Nacionalinės Dailės Parodoms Keliami Reikalavimai

Nacionalinės dailės parodos atlieka svarbų vaidmenį kultūros gyvenime, todėl joms keliami aukšti reikalavimai. Šie reikalavimai apima ne tik ekspozicijų turinį, bet ir galerijų infrastruktūrą, meno kūrinių saugumą bei finansavimą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, į kuriuos atsižvelgiama organizuojant nacionalines dailės parodas Lietuvoje.

Galerijų Rekonstrukcija ir Infrastruktūra

Lietuvos nacionalinė dailės galerija įsikūrė buvusiame Revoliucijos muziejuje kairiajame Neries upės krante po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Tačiau dėl avarinės būklės galerija veikė vos kelerius metus ir buvo uždaryta. Atsivėrė prasto statybininkų darbo pasekmės - į pastatą skverbėsi drėgmė, prakiuro stogas, galerijos rūsyje ėmė telkšoti balos. Dolomito plokštės, kuriomis dengtas pastatas, nuo drėgmės pradėjo irti ir kirmyti.

Prieš penkerius metus paskelbtą konkursą galerijai rekonstruoti laimėjo architektai Audrius Bučas, Gintaras Kuginys ir Darius Čaplinskas. Senasis pastatas buvo paliktas bemaž toks, koks buvo - išsaugotas jo savitas stilius. O galerijos rūsyje suprojektuotos naujos erdvės laikinosioms parodoms, saugykloms. Prie senojo pastato atsirado priestatas.

Atnaujinta Nacionalinė galerija užims 10 tūkst. kv. metrų bendrąjį plotą. Senojo pastato antrasis ir trečiasis aukštai bus skirti nuolatinėms ekspozicijoms. 4 tūkst. kv. metrų plote numatyta multifunkcinė erdvė, konferencijų salė, taip pat - kavinė, dailės darbų saugykla. Požeminėje 3, 5 tūkst. kv. metrų užimančioje dalyje bus įkurtos meno saugyklos ir techninės patalpos. Pirmajame aukšte planuojama įrengti dvi terasas su atvirkštiniais 1,5 tūkst. kv. skulptūrų ekspozicijas po atviru dangumi. Naujai pastatyta parodų salė užims per 1000 kv. metrų.

Išskirtiniai Architektūriniai Akcentai

Išskirtiniai rekonstruotos galerijos akcentai - iš metalo konstrukcijų sumontuoti du pastatai-ekranai, kur įsikurs muziejaus administracija. Šie 6 laipsnių kampu pasvirę statiniai Konstitucijos prospekte neabejotinai patrauks dėmesį. Abu neįprasti akiai pastatai yra 25 metrų ilgio, 15 metrų aukščio ir 3 metrų pločio. Šių statinių sienose bus įrengti 45 centimetrų skersmens ovalios formos langai. Iš viso 803 langai lyg korys uždengs visą sieną. Tai tarsi primins monitoriaus vaizdo taškus.

Pagal architektų sumanymą, kita pastato siena elektroniniame skyde „bėgs“ parodų ir renginių anonsai. Tokias bėgančias eilutes ant vieno pastato matysime iš Konstitucijos prospekto pusės, o ant kito - nuo Neries upės krantinės.

„Šie nauji akcentai - iškilę du monitorius primenantys statiniai - taps kontrastu įprastam galerijos vaizdui. Monitoriai atrodys lyg dizaino elementai, bus pabrėžiamas pagrindinių rūmų funkcionalumas“, - aiškino G. Kuginys.

Finansavimo Iššūkiai ir Sprendimai

Galerijos rekonstrukcija iš viso kainuos 84 mln. litų. Per šį laiką rekonstrukcija neišvengė duobių, patyrė sekinamą pinigų badą. Pusmetį darbai netgi buvo visiškai nutraukti, pastatą teko konservuoti.

Vyriausybė prestižiniam kultūros projektui buvo numačiusi skirti 28 mln. litų, tačiau finansavimas vis trūkčiojo. Reikalai pajudėjo iš mirties taško tik po intensyvių derybų su Vyriausybe - Nacionalinės galerijos rekonstrukcijai pagaliau nutarta skirti bene tris kartus didesnę sumą.

Nuo 2004 metų Nacionalinę galeriją rekonstruojančios bendrovės „Vėtrūna“ statybininkai tvirtina, kad darbus pabrangino ne tik sovietmečio statybos brokas, bet ir išaugusios medžiagų kainos.

Parodos jau rengiamos. Numatyta, kad į naująją kultūros šventovę lankytojai bus pakviesti 2009 metų vasarą - vykstant Lietuvos tūkstantmečio ir Vilniaus, tapsiančio Europos kultūros sostine, renginiams. Nuolatinės ir laikinos parodos šiai iškiliai progai jau suplanuotos.

„Dvi parodos įtrauktos į kultūros sostinės programą. Tai XX a. lietuvių dailės paroda ir ekspozicija „M. K. Čiurlionis ir jo amžininkai“. Pastarasis projektas, kurį konsultuoja užsienio ekspertai, labai svarbus Galerijai pristatant nacionalinę dailę, jos buvimą tarptautiniame kontekste“, - teigė L. Jablonskienė.

Parodų Planai

Šios ekspozicijos, planuojama, sutiks pirmuosius galerijos lankytojus. Vėliau prestižinę parodą ketinama atsigabenti iš Londono, Viktorijos ir Alberto muziejaus. Paroda „Šaltojo karo laikų modernizmas“, šių metų pabaigoje vyksianti Londone, atspindės 1945-1975 metų laikotarpį abipus Berlyno sienos. Ji aprėps vaizduojamuosius menus, dizainą ir architektūrą.

Meno Kūrinių Saugumas ir Reikalavimai

Rekonstrukcijai keliami reikalavimai esą labai griežti, nes meno kūriniams laikyti ir eksponuoti būtinos išskirtinės sąlygos. „Svarbu ištirti naudojamų medžiagų cheminę sudėtį. Kai kurie junginiai gali kelti pavojų meno kūrinių patvarumui ir saugumui, tad mums tenka laukti ekspertų išvadų. Kai kurių medžiagų atsisakome“, - tvirtino už inžinerinius sprendimus atsakingas „Vėtrūnos“ projektų vadovas Dainius Matulevičius.

Būsimame moderniausiame šalies muziejuje bus pilna šiuolaikiškų technologijų, sudėtingų kondicionavimo, vėdinimo, komunikacijos ir kitokių sistemų. Galerijos parodų sienas dengs dviejų sluoksnių gipso plokštės, kurios Lietuvoje panaudotos pirmą kartą. Muziejaus grindys bus išklotos ypač patvaria kaučiuko danga. Muziejuje kabės apie 1500 specialių reguliuojamų šviestuvų.

Anot jo, galerija įrengiama pagal pasaulinius muziejams keliamus reikalavimus, todėl teks išbandyti naujoves.

Šios bendrovės atstovai juokauja: į galerijos erdves visko reikia sutalpinti kuo daugiau, tačiau taip, kad to nepastebėtų lankytojai.

Dailės Pamokų Reikalavimai

Dailės dalyko paskirtis - sudaryti sąlygas mokiniams įgyti dailės kūrybinės raiškos, aplinkos estetinio vertinimo ir vizualinės kūrybos pažinimo gebėjimus. Siekiama, kad mokiniai vizualiai susipažintų su tautos, valstybės istorija per architektūrą, vaizduojamąją ir taikomąją dailę, dizainą, o per šiuolaikinį meną - su opiais visuomenės klausimais.

Dailės raiška ir pažinimas ne didaktinėmis, o meninėmis priemonėmis augina pakantumą, empatiją, toleranciją kitam požiūriui, stiprina asmens tapatumą, moralinę, tautinę ir pilietinę brandą, subtiliai plečia kultūrinį akiratį. Dailės pamokose mokomasi susikaupti, tyrinėti vaizdus, juos analizuoti, ieškoti kūrybinių idėjų, išsiaiškinti, kodėl vieni ar kiti vaizdai yra meniški. Skatinama ieškoti prasmės, kelti klausimą: kodėl meno kūrinyje yra būtent taip, o ne kitaip, lyginti įgyjamą meninę patirtį su gyvenimu.

Pagrindinės Pasiekimų Sritys

Programoje išskirtos trys pasiekimų sritys: dailės raiška, dailės supratimas ir vertinimas, dailės reiškinių ir kontekstų pažinimas. Šios pasiekimų sritys yra bendros visoms klasėms nuo pirmos iki dvyliktos, kiekvienam koncentrui numatyti konkretūs kiekvienos srities pasiekimai, suformuluoti atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus ir įgytą patirtį.

Skiriasi pasiekimų sričių apimtys: daugiausia turinio ir laiko numatyta dailės raiškai (apie 60 proc.), dailės supratimui ir vertinimui - apie 20 proc., dailės reiškinių ir kontekstų pažinimui taip pat apie 20 proc. Programoje aprašyti mokinių pasiekimai suprantami kaip žinių ir supratimo, gebėjimų ir nuostatų visuma.

Kiekvienos pasiekimų srities pasiekimų raida atskleidžiama šešiuose ugdymo koncentruose (1-2 klasės, 3-4 klasės, 5-6 klasės, 7-8 klasės, 9-10 ir I-II gimnazijos klasės ir III-IV gimnazijos klasės). Programoje pateikiami skirtingiems mokinių amžiaus tarpsniams numatyti pasiekimai - mokymo(si) rezultatai.

Kompetencijų Ugdymas

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Mokiniai nuosekliai susipažįsta su iškiliais dailės kūriniais ir kūrybos proceso ypatumais, mokosi kelti savitas vizualias idėjas, išskirti tai, kas patinka, ir aptarti kodėl, įžvelgti jas gamtoje ir artimiausioje aplinkoje (architektūroje, interjere ir eksterjere, dizaine, reklamoje tautodailėje ir taikomojoje dailėje).

Mokiniai per dailės pamokas susipažįsta su praeities ir dabarties epochų menu, grožio idealais, gali juos palyginti su šiuolaikinės epochos menu ir procesais. Mokiniai ugdosi ir augina kultūrinį sąmoningumą, išmoksta rinktis, analizuoti, interpretuoti ir vertinti dailės ir architektūros kūrinius, panaudoti patirtį ir atradimus savo dailės raiškoje; suvokia, kodėl vieni ar kiti meno reiškiniai patinka, kodėl ir kuo jie vertingi.

Dailės Kalbos Pažinimas

Mokiniai mokosi pažinti, suprasti ir vartoti dailės kalbą, kuri yra savita vaizdinių sistema. Jie piešia, tapo, lipdo, konstruoja, modeliuoja plokščius ir erdvinius vaizdus, kuria dailės kūrinius, kurie nežodine komunikacija perteikia savitus vaizdinius pranešimus. Apibūdindami sukurtų dailės kūrinių kompozicijos ir linijų įvairovę, spalvų derinius, formų ir stiliaus ypatumus, vaizdavimo būdus ir kt., mokiniai mokosi tinkamai vartoti dailės sąvokas, išsako autentišką nuomonę.

Informacijos Paieška ir Analizė

Mokiniai, tyrinėdami dailės kūrinius ir savo aplinkos meno reiškinius, t. y. kūrinius muziejų kolekcijose ir dailės galerijų ekspozicijose, knygose, internete, architektūroje, dizaine, rasdami įvairios informacijos apie kūrybos būdus, technikas, kaupia dailės žinias. Analizuodami, vertindami dailės kūrinius ir įvardydami kūrybos proceso ypatumus ugdosi kritinio mąstymo gebėjimus.

Skaitmeninių Technologijų Panaudojimas

Mokiniai naudojasi skaitmeninėmis technologijomis ieškodami informacijos apie dailę ir jos reiškinius, fotografuoja, filmuoja, perkelia į skaitmeną ir išsaugo sukurtus vaizdus. Tobulindami, turtindami savo skaitmeninius įgūdžius, naudodamiesi vis naujesnėmis programomis, mokiniai mokosi fiksuoti visą kūrybos procesą, jo etapus ar rezultatus, rengia dailininkų kūrybos ir savo darbų pristatymus, kuria dailės pasiekimų aplanką (portfolio). Naudodamiesi skaitmeninėmis priemonėmis redaguoja vaizdus, filmuotą medžiagą, kuria koliažus, 3D modelius, maketus, grafinio dizaino kūrinius, piešia. Naudodami skaitmeninį turinį kuria patrauklią mokyklos vizualinę informaciją, bendrauja ir bendradarbiauja nuotoliniu būdu.

Kompetencijų Lentelė

Lentelėse pateikiami keturių lygių pasiekimų aprašai: slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis.

tags: #patalpa #dailes #parodoms