumą, techninius parametrus, konstrukcijas ir paskirtį skirstomi į kategorijas.

Nesudėtingi statiniai

Nesudėtingi statiniai neretai painiojami su neypatingais statiniais. STR nesudėtingi statiniai, šių statinių konstrukcijų ypatybės, techninės savybės aprašomi antroje ir trečioje lentelėse. Pagal STR nesudėtingas statinys yra paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 m ir plotas ne didesnis kaip 80 kvadratinių metrų. Taip pat nesudėtingas statinys yra paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys, kurio atstumas tarp atraminių konstrukcijų neviršija šešių metrų. STR 1.01.03:2017, 2 lentelė. Apie Inžinerinius statinius žr. Teisės aktuose.

Klientai neretai klausia, ar planuojant nesudėtingos paskirties statinį, reikalingas statybos leidimas. Dažniausiai naujo nesudėtingo statinio statybai yra rengiamas supaprastintas statybos projektas, o atvejai, kuriais, statant naują nesudėtingą statinį privaloma gauti statybos leidimą, yra išvardinti STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai.

Neypatingi statiniai

Teisės aktuose nurodoma, kad statiniai, nepriskiriami nesudėtingiems ir ypatingiems statiniams, yra neypatingi statiniai. Neypatingas statinys STR neapibrėžtas, t.y. reglamentas nenustato statinių priskyrimo neypatingiesiems statiniams reikalavimų. Statiniai priskiriami neypatingiesiems statiniams, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi. Neypatingas statinys, tai toks statinys, kurio techniniai sprendiniai yra didesni už nesudėtingojo statinio. Neypatingas statinys - tai toks statinys, kuris, pagal techninius sprendimus, yra didesnis nei nesudėtingas statinys ir neatitinka nė vieno ypatingo statinio požymių.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikia pavyzdį - neypatingas statinys yra individualus gyvenamasis namas, kurio bendras plotas - didesnis už 80 kv. m (iki 2000 kv. m.), o aukštis - nuo 8,5 m iki 20 m.

Kalbant apie neypatingojo statinio statybos užbaigimo procedūrą, galima teigti, kad ji yra paprastesnė, dažniausiai atliekama, pasitelkiant ekspertinės įmonės paslaugas. Registrų centro duomenimis, naujas ypatingas ir neypatingas statinys gali būti naudojamas tik jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre. Ši nuostata netaikoma gyvenamosios paskirties pastatams. Kai neypatingas ir ypatingas statinys rekonstruojami, prieš pradedant naudoti naujas statinio dalis, būtina įregistruoti pasikeitusius statinio kadastro duomenis.

Ypatingi statiniai

Ypatingasis statinys ir jo parametrai yra aprašyti STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“. Ypatingi statiniai - tai sudėtingos konstrukcijos ir technologijų statiniai. Taip pat, visuomenės poreikiams naudojami pastatai, kuriuose vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių bei aukštybiniai (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabučiai gyvenamieji namai ir kultūros paveldo statiniai.

STR 1.01.03:2017, 1 lentelė. Apie susisiekimo komunikacijas, Inžinerinius tinklus, Hidrotechnikos statinius ir kitus inžinerinius statinius žr.

Jei statinys atitinka bent vieną iš aukščiau paminėtųjų kriterijų - jis vertinamas, kaip ypatingasis statinys. Sudėtingesnė procedūra, kai statinys priskiriamas ypatingų statinių kategorijai. Tokiu atveju dažniausiai formuojama valstybinė komisija.

Kalbant apie Borga pastatus, kreipiantis dėl angaro, reikėtų žinoti esminius dalykus: jei tarp atraminių konstrukcijų bus daugiau nei 12 m, pastato dydis bus didesnis nei 2000 m2, o statinio aukštis bus didesnis nei 20 metrų, tai pastatas bus priskiriamas prie ypatingųjų statinių kategorijos.

2024 m. lapkričio 1 d. įsigalioję STR pakeitimai

Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. buvo reformuota ne tik statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarka, bet taip pat įsigaliojo kiti reikšmingi teisės aktų pakeitimai, reguliuojantys nekilnojamojo turto sritį. Pirmasis reikšmingas pokytis susijęs su tuo, kad nuo 2024 m. lapkričio 1 d. nekilnojamojo turto kadastro objektų kiekis yra laikomas esminiu projekto sprendiniu, tad, didinant patalpų skaičių pastate reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Taip pat nebegalimas skaidymas atskirais turtiniais vienetais ir viešojo poilsio paskirties pastatų, kuriems priskiriami kaimo turizmo pastatai, kempingai ir kiti viešajai rekreacijai skirti pastatai.

Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigalioję STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ (toliau - Reglamentas) pakeitimai įtvirtina naują sąvoka - paskirčių grupė. Keičiant patalpų paskirtį tos pačios paskirčių grupės viduje, statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, kitais atvejais, kai pokyčiai lemia patalpos priskyrimą kitai paskirties grupei, reikalinga gauti leidimą pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, gyvenamosios paskirties pastate, esančiame žemės sklype, kurio naudojimo būdas - daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijos - komercinės paskirties patalpų gali būti ne daugiau kaip penktadalis.

Kiti pokyčiai susiję su neaktualių pastatų paskirčių pavadinimų atsisakymu: vaikų namų, kitos paskirties, kūrybinių dirbtuvių (kūrybinės veiklos erdvės, galimos įvairios paskirties patalpose), prieglaudų ir pan. Esamų statinių ir patalpų paskirties ir (ar) paskirčių grupių įrašai, neatitinkantys Reglamente nustatytos klasifikacijos, Nekilnojamojo turto registre turėjo būti pakeisti iki 2024 m. lapkričio 1 d.

Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigalios nauja statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ („STR“) redakcija. Vienas iš svarbiausių naujovių yra co-living (bendro gyvenimo namų) paskirties įtvirtinimas. Ši koncepcija leidžia bendro gyvenimo projektus įgyvendinti negyvenamuosiuose pastatuose, taip keičiant tradicinį pastatų klasifikavimą. Nors viešbučių ir sanatorijų paskirtys išlieka, co-living dabar taip pat priskiriamas negyvenamųjų pastatų kategorijai. Tokius namus bus galima statyti komercinės paskirties žemės sklypuose, tačiau jų negalima skaidyti į atskirus turtinius vienetus. Bendro naudojimo patalpos turės sudaryti ne mažiau kaip 20 proc.

STR pakeitimais patikslintas statinių ir atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais formuojamų patalpų paskirčių sąrašas, kad jis sutaptų su žemės naudojimo būdų turiniu, kuris naudojamas teritorijų planavimo dokumentuose. Tai leis jau pirminiame teritorijų planavimo etape „užkoduoti“ jų paskirtį.

Tipai ir paskirčių grupės:

• Senesnėje STR redakcijoje pastatai buvo skirstomi tik pagal paskirtis.
• Naujoje redakcijoje atsiranda papildomi skirstymo kriterijai - tipai ir paskirčių grupės.
• Dabar pastatai pagal paskirtį skirstomi į du tipus: gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus.

Konkrečios paskirtys:

Paskirties grupės toliau suskirstomos į konkrečias paskirtis, tokias kaip viešbučių, prekybos, paslaugų, poilsio, daugiabučių, dvibučių ir kt.

Mišrių paskirčių pastatai:

Pastatuose bus galima turėti kelių paskirties grupių patalpas, jei:

1. Kitos paskirties patalpų plotas sudaro ne daugiau kaip 1/5 pastato bendro ploto.
2. Naujais STR pakeitimais sureaguota į Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje susiformavusį poreikį dėl co-living pastatų.

Patalpų paskirčių lentelė (nuo 2024 m.):

tags: #pastato #paskirtis #str