Šiandien statant naują namą būtina užtikrinti, kad jis atitiktų A energinio naudingumo klasės reikalavimus. Dar visai neseniai jokių raidėmis žymimų klasių nė nežinojome, o dabar jau visa statybos pramonė orientuojasi į maksimaliai energiją taupančių ir didžiausią įmanomą komfortą užtikrinančių produktų gamybą.
Mažai energijos naudojančiais pastatais vadinami net keturių tipų statiniai: pasyvieji namai, A, A+, A++ energinio naudingumo klasių pastatai. Lietuvoje nedidelėmis energijos sąnaudomis pasižymintys pastatai vadinami „energiškai efektyviais pastatais“ ir yra skirstomi į tris klases: A, A+ ir A++. Šiuo metu visi naujai statomi namai privalo būti A, nuo 2018 m. - A+, o nuo 2021-ųjų - A++ energinio naudingumo klasės.
Aukščiausių energinio naudingumo A+ ir A++ klasių pastatai nuo žemesnių klasių statinių labiausiai skiriasi energijos sąnaudomis. Kadangi mažesniame name yra sunkiau užtikrinti mažą energijos suvartojimą (skaičiuojant sąnaudas 1 kv. metrui), šilumos sąnaudoms skaičiuoti naudojamos sudėtingos formulės. Jos sudarytos taip, kad būtų suvienodintos skirtingo dydžio namų projektavimo sąlygos: kuo didesnio ploto namas, tuo mažiau energijos leidžiama suvartoti 1 kv. metrui.
A+, A++ energinio naudingumo klasių namai, taip pat kaip ir pasyvieji, gali naudoti bet kuriuos energijos šaltinius. Tokiame name karštam vandeniui ruošti naudojama ne mažiau kaip 30 proc., o šildymui, vėdinimui, vėsinimui ir apšvietimui - net 70 proc. atsinaujinančiųjų išteklių energijos.
Beje, suteikiant lietuvišką energinio naudingumo sertifikatą, vertinami ir savitieji nuostoliai, kitaip tariant, energija, kurios netenkama per atitvaras. Šis vertinimas nurodo ribą, kiek daugiausia šilumos galima prarasti per langus, sienas, lubas ar grindis.
Pasyvaus namo esmė ir kriterijai
Pasyvus namas - tai pastatas, kurio normalios vidaus temperatūros (min 20° C) palaikymas ištisus metus nereikalauja aktyvaus energijos naudojimo. Pagrindinis reikalavimas tokiam namui - energijos sąnaudos pastato šildymui ir vėdinimui per metus negali viršyti 15 kWh vienam kvadratiniam metrui (tai atitinka apie 1,5 kub. m dujų). Pasyvaus namo pagrindiniai pranašumai - ekologija ir ekonomija. Tokiame name šilumos energija gaunama pasyviai - ją taupant ir beveik be papildomų sąnaudų.
Esminiai reikalavimai pasyviajam namui - sandarumas, didelė šiluminė varža ir rekuperacinė vėdinimo sistema. Kadangi pastatas turi būti ypač sandarus, jam privaloma priverstinė patalpų ventiliacija.
Pagrindiniai pasyvaus namo kriterijai yra labai geras pastato sandarumas, didelė sienų, stogo ir visų konstrukcijų šiluminė varža, įrengta aukšto naudingumo koeficiento vėdinimo sistema, optimalus nemokamų šilumos šaltinių panaudojimas (saulės, buitinių prietaisų ir kt.). Europoje pasyvaus namo koncepcija sėkmingai taikoma jau nuo 1991 m.
Statant pasyvų namą, problemos gali turėti įtakos statybinių darbų kokybei. Pasyvus namas turi būti labai hermetiškas, t.y. neperpučiamas. Daugiasluoksnių sienų atveju tai labai sunku pasiekti.
Klientas, kuris nori pasistatyti pasyvų namą, turi paisyti tam tikrų patogumo apribojimų. Pavyzdžiui, šildymo laikotarpiu atidarius langus, energijos išeiga padidėja ir reikalavimai nebeįvykdomi, taip pat jeigu naudojamas židinys, pažeidžiamas patalpų šiluminis balansas. Oro apykaita ir temperatūros reguliavimas turi būti pilnai automatizuoti ir patikimi.
Pasyvaus namo koncepcija buvo sukurta 1988 metais profesoriaus Bo Adamson (Lundo universitetas, Švedija) ir daktaro Volfgango Faisto. Norint pasyviame name pasiekti pirmiau nurodytą energijos išeigą šildymui iki 15 kWh/m² per metus ir pirminės energijos išeigą iki 120 kWh/m² per metus, Pasyvaus namo institutas išleido rekomenduojamus reikalavimus išorinių atitvarų (U≤0,15 Wm²K), langų šilumos perdavimo koeficiento dydžiui - (U≤0,80 W/m²K) ir hermetiškumui (n50 ≤ 0,6 h-1).
Be to, išoriniuose pastato atitvaruose neturėtų būti šalčio tiltų, šilumos perdavimo linijinio koeficiento dydis šalčio tiltuose Ψ neturėtų viršyti 0,01 W/mK, oras-oras tipo šilumokaičio naudingo veikimo koeficientas ventiliacinėje įrangoje turėtų būti ne mažesnis nei 75%, o stiklinių paviršių sugebėjimas praleisti saulės energiją turi būti ne mažiau 50%. Minimali oro apykaita turėtų siekti 0,4 karto per valandą, t.y.
1. vėdinimo sistemos skleidžiamas triukšmas bet kurioje gyvenamoje patalpoje negali viršyti 25 dB, t.y. Sumontuota rekuperacinė šildymo-vėsdinimo sistema pagal poreikius atšaldo arba pašildo į patalpas įleidžiamą šviežią orą.
Pasyvaus namo principai
A+ klasės reikalavimai: ką reikia žinoti?
Gera žinia yra ta, kad reikalavimai A+ klasei taip ženkliai nesiskirs, kaip skyrėsi pereinant nuo B iki A klasės, todėl didelių sunkumų dėl to neturėtų kilti. Pirmiausiai A+ energinio naudingumo klasei dar pamažinta pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficiento vertė, o tai reiškia dar storesnius šilumos izoliacijos sluoksnius atitvarose ir, savaime suprantama, storesnes sienas.
Kiek jos pastorės, priklausys nuo pasirinktų medžiagų: šiltinant tradicinėmis medžiagomis (pavyzdžiui, mineraline vata ar putų polistirenu) konstrukcijos pastorės 3-5 cm, tačiau renkantis efektyvesnes medžiagas (pavyzdžiui, poliuretano plokštes ar pilkąjį polistireną) bendrą konstrukcijos storį galima netgi sumažinti.
Pereinant prie aukštesnės klasės skirsis ir reikalavimai pastatų sandarumui. A klasės pastatui reikalavimai oro apykaitai yra 1 l/h, o A+ ir A++ klasėms jau 0,6 l/h (gyvenamiesiems, administracinės, mokslo ir gydymo paskirties pastatams). Maitinimo, prekybos, kultūros, viešbučių, paslaugų, sporto, transporto, specialios ir poilsio paskirties pastatams sandarumo reikalavimai A klasės pastatui yra 1,5 l/h, o A + klasės bus jau 1 l/h.
Siekiant sandarumo svarbu naudoti sandarias medžiagas, išlaikyti medžiagų vientisumą, jeigu reikia, naudoti papildomas plėveles, tinko ar dažų sluoksnius. Ypatingai svarbu kokybiškai užsandarinti tas vietas, kur galimi didžiausi šilumos nuostoliai: langus, duris, sujungimus su stogu ir sienomis.
Jei B klasėje užtekdavo sandarumą tik įrašyti, tai norint gauti namo A, A+ ar A++ energinio naudingumo sertifikatą, reikia atlikti oficialų sandarumo testą. Sandariame A+ klasės name kokybiškam patalpų oro palaikymui turi būti naudojamas mechaninis vėdinimas su rekuperacija. Rekuperacija - tai procesas, kurio metu iš namo pašalinamas šiltas oras perduoda savo energiją šviežiam orui pašildyti.
Jei A klasės pastatuose (ar jo dalyse) įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,65, o rekuperatoriaus ventiliatorių naudojamas elektros energijos kiekis neturi viršyti 0,75Wh/m3. Atitinkamai A + klasės pastatuose įrengtam mechaniniam vėdinimui su rekuperacija galioja tokie reikalavimai: rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turės būti ne mažesnis nei 0,80, o sunaudojamos elektros energijos kiekis ne didesnis kaip 0,55 Wh/m3.
A ir A + klasės pastatų energijos sąnaudos, priklausomai nuo jų paskirties, skirsis keliasdešimt procentų. Pavyzdžiui, A klasės gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastato šildymui šiluminės energijos sąnaudos turi būti 55,34 (kWh/(m2·metai)), o tokios pačios paskirties A+ klasės pastatui mažesnės - 42,70 (kWh/(m2·metai)).
Galiausiai keičiasi rodiklių C 1 ir C2, pagal kuriuos nustatoma energinio naudingumo klasė, vertės. C1 yra teisės aktais nustatytas energijos vartojimo efektyvumo rodiklis šildymui, vėsinimui, apšvietimui, o C2 - karšto vandens ruošimo sistemai. A+ klasė pasižymės griežtesnėmis pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertėmis (A klasei: 0,375 ≤ C1 < 0,5 ir C2 ≤ 0,85, o A+ klasei: 0,25 ≤ C1 < 0,375 ir C2 ≤ 0,80).
A+ klasės reikalavimai griežtesni už dabar esamus, todėl natūralu, kad tinkamai pastatytas toks statinys turės daug mažesnes eksploatacijos išlaidas ir bus komfortiškesnis.
Energetinio naudingumo klasės
Medžiagos pasyvaus namo statybai
Pasyvaus namo konstrukcijoms yra naudojamos įprastinės statybinės medžiagos. Patikima ir efektyvi šilumos izoliacija, pastato sandarumas, tinkamai šilumą sulaikantys langai ir durys bei antrinis šiluminės energijos panaudojimas iš išeinančio oro srauto leidžia pasiekti pasyvaus namo parametrus. Jei kalbėsime apie suomiškos konstrukcijos pasyviuosius namus, tai jie statomi iš medžio elementų, akmens vatos, metalinių sujungimo detalių, garo-vėjo izoliacinės medžiagos. Šios medžiagos kartu sudaro išorinės sienos konstruktyvą. Apdaila gali būti įvairi, priklausomai nuo užsakovo pageidavimų.
Pavyzdžiui, bauroc dujų silikato unikalios šiluminės - techninės savybės sudaro sąlygas išorines sienas statyti be papildomo apšiltinimo. ECOTERM+ 375 ir 500 yra vieni iš Lietuvos rinkoje siūlomi sienų blokeliai, iš kurių galima statyti sienas, kurių šilumos išsaugojimo rodikliai yra labai geri (U rodiklis atitinkamai 0,22 ir 0,17 W/m²K), naudojant tik minėtus blokelius.
Kadangi bauroc siūlo blokelius su geriausiais šilumos išsaugojimo ir energijos taupymo rodikliais Lietuvos rinkoje, norint pastatyti sieną su atitinkamais rodikliais iš kitų gamintojų blokelių, visuomet būtina naudoti papildomą apšiltinimo sluoksnį, kas savo ruožtu reikalauja gana daug darbo ir dėl ko pabrangsta statybos. Siekiant tokio paties šilumos išsaugojimo lygio, išorinėms sienoms iš įvairių blokelių reikia įvairaus storio apšiltinimo sluoksnio.
Nors dažnai tvirtinama, kad namo su aukštu energijos efektyvumo lygiu statybos gerokai brangesnės už įprastinio namo statybas, praktiškai tai nevisai taip. Būtina rasti optimalų variantą, kurio atveju energiją taupantį namą galima pastatyti už protingą kainą. bauroc produkcija leidžia tai įgyvendinti. Reikėtų palyginti investicijų apimtis ir siekiamą sąnaudų energijai sutaupymą, t.y. terminą, per kurį investicijos atsipirks. Įprastai, protingas atsipirkimo laikas yra 10-15 metų.
Pasyvaus namo konstrukcija
Sertifikavimas
Pasyvusis namas oficialiai toks tampa tik tuomet, kai gauna „Passivhaus“ sertifikatą. Pats sertifikavimo procesas vyksta Vokietijoje, Pasyviųjų namų institute, kuriam būtina pateikti išsamią su namo projektavimu ir statyba susijusią informaciją. Visas statybos procesas turi būti fiksuojamas: fotografuojamas kiekvienas darbų etapas, renkami su statybinėmis medžiagomis ir įranga susiję dokumentai (atitikties deklaracijos, techniniai pasai ir kt.). Sertifikuojantis specialistas vertina visus statybos etapus: kokios medžiagos ir kaip naudotos, kokia įranga sumontuota.
A+ ir A++ klasių projektavimo bei sertifikavimo reikalavimai apibrėžti statybos techniniame reglamente STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“. Tokių pastatų projektavimas ir reikiami projektiniai skaičiavimai (įrodantys projekto atitiktį konkrečiai energinio naudingumo klasei) atliekami lietuviška programa „NRGpro“.
Lietuvoje pasyviuosius namus galinčių projektuoti architektų yra vos keli. Taip yra todėl, kad jie turi gauti specialų Pasyviųjų namų instituto patvirtintą atestatą. Namą projektavęs architektas padeda namo savininkams įgyti ir „Passivhaus“ sertifikatą - tarpininkauja ruošiant ir į Vokietiją siunčiant reikiamus dokumentus.
Sertifikuojantis specialistas vertina visus statybos etapus: kokios medžiagos ir kaip naudotos, kokia įranga sumontuota. Projektuotojas ir sertifikavimo ekspertas (vertinantis namą pabaigus statybą) negali būti tas pats žmogus.
Pasyvusis namas, kaip minėta, sertifikuojamas Vokietijoje, Pasyviųjų namų institute, o A+ ir A++ klasių namai - Lietuvoje, Statybos produktų sertifikavimo centre (SPSC). Lietuvoje oficialiai pripažįstami tik SPSC išduodami pastatų energinio naudingumo sertifikatai. Tad „Passivhaus“ sertifikatas gali būti tik papildomas - namą projektuoti ir visą dokumentaciją suruošti reikia taip, kad jis atitiktų tiek Lietuvos, tiek Vokietijos standartus.
Pasyviųjų namų instituto skaičiavimo ir vertinimo metodikos neatitinka naudojamos SPSC, todėl „Passivhaus“ sertifikatą turintis namas ne visada atitiks A++ energinio naudingumo klasės reikalavimus, o A+ energinio naudingumo klasės namai ne visada atitiks pasyviųjų namų reikalavimus. Tai yra pagrindinis skirtumas tarp A+, A++ klasių ir pasyviųjų namų.
Lietuviškam sertifikatui gauti vertinamas jau pastatytas (100 proc. baigtumo) namas, turintis kadastrinę bylą, jame turi būti atliktas sandarumo testas. Vertinimas atliekamas NRG3 programa. Lietuvoje oficialiai pripažįstami tik SPSC išduoti energinio naudingumo sertifikatai.
Pati namo statyba, lyginant pasyvųjį namą ir mažai energijos naudojančių A+ ir A++ klasių namus, kainuoja labai panašiai. A+ ar A++ energinio naudingumo klasės namo projektavimas beveik nesiskiria nuo šiuo metu projektuojamų A energinės klasės namų projektavimo. Papildomai 200-300 eurų kainuoja energinis projektavimas ir labai panašią sumą (200-300 eurų) - sertifikavimas. Pasyviojo namo „popierinė“ dalis (projektavimas ir sertifikavimas) yra gerokai brangesnė. Gautas sertifikatas yra svarbus dokumentas, tačiau tikrąją aukšto energinio naudingumo namo naudą žmonės pajus jame gyvendami.
Šilumos izoliacijos svarba
Pasyviuose namuose didžiausias dėmesys skiriamas išorinių atitvarų apšiltinimui. Pavyzdžiui, mūsų klimato sąlygomis sienoms iš medinių karkasų būtinas išorinių sienų apšiltinimas iki 30-40 cm. Namuose su žemu energijos suvartojimo lygiu didžiausias dėmesys skiriamas maksimaliam techninių sistemų naudojimui, t.y. Taip yra dėl to, kad išorinių atitvarų apšiltinimas turi poveikį tik iki nustatytos ribos ir tas poveikis yra kelis kartus mažesnis nei energijos taupymas, kurį užtikrintų techninių sistemų naudojimas.
Jeigu didžiąją sienos dalį sudaro apšiltinimo medžiaga, sunku dėti langus ir duris - jų negalima tvirtinti prie apšiltinimo medžiagos, aplink juos reikėtų pastatyti laikančiąją konstrukciją. Atsižvelgiant į namo energijos sunaudojimui įtakos turinčius atitvarų konstrukcijų pasirinkimo veiksnius, energijos požiūriu taupiausias rezultatas leidžia pasiekti akmeninio namo efektą - kompleksinį sprendimą iš produkcijos bauroc. Be blokelių, skirtų statyti įvairių tipų išorines ir vidines sienas, Aeroc siūlo naujieną - armuotas plokštes iš dujų betono, kurias galima naudoti kaip laikantįjį ir šilumą sulaikantį elementą perdangose ir ant pastatų stogų.
Akmeninis namas iš bauroc akytbetonio yra energiją taupantis ir išsiskiria geru mikroklimatu, jis pastatytas iš ekologiškų medžiagų ir atitinka taip vadinamus „žaliųjų“ statybų reikalavimus.
Vėdinimas su rekuperacija
Energiškai efektyviuose pastatuose su rekuperacine vėdinimo sistema niekuomet nebūna skersvėjų, temperatūros pokyčių, drėgmės. Tai apsaugo namą nuo pelėsių ir kitų nemalonių veiksnių, neigiamai veikiančių sveikatą. Taip pat name esantys filtrai iš lauko įsiurbiamo oro pašalina dulkes, žiedadulkes ar kitas smulkias daleles, sukeliančias įvairias alergines reakcijas.
Siekiant ventiliacijos energijos efektyvumo, galima naudoti efektyvų šilumos grįžimą. Tai yra esminis reikalavimų, taikomų pasyviems namams arba namams su žemu energijos suvartojimo lygiu, skirtumas, kadangi pastarųjų atveju priverstinės ventiliacijos sistemų su šilumos grįžimu naudojimas yra ne savanoriškas, o privalomas. Geras vidaus klimatas ir oro apykaitos užtikrinimas patalpose ne mažiau svarbūs nei energijos taupymas.
Šiaurės šalių patirtis parodė, kad žiemą pastatų šildymo tik pasyvia energija nepakanka.
ERV ir HRV – kuo skiriasi?
Architektūriniai sprendimai
Pasyvių namų architektūrinių sprendimų laisvei apribojimų nėra, tačiau projektuojant siūloma laikytis tam tikrų rekomendacijų. Pageidautina, kad pasyviajame name lauko atitvarų šiluminė varža R būtų lygi 10 m2K/W (dabar Lietuvoje reikalaujama sienų šiluminė varža gyvenamųjų pastatų sienoms yra ne mažiau nei 5 m2K/W).
Pastato architektūrai rekomenduojamos nesudėtingos formos, kuo mažiau kampų, siekiant išvengti šilumos tiltelių konstrukcijų jungtyse. Efektyviausia yra mažiausią išorės sienų plotą turinti namo forma, t.y. kubas arba stačiakampis gretasienis. Pasyviajam namui rūsio nereikėtų, arba jį būtina apšiltinti. Be to, rekomenduojama kuo daugiau langų orientuoti į pietinę pusę, taip panaudojant daugiau natūralios saulės šilumos. Name gali buti židinys, tačiau jis mažina namo sandarumą, todėl patariama įrengti dujinius ar kitokius bedūmius židinius. Karštam vandeniui ruošti gali būti naudojama elektra, tačiau rekomenduojami saulės kolektoriai.
Energetinio naudingumo klasės palyginimas
Ši lentelė apibendrina pagrindinius skirtumus tarp energetinio naudingumo klasių:
| Klasė | Šiluminės energijos sąnaudos šildymui (kWh/(m2·metai)) | Rekuperatoriaus naudingumo koeficientas | Sunaudojamos elektros energijos kiekis rekuperatoriui (Wh/m3) | C1 rodiklis | C2 rodiklis |
|---|---|---|---|---|---|
| A | 55,34 (gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatui) | ≥ 0,65 | ≤ 0,75 | 0,375 ≤ C1 < 0,5 | ≤ 0,85 |
| A+ | 42,70 (gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatui) | ≥ 0,80 | ≤ 0,55 | 0,25 ≤ C1 < 0,375 | ≤ 0,80 |