Pastatomi mediniai namai: technologijos, privalumai ir ypatumai

Medis dabar madingas - tai ekologiška, natūrali, tvirta, laiko išbandymus atlaikiusi statybinė medžiaga. Ir nors daug kam individualūs namai asocijuojasi su tvirtu mūru, vis labiau populiarėja mediniai karkasiniai, skydiniai ir rąstiniai namai. Medis - viena seniausių pasaulyje statybinių medžiagų, naudota ne tik gyvenamajam būstui statyti, bet ir tiltams, vandentiekiui, kanalizacijai tiesti.

Įsivyravus kitoms statybinėms medžiagoms (cementui, betonui, plytoms) imta manyti, kad medis tarnauja palyginti neilgai.

Medžio ilgaamžiškumas ir savybės

Tačiau tokia nuomonė buvo paplitusi visai be reikalo: medžio ilgaamžiškumą patvirtina Rusijos šiaurėje išlikę rąstiniai namai, kurių amžius siekia 600-700 metų. Kokybiškos medienos statinės savybės ypatingos. Dėl poringos struktūros ir santykinai mažo svorio medis yra gera šilumos izoliacinė medžiaga.

Medis - puiki statybinė medžiaga, užtikrinanti gerą gyvenimo kokybę. Tai natūrali, nekenkianti gamtai žaliava, atspari karščiui, šalčiui. Vienintelis veiksnys, kuris privalo būti kontroliuojamas, - tai drėgmė.

Populiariausi medinių namų tipai

• Karkasiniai namai
• Skydiniai namai
• Rąstiniai namai

Nors karkasiniai ir skydiniai namai greičiau pastatomi, palyginti pigūs, nepaprastai daug žmonių vis dėlto renkasi rąstinius namus - pačius ekologiškiausius, nes jų statybai naudojama gryna, natūrali, kokybiška mediena (o ne suspaustos drožlės), be to, galbūt lietuvio širdžiai tai viena priimtiniausių statybinių medžiagų.

Be to, mediniuose namuose aplinkos poveikis mažai lemia vidaus šilumos pokyčius. Apie rąstinių namų ilgaamžiškumą liudija senovinės trobos - tinkamai apdirbus ir impregnavus medieną ji gali ištverti kelis amžius. Abejojantieji dėl rafinuotesnio medinio namo interjero - esą rąstinis namas diktuoja paprastumą, - taip pat turėtų būti ramūs.

Medienos pasirinkimas ir paruošimas

Paprastai namams statyti renkamasi sakinga - pušų arba eglių - mediena. Priežastys gana paprastos: ši mediena gana pigi, elastinga, tvirta.

Daug kam gali kilti klausimų, kada geriausia kirsti medieną, skirtą namui statyti? Žiemos kirtimo rąstas yra „miego“ stadijoje ir todėl jis ne taip greitai mėlynuoja t.y. nekeičia spalvos.

Jei rąstinis namas statomas iš sausų rąstų, tai drėgnumas prieš rentimą turi būti iki 20 proc. Drėgna mediena netinkama statyti rąstinius namus iš apipjautų rąstų, nes džiūdama ji gali stipriai deformuotis, blogai ventiliuojama gali pakeisti spalvą (pamėlynuoti ar pajuoduoti), pradėti pūti, pelyti, pakeisti matmenis.

Rąstinių namų ypatumai

Rąstinių namų sienų storis paprastai gali būti nuo 15 iki 35 cm, jie gali būti apvalūs (kaip dabar madinga Šiaurės Amerikoje) ar keturkampiai.

Rąstiniai sienojai gali būti apvalūs žievinti (natūralūs), apvalūs tekinti, apipjauti iš dviejų šonų, apipjauti iš keturių šonų, klijuoto tašo. Iš esmės tai labiau estetinis klausimas, nors keturkampiai rąstai savaime padidina sienos storį.

Yra bendri šios statybos būdo principai. Anot „UAB Tekmega“ direktoriaus Dariaus Sudvojaus, rąstai turi gulti vienas ant kito ne siauresne kaip ½ rąsto storio pločio aukštuma. Vidaus pertvaros taip pat turi būti kuo daugiau iš rąstų.

Renčiant rąstinį namą tam tikrose vietose būtinos vidinės pertvaros iš rąstų namo konstruktyvo stabilumui išlaikyti. Durų ar langų staktos negali tvirtintis tiesiai ant rąstų sienos.

Pamatai ir sandarumas

Geri statybininkai pasakytų, kad svarbiausias namo elementas - pamatai. Kartais manoma, kad rąstiniams namams galima daryti išimtį: esą, šiems namams pamatai reikalingi, tačiau jų gali ir nebūti. Rąstai susikabina taip tvirtai, kad nei įšalas, nei vėjas ar kiti mūsų klimatui įprasti reiškiniai jų negali išjudinti: medis - tarsi gyvas organizmas - gali išsilenkti, pakeisti formą, spalvą, tačiau neišsineria iš bendros namo konstrukcijos.

Šis teiginys papildytinas taip: jei rąstinys statinys bus ant pamatų, kurie „vaikšto“ nuo šalčio, tai ir sienos nebus sandarios, tarp jų nuolat bus tarpai. Norint kad rąstinis statinys laikui bėgant tvarkingai „susėstų“ ir būtų sandarus, tai pagrindas ant kurio jis renčiamas, taip pat turi būti stabilus.

Tarp rąstinių namų gamintojų ir mūrinės statybos šalininkų kyla ginčai dėl pernelyg mažos rąstinės sienos šiluminio laidumo, kuris esti apie 1,8 W/kv. m K. Kaip tikina rąstinių namų statytojai, energijos netekimai per rąstinę sieną negali būti skaičiuojami remiantis vien tik medžio šiluminio laidumo koeficientu. Praktiniai rezultatai sako ką kita: su didele varža energijos sąnaudos yra gerokai mažesnės už teorinius skaičiavimų duomenis.

Labai svarbi šio tipo namo savybė akumuliuoti perteklinę drėgmę. Štai kodėl rąstiniame name gerai jaučiamės net prie 17 laipsnių temperatūros.

Kitas pavyzdys, nuteikiantis pasitikėti rąstine statyba - pridėkite ranką prie mūrinės, kad ir gerai apšiltintos sienos. Pajusite temperatūrų pokytį. Nustojus šildyti mūrinę patalpą, neišvengiamas šaltesnės sienos sąlytis su šiltu oru verčia kondensuotis drėgmę. Rąstiniame name šis procesas vyksta lėčiau dėl didelės rąsto šiluminės talpos. Dėl šios savybės rąsto vidinė pusė laiko artimą temperatūrą, kokia yra kambaryje.

Svarbu išvengti plyšių pamato ir pirmojo vainiko sankirtos vietoje. Apatiniai rąstai turi būti impregnuoti, pageidautina išpjauti iš puvimui atsparesnės medienos, ant pamato įrengiamas hidroizoliacijos sluoksnis. Vidaus pertvaras rekomenduojama formuoti iš rąstų.

Skydiniai namai

Skydiniai namai - tai karkasinių namų rūšis. Statant bet kurios rūšies karkasinius namus rezultatas beveik identiškas. Skirtumas - gamybos technologija: skydiniams namams skirti namo elementai specialiai pagaminami gamykloje ir tuomet atvežami į statybvietę.

Skydinis namas statomas iš gamykloje pagamintų skydų. 150 kv.m keturių miegamųjų namo gamyba gali užtrukti 3-5 savaites - tai prilauso nuo projekto sudėtingumo.

Tai greita statyba - darbai statybvietėje trunka 3 - 7 dienas (tačiau tam reikia iš tiesų kvalifikuotų darbininkų). Kadangi namo elementai į statybų aikštelę atvežami jau su daline vidaus apdaila, reikia atlikti nedaug su sienomis susijusių darbų.

Statybos darbų laikas trumpėja dar ir dėl to, kad nereikia laukti, kol namas išdžius, kad būtų galima daryti apdailos darbus. Skydinio namo gamybos procesui, kokybės ir įvykdymo terminui neturi įtakos blogi orai - vėjas, šaltis ar lietus, taigi tokių namų gamyba nesustoja net šaltuoju metų laiku.

Dar vienas svarbus aspektas - statybos darbų kaina. Kadangi nereikia rūpintis statybinių medžiagų transportavimu į statybos aikštelę, ir tuo kaip ir kur jas saugiai laikyti, yra sutaupomos lėšos.

Vienas svarbiausių aspektų statant skydinį namą - tinkamas pamatų įrengimas ir jų hidroizoliacija. Tai ypač aktualu mūsų klimato sąlygomis, kai žiemą temperatūra nukrenta iki 20 oC šalčio ir dar žemiau.

Tai reiškia, kad skydinių namų pamatai turi būti žemiau įšalo ribos: Lietuvoje paprastai žemė įšąla iki 1-1,2 metro, taigi pamatai turi būti gilesni, kitaip dėl šalčio-atšilimo ciklų gruntas gali pamatą iškilnoti.

Kaip ir karkasiniams namams, skydiniams svarbi hidroizoliacija - į vidų patekęs vanduo gali supūdyti medines konstrukcijas.

Dar vienas aspektas, kuris nedžiugina skydinių namų statytojų - gana menkas planavimo pasirinkimas, jei norima sutaupyti ir namą statyti iš gamintojo unifikuotų skydų. Kitu atveju galima rinktis ir individualų projektą, pagal kurį gaminami specialiai jam pritaikytų matmenų ir formų skydai, tačiau tai kainuos gerokai daugiau.

Svarbu atsiminti:

• Pamatai turi būti liejami žemiau įšalo (daugiau 1-1,2 metro).
• Mažai galimybių rinktis individualų planavimą.

Karkasiniai namai

Ekonomiška, kokybiška ir racionali gyvenamojo būsto statybos technologija - mediniai karkasiniai namai. Karkasinių namų technologija sukurta Kanadoje.

Šiaurės Amerikos gamtinės sąlygos panašios į mūsų, tačiau karkasinių namų konstrukcija tinka įvairioms klimato zonoms ir geologinėms sąlygoms: keičiant šiltinamųjų medžiagų parametrus, tokio paties tipo namus galima statyti ir šiltesnio klimato šalyse, ir šiaurėje.

Kanados statybų ekspertų teigimu, šie namai, juos atnaujinant, gali tarnauti apie 150-200 metų. Karkasinių namų patvarumas dera su jų elastingumu, todėl jie seismiškai atsparūs ir gali atlaikyti net žemės drebėjimus (Japonijoje 75 proc. gyventojų renkasi tokius namus viduryje įtvirtinę aukštą amortizuojamąjį mietą, prie kurio konstruojamos likusios namo konstrukcijos - taip sienos juda kartu su mietu, bet lieka sveikos).

Kita vertus, karkasiniai namai neatlaiko stipresnių vėtrų, uraganų, kurie yra įprasti Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje įprasti plytiniai ir betoniniai gyvenamieji namai, todėl susidarė klaidinga nuomonė, esą jei siena plona, namas prastai išlaiko šilumą.

Vidutinis medinio karkasinio namo sienos storis - 20 cm, bet netgi per šalčius, nešildant patalpų, temperatūra mažėja vos 2-3 °С per parą. Karkasinius namus nesunku prišildyti ir palaikyti norimą temperatūros režimą.

Šiluma iš patalpų dingsta nuo šildymo prietaisų kildama į viršų - taip prie atitvarinių konstrukcijų - lubų, langų, sienų - susidaro didelis slėgis. Per mažiausią nesandarų plyšelį šiltas oras pradedamas traukti į išorę, o tuo pat metu apatinėje patalpos dalyje oras išretėjai ir pro nesandarias grindis, duris ar langus įsiurbiama šalto oro, kurį vėl reikia šildyti.

Šį energijos nuostolį galima sumažinti tik didinant atitvarinių konstrukcijų šiluminę varžą. JAV bendrovė „Architectural Energy Corporation“ atliko tyrimus: buvo paskaičiuoti šilumos nuostoliai per nešiltintas pastato konstrukcijas, vėliau konstrukcijos buvo padengtos ypač sandaria ir šilta šiltinimo medžiaga.

Rezultatai parodė, kad šilumos taupymo pagrindas yra sandarumas. Ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnio šiluminę varžą padidinus daugiau kaip 100 proc. (sluoksnį pastorinus nuo 10 cm iki 20 cm), šilumos sutaupoma tik 3 proc. daugiau, todėl tokia investicija neefektyvi.

Šiltinimo medžiaga privalo praleisti vandens garus, kad apšiltintos drėgnos konstrukcijos nesupūtų, nesupelytų ir galėtų lengvai išdžiūti. Per šiltinamąją medžiagą beveik tokiu pat greičiu praeina ir vandens garai, ir oras.

Bet pastatų konstrukcinių medžiagų džiūvimo procesas gana lėtas, todėl pakankamai gerai kvėpuojančios šiltinimo medžiagos laidumas orui gali būti toks mažas, kad tą medžiagą galima priskirti prie sandarių medžiagų.

Kadangi tradicinės plytų, medžio ar akmens sienų statybinės medžiagos vienu metu turi atlikti kelias funkcijas (išlaikyti konstrukcijas, izoliuoti šilumą ir garsą), tai lemia tam tikras statybos sąlygas: kad užtikrintų natūralų pastato džiūvimą ir suslūgimą, sienos storis turi būti pakankamai didelis, pamatas - masyvus, o statybos laikas - santykinai ilgas.

Karkasinių namų statybos technologija leidžia atskirti medžiagų laikomąją, atitveriamąją ir izoliuojamąją funkcijas. Pamatai gali būti ir monolitiniai, ir stulpiniai, tačiau nebūtina statyti masyvių, o tai sutrumpina statybų terminus ir sumažina kainą.

Paprastai karkasiniai namai statomi 1-2 aukštų. Tokie namai labai lengvi, mažesnių matmenų, jiems įrengti reikia mažiau medžiagų. Vienas galimų tokių namų trūkumų - akustinės savybės, todėl statant karkasinius namus paprastai montuojamos specialios tarpinės, kurios veikia kaip garso izoliacija. Užpildas nulemia garso izoliaciją.

Karkasai gaminami iš džiovintos kalibruotos medienos. Statytojai neretai konstrukcijai renkasi spygliuočius dėl geresnių jų savybių. Eglės mediena elastiškesnė, pušies - trapesnė, tačiau šiuolaikinės technologijos leidžia medieną tinkamai apsaugoti nuo nepageidaujamo aplinkos poveikio.

Lt už 1 kv. metrą ir daugiau. Karkasą galima sumontuoti per kelias savaites. Svarbu paminėti, kad statant karkasinį namą būtina pasirinkti tinkamas oro sąlygas: kadangi konstrukcijos montuojamos statybvietėje, medį gali paveikti drėgmė ir šaltis. Nusprendus statytis karkasinį namą, negalima jo palikti porai metų pastovėti be langų ir durų, nes jis to neišlaikytų.

Karkasą iki stogo sudaro 3 dalys - apatinė sija, einanti išilgai pamato, kraštiniai ir viduriniai statramsčiai bei vainikas. Vėliau pradedami tvirtinti karkaso (jam labiau tinka kalibruota mediena) elementai, kurie išdėstomi maždaug kas 60 cm. Karkaso medžiagos jungiamos vinimis arba medvaržčiais. Vėliau tvirtinamas vainikas, montuojama perdanga. Jos storis gali būti nuo 1,95 m iki 2,45 m, priklausomai nuo to, ar ant jos bus liejamos betoninės grindys, ar daug bus pertvarų.

Nors karkasiniams namams gali būti naudojamos įvairios plokštės (fanerinės, medienos dalelių, medžio plaušo, gipskartonio, OSB plokštės) - jos suteikia sienoms standumo ir stabilumo. Prieš pritvirtinant vidines plokštes, į susidariusią ertmę sudedamos šiltinamosios ir izoliuojamosios medžiagos.

Iš mineralinės, akmens vatos formuojamas termoizoliacinis sluoksnis. Tuomet tiesiama plėvelė, kuri apsaugo nuo vandens garų (šiame etape sienose reikėtų įrengti elektros instaliacijas). Siena užbaigiama jau minėtomis apdailos plokštėmis, kai kuriais atvejais jos kombinuojamos.

Karkasinių namų statybos technologijų raida

Ankstyvosios medinio karkaso technologijos

Karkasiniai namai turi ilgametę istoriją, siekiančią viduramžius. Tradicinė medinių karkasų statyba dažniausiai buvo naudojama kaimo vietovėse, kur statybinės medžiagos buvo lengvai prieinamos. Medinės sijos buvo kertamos ir montuojamos rankiniu būdu, todėl statybos procesas buvo ilgas ir daug darbo reikalaujantis. Karkasiniai namai buvo vertinami dėl jų natūralumo ir gebėjimo išlaikyti šilumą šalto klimato sąlygomis, tačiau dėl techninių apribojimų ir mažos statybos kokybės jų ilgaamžiškumas buvo ribotas.

Šiuolaikinė karkasinių namų statyba

Šiandien karkasinių namų statybos technologijos yra ženkliai pažengusios į priekį. Dėl modernių inžinerinių sprendimų ir gamybos metodų karkasiniai namai tapo greitai surenkami, ilgaamžiai ir energiškai efektyvūs. Vienas pagrindinių šių namų technologijų privalumų yra surenkamieji elementai, kurie gaminami specialiose gamyklose. Šios detalės statybvietėje surenkamos per trumpą laiką, o tai leidžia pasiekti didelį statybos greitį ir sumažinti klaidų tikimybę.

Modernių medžiagų panaudojimas

Šiuolaikiniai karkasiniai namai taip pat išsiskiria naudojamomis medžiagomis. Anksčiau pagrindinė medžiaga buvo tik natūrali mediena, tačiau dabar naudojamos įvairios modernios medžiagos, kurios užtikrina didesnį atsparumą aplinkos poveikiui. Pavyzdžiui, impregnuota mediena arba kompozitinės medžiagos padeda apsaugoti karkasą nuo drėgmės, vabzdžių ir pelėsio. Be to, izoliacinės medžiagos, tokios kaip mineralinė vata ar purškiama poliuretano putplastis, pagerina šiluminę ir garso izoliaciją, užtikrindamos didesnį komfortą gyventojams.

Šiuolaikinės statybos tendencijos karkasinių namų rinkoje:

1. Energiškai efektyvūs namai
2. Modulinė statyba
3. Tvarumo ir ekologijos svarba
4. Individualizacija ir dizaino laisvė

Iššūkiai ir ateities kryptys

Nepaisant modernių technologijų ir naujovių, karkasiniai namai turi ir tam tikrų iššūkių. Vienas iš jų yra priešgaisrinė sauga, kuri vis dar išlieka aktuali problema, ypač mediniuose namuose. Nors naudojamos ugniai atsparios medžiagos ir priešgaisrinės apsaugos sistemos mažina riziką, karkasiniai namai vis tiek reikalauja didesnio dėmesio šioje srityje.

Kita vertus, karkasinių namų statyba, pasitelkus modernias technologijas, ir toliau sparčiai vystosi. Ateityje tikimasi dar labiau išplėtoti modulinės statybos galimybes, tobulinti energijos taupymo sprendimus bei kurti dar labiau ekologiškus, tvarius namus, kurie atitiktų griežtėjančius aplinkosaugos standartus.

Alternatyvus požiūris į statybos sistemas

„Prieš keliant argumentus „už“ ar „prieš“ kurią nors statybos sistemą - medinius ar mūrinius namus, pirmiausia galima atkreipti dėmesį į tai, kas lemia visos gyvenamosios aplinkos (ne tik namo) kokybę bei vertę per visą jos gyvavimo ciklą. Medinė statyba individualaus būsto sektoriuje pasižymi itin aukštu efektyvumo lygiu. Čia puikiai tinka principas „mažiau yra daugiau“.

Galbūt nederėtų į pirmas gretas pagal svarbumą kelti pastato meninės vertės, energetinio efektyvumo ar žemės sklypo rinkos vertės, juk lygiai taip pat svarbu yra ir sveikata, ilgaamžiškumas, adaptacija. Vertinkime visumą. Žinoma, vyksta ir neišvengiami reiškiniai: šiuolaikinis mokslas stebi ir toliau bando kopijuoti procesus, esančius gyvojoje gamtoje, ir taikyti juos įvairiose srityse.

Gausybė požymių liudija apie artėjančias esmines permainas mokslo ir inovacijų srityje. Tai neišvengiamai palies ir individualią statybą. Žvelgiant šiek tiek į ateitį, į tendencijas, galima būtų nuspėti, kad vyks natūrali atranka ir labiau efektyvios sistemos pamažu ims dominuoti.

Stogo dangos

Stogo dangos pastaruoju metu varijuoja labai įvairiai - pagal poreikius ir gyvenimo būdą. Plačiau naudojamas šiferis, banguoti pluoštinio cemento lakštai be asbesto, ėmė rastis ir plieninių, varinių dangų. Tačiau statydami namus iš atsinaujinančių medžiagų žmonės neretai pradeda žvalgytis į natūralias stogo dangas, kurių populiariausios čerpės.

Jos gali būti keraminės, degto molio arba medinės - menančios kelių šimtų metų architektūros ir stogų klojimo praeitį. Nuo senų laikų miestuose čerpėmis dengti šlaitiniai stogai buvo laikomi pasiturinčių miestelėnų pasididžiavimu.

Dar viena kiek mažiau žinoma medžiaga - skalūnai. Tai natūrali medžiaga, už kurią tenka dėkoti milijonus metų trukusiems gamtos procesams. Skalūnas jau šimtmečius aplinkai nekenksmingu būdu išgaunamas ir apdirbamas be jokių priedų. Skalūnas buvo ir yra vertinamas kaip stogų ir fasadų medžiaga.

Lietuvoje tampa priimtinesni nendrių ir šiaudiniai stogai. Jie gali suteikti neprilygstamą žavesį gyvenamiesiems namams, vasarnamiams, pavėsinėms, pirtelėms ar bet kuriam kitam pastatui kaimo, miesto ar priemiesčio teritorijoje.

Nendrės ir šiaudai puikiai laiko šilumą, yra ilgaamžiški (laiko iki 50 metų), tačiau yra neatsparūs liepsnai: užsiliepsnoję gali akimirksniu supleškėti su visu namu.

Medinių namų statybos kaina

Kaina visada yra vienas iš tų kriterijų, kuris dažniausiai apsprendžia dėl pasirinkimo. Atrodo, norėtųsi atrasti pigų, tačiau tuo pačiu ir kokybišką variantą. Lygiai taip pat yra ir su statybomis. Puiku tai, kad mediniai labai labai puikiai ir suderina pigumo bei kokybės santykį. Mediniai namai yra net kelis kartus pigesni nei kad tie, kurie yra statomi iš plytų. Medinių namų statyba kainuoja labai panašiai, kaip kad ir nusprendus įsigyti butą didmiestyje. Kai kaina beveik nesiskiria - daugelis žmonių mieliau perka namus, o ne gyvena butukuose.

Medinių namų tvirtumas

Kadangi mediniai namai yra pigesni, kai kurie žmonės galvoja, kad jie yra ne tokie tvirti. Žinoma, nereikia būti mokslininku, jog suvoktum, kad mediniai namai nėra tokie tvirti, kaip kad plytiniai. Tačiau tuo pačiu reikia nepamiršti, kad naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis pastatomi itin kokybiški namai, kurie stebina savo tvirtumu. Net ir tokiu atveju, jeigu namas yra medinis. Įvairiausios priemonės padeda pasiekti efektyvų rezultatą ir nudžiuginti ypač aukštos kokybės namais. Svarbiausia, kad ilgaamžiais.

Medinių namų pasirinkimas

Tiesa, galima pasirinkti skirtingus medinius namus, kurie taip pat varijuoja savo kaina bei kitomis charakteristikomis. Dažniausiai iš žemiau pateikiamų galimybių pasirenkami karkasiniai namai, kadangi jie geriausiai sugeba suderinti itin kokybišką kainos bei kokybės santykį. Jeigu ir jūs ieškote naujų namų, kuriuos realiu laiku statys statybininkai - rinkitės karkasinius namus.

1. Karkasiniai namai.
2. Rąstiniai namai.
3. Namai iš plokščių.

Svarbiausia atrasti tuos profesionalus, kurių darbo gebėjimai Jums puikiai tiks ir patenkins poreikius. Mediniai namai tikrai yra labai geras ir išties rekomenduotinas pasirinkimas. Jeigu ieškote tokio namo, kuriame gyvenimas būtų ekonomiškas, ekologiškas ir tuo pačiu jaukus - medinis namas yra geriausias pasirinkimas. Svarbiausia, kad tokio namo kaina dažniausiai prieinama daugeliui, kadangi ji daugeliu atveju primena butuko kainą. Šiuo atveju galite įvertinti, ar Jums labiausiai tinka butas, ar nuosavas gyvenamas namas su žaliu ploteliu greta namų.

Populiariausių medinių namų tipų palyginimas

tags: #pastatomi #mediniai #namai