Delfinai - ypatingi gyvūnai, žavintys žmones savo intelektu, socialumu ir žaismingumu. Šiame straipsnyje panagrinėsime delfinų laikymo ypatumus, jų terapinį poveikį ir teises, taip pat apžvelgsime įdomius faktus apie šiuos jūrų žinduolius.
Delfinų intelektas ir elgesys
Palyginus smegenų ir kūno svorį, delfinai gali didžiuotis antromis pagal dydį smegenimis po žmogaus. „Šiuo metu jau pateikti moksliniai įrodymai, kurie pagrindžia faktą, kad delfinai, kaip ir žmonės, yra savarankiškos, protingos ir emocijas bei asmenybes turinčios būtybės. Būtent dėl to, manau, juos reikia laikyti „nežmogiškomis asmenybėmis“.
Kaip ir žmonės, delfinai yra altruistiškos būtybės. Delfinai naudoja ir kūno kalbą. Šie žinduoliai taip pat gali sirgti diabetu, tačiau jie sugeba šią ligą kontroliuoti. Turėdami progą delfinai labai mėgsta žiūrėti televizorių, negana to, jie moka vykdyti visas jame rodomas instrukcijas.
Banginiams taip pat siūloma suteikti teises, kuriose būtų numatyta, kad banginius gaudantys žmonės būtų laikomi žudikais. Teisių aktą surašę mokslininkai tikina, kad kiekvienas banginių šeimos narys - delfinai, banginiai ir jūrų kiaulės - turi teisę gyventi.
Įdomus faktas: Viename institute delfinai yra mokomi susirinkti visas vandenyje esančias šiukšles, kurių primėto instituto lankytojai. Už kiekvieną šiukšlę žinduoliai yra apdovanojami skanėstais.
Delfinų terapija: mitai ir realybė
Daugybė tėvų vis dažniau savo vaikus patiki gydymui netradicinėm gydymo priemonėm. Delfinų terapija yra viena iš tokių priemonių, deja, skleidžiamas mitas apie tai, kad ji gydo - neturi jokių mokslinių patvirtinimų. Tarptautiniai tyrimai parodė šiuos rezultatus: ” Tai labai brangi metodika, kuri naudojama visų pirma komerciniams tikslams, - sako tyrimo vadovė (Carola Otterstedt). - Ligoniai vaikai iš viso šito proceso negauna ilgalaikio rezultato, o delfinai, deja, patiria kančią”.
Delfinų terapijos tikslas - teigiamų ir neigiamų faktų surinkimas. Mokslininkai patikslino abi teorijas: „Viena teigia, kad vystosi dėmesio koncentracija, - sako biologas (Karsten Brensing), - kita teigia, kad vystosi sugebėjimas atsipalaiduoti, relaksuotis. Tai dvi absoliučiai skirtingos, viena kitai prieštaraujančios teorijos”. Jokios mokslinės kritikos jos neatlaiko.
Labiausiai stebina tai, kad šeimoms su sergančiais vaikais žadama „stebuklų terapija”. Trys savaitės delfinų terapijos centre Floridoje kainuoja apie 15.000 EUR, bet niekas neperspėja tėvų apie įmanomus nusivylimus. „Terapija, kurioje išnaudojami gyvūnai - tai tik pagalbinė priemonė pagrindiniam gydymui, bet jokiu būdu ne gydymo būdas”, - sako Otterstedt, - ir ne biologinė gyvūno rūšis kažką reiškia, o gyvūno charakteris ir komunikabilumas. Ilgalaikiai tyrimai parodė, kad bendravimas vaiko su šunimis, katėmis, avimis ir net vabzdžiais yra ne mažiau efektyvus. Bet tai yra ne gydymo būdas.
Tyrimų rezultatai parodė ką kitą: delfinai delfinariumuose kenčia stiprų stresą, o jų mirtingumas 60% didesnis už gyvenančius laisvėje. Nors Eurosąjunga uždraudė importuoti delfinus, vyksta jų nekontroliuojamas gaudymas. Mokslininkai įrodė, kad jūrų žinduoliai negydo autizmu ir kt. ligom sergančių vaikų. Delfinų terapija - ne panacėja, o eilinis medicininis mitas. Delfinų terapija, kaip įrodė mokslininkai, tai tik marketingo būdas. Delfinų poveikis sergančiam yra toks pats, kaip ir bet kokio naminio gyvūnėlio. Skirtumas tik … kainoje.
Pasimaudyti su mielais gyvūnais niekas neatsisakytų. Plaukimas užsikabinus už delfino peleko sukelia euforiją suaugusiems ir ypač vaikams, bet tai yra vienintelis delfinų terapijos efektas. Daktarė Lori Morino sako: - „mes įdėmiai susipažinome su pateiktais 5 tyrimais apie delfinų terapijos naudą ir išaiškinome, kad jie neturi jokių argumentų ir faktų apie tai, kad delfinai turi įtakos žmogaus sveikatai daugiau, nei bet kokia kita priemonė nuotaikai pakelti. Be to, delfinų terapija ne tik nenaudinga sergančiam vaikui, bet ir žalinga, nes gali sukelti infekcijas ir rimtas traumas. Žmonėms įteigta, kad delfinai draugiški ir nepavojingi, tačiau kaip vaikas gali būti saugus viename baseine su laukiniu 150kg sveriančiu padaru, kuris, jį pagaunant ir transportuojant, buvo psichiškai traumuotas?”, - stebisi Morino.
Be to, gal reiktų pagalvoti ir apie pačius delfinus, - ragina mokslininkai, - kasmet delfinų terapijos industrijai visame pasaulyje šimtai delfinų žūsta juos gaudant. Kiekvienam sugautam delfinų terapijai gyvūnui tenka 10 užmuštų. Jeigu žmonės matytų, KAIP maži delfiniukai yra gaudomi… vargu ar kas iš žmonių sutiktų maudytis su jais kartu viename baseine.
Delfinų terapija - tai amoralu, nedorovinga, nes žmonės, kurie tai praktikuoja, naudojasi sergančių vaikų bejėgiškumu ir tėvų neišmanymu, kurie savo beviltiškume yra pasiruošę bet kam, o gudrūs žvejai ir pardavėjai tuo pasinaudoja.
| Teiginys | Mokslinis pagrindimas |
|---|---|
| Delfinų terapija gydo autizmą ir kitas ligas | Neturi mokslinio pagrindimo |
| Delfinų terapija sukelia euforiją | Taip, bet tai laikinas efektas |
| Delfinai delfinariumuose jaučia stresą | Taip, jų mirtingumas didesnis |
Kolekcionavimas ir meilė delfinams
Delfinai sugeba paveikti emociškai, padaryti žmones geresnius, jų šypsena užkrečia. Man delfinai patinka, tačiau nesu apsėsta kažkokios manijos, nors ir turiu didžiulę kolekciją. Mano gyvenime yra visokių žmonių, neskirstau jų pagal (ne)meilę delfinams ir gamtai.
Viena iš delfinų kolekcionierių, Aušra, pasakoja: „Delfinai mane lydėjo nuo mažens: iš pradžių turėjau vonios žaislą delfinuką (deja, jo neišsaugojau), kiek ūgtelėjusi mielai pavartydavau Dagmaros Normet knygutę "Delfinija". Tikroji pažintis su delfinais įvyko 1995 m., kai tėvai nusivežė į tik prieš metus atidarytą Klaipėdos delfinariumą. Delfinai mane pakerėjo! Nuo to laiko namuose pradėjo atsirasti tai vienas, tai kitas delfinukas. Kolekcijos pradžia sutapo su nauju tūkstantmečiu.“
Aušra savo pomėgį kolekcionuoti nusižiūrėjo nuo mamos, kai ji dar visai mažai perleido savo atvirukų ir kalendoriukų kolekcijas. Atvirukų kolekciją papildyti įdomesniais egzemplioriais iš viso pasaulio pavyksta ir per atvirukų mainų projektą postcrossing.com, į kurį įsitraukiau prieš septynerius metus. Kolekcionuoti delfinus pradėjo prieš devyniolika metų. Vieni pirmųjų kolekcijos eksponatų - porcelianinė delfino figūrėlė, mediniai vėjo varpeliai, trintukas, keli plakatai, patalynė su delfinų atvaizdais. Dabar sąraše yra kiekvieno delfino išsamus aprašymas, pirkimo arba gavimo data, iš kur atkeliavo, jei žinau, ir kaina. Šiuo metu trūksta vos šimto delfinų iki 5 tūkst., tad nenuostabu, kad visų turimų tikrai neprisimenu. Katalogas - labai parankus, kai ieškau naujų delfinų.
Eksponatai ypatingi ne tik patys savaime, bet ir dėl žmonių, kurie juos padovanoja, nes pirmiausia kiekvienas delfinas yra emocija. Vertinu ir branginu kiekvieną savo kolekcijos delfinuką. Bet, žinoma, yra pačių pačiausių. Nepaprastą įspūdį man paliko tobulai padaryta sidabrinė delfino, įsikandusio žuvį, figūrėlė. Labai vertinu ir seniausią pagal amžių kolekcijos eksponatą - tai 2 500 metų senumo moneta "Olbia", ji - delfino formos. Visada domina išskirtiniai, reti eksponatai. Net penkerius metus ieškojau stalo su delfinais, kol galų gale pavyko rasti Alytuje.
Dulkės labai kaupiasi. Anksčiau jas nuvalyti užtrukdavo porą parų, dabar - ilgiau. Gėda prisipažinti, bet dulkes valau labai retai, ne tik dėl to, kad užima daug laiko, bet ir dėl to, kad neišvengiamai kas nors išslysta iš rankų ar tiesiog nukrenta ir sudūžta. Tokiai didelei kolekcijai geriau būtų muziejuje už stiklų, kad galėčiau ne tik aš, bet ir kiti pasigrožėti.
Pirmoji Aušros virtualaus delfinų muziejaus versija gimė po jos ilgesnio pasibuvimo delfinariume, renkant medžiagą kursiniam darbui. Grįžusi namo nutarė, kad būtų smagu pasidaryti virtualų muziejų, norėjo parodyti savo delfinus, kurių jau buvo virš šimto. Kaip pavyzdį naudojau to darbuotojo sukurtą svetainę apie delfinus "Delfinologija". Užtai atsirado feisbukas. Galvodama apie realų muziejų, dabar jau nebeapsiriboju patalpa su eksponatais (aišku, reikėtų bent jau nuo to pradėti), norėtųsi teminio parko, kuriame būtų natūralaus dydžio delfinų ir banginių muliažų, apsuptų vandenį imituojančių gėlynų.
Prie kolekcijos papildymo yra prisidėję beveik 400 žmonių. Visiems esu labai dėkinga ir už padovanotus delfinus, ir už palaikymą. Kiek žinau, Lietuvoje delfinus kolekcionuojančių žmonių nėra daug. Mane visada maloniai nustebina užsienyje gyvenanti delfinų kolekcininkė Aldona - grįždama į Lietuvą ji visada parveža įdomių eksponatų. Prieš porą metų savo kolekciją padovanojo Ernesta iš Kauno rajono, o dabar didžiulė kolekcija atkeliavo iš Varšuvos. Gavusi Bogumilos laišką ir kelias kolekcijos nuotraukas, iš pradžių negalėjau patikėti, kad gausiu tokį lobį! Mielai bendrauju ir su kitų eksponatų kolekcininkais.
Dalyvavimas atvirukų mainų projekte įkvėpė siekti Lietuvos ir pasaulio Guinnesso rekordų. Reikalavimų yra nemažai, jie net atsiuntė sąrašą delfinų, kurie tinka, dar būtina atsižvelgti ir į delfino dydį ant daikto (dėl šių priežasčių kone tūkstantis delfinų liko namuose). Esu labai dėkinga Mykolo Romerio universitetui, kuris suteikė patalpas ir pagalbą. Mėnesį pakavusi ir dėliojusi delfinus į dėžes, turėjau tik po dieną juos išsidėlioti ir susirinkti. Man ypač padėjo tėvai, teta ir draugės. Esu nepaprastai dėkinga ir liudininkams, kurie skyrė laiko suskaičiuoti delfinus. Tačiau prieš kelias dienas gavau laišką, kad mano kolekcija pripažinta gausiausia Lietuvoje. Pasaulio Guinnesso rekordų registratoriai yra įsipareigoję atsakymą pranešti per tris mėnesius nuo dokumentų pateikimo.
Studijuodama rašė darbą apie delfinų priežiūrą delfinariume. Na, paprastai apie delfinus anksčiau būdavo pateikiama tik teigiama informacija, pavyzdžiui, kad gelbėja skęstančius žmones, kad padeda žvejoti įvairioms čiabuvių gentims, kad yra labai draugiški, socialūs, labai protingi ir panašiai. Vėlesni išsamesni delfinų tyrimai atskleidė ir negerų dalykų, jie gerokai panašesni į žmones savo elgesiu nei norėtųsi...
Būnant delfinariume teko stebėti vieno vaiko delfinų terapijos pabaigą, kito pradžią ir galiu pasakyti, kad vaikų elgesio pokyčiai buvo akivaizdūs. O kad prisilietimas prie delfino sukelia euforiją ne tik sergančiam, irgi galiu patvirtinti. Delfinai žaismingi sutvėrimai, jie patys priplaukia bendrauti, jų niekas nevaro, tad kiek tai yra išnaudojimas, sunku pasakyti. Labiau kyla klausimas, ar apskritai etiška laikyti delfinus nelaisvėje, bet ir čia mano širdis pasidalijusi...
Ypač liūdėjau, kai delfinas buvo atplaukęs į Klaipėdą, o aš tuo metu ten niekaip negalėjau nuvažiuoti. Kai pirmą kartą išgirdau per radiją dainą "Svajonės" ir draugė pasakė, kad grupė vadinasi "Delfinai", maniau, kad ji iš manęs šaiposi... Vis dėlto dainos man patiko, tad tapau gerbėja ne tik dėl pavadinimo. Turiu visas jų išleistas kasetes. Taip pat turiu nemažai knygų apie delfinus: tiek grožinės literatūros, tiek mokslinės. Filmus apie delfinus stengiuosi pažiūrėti, jei tik sužinau, kad tokie rodomi.
Šeima jums yra padovanojusi apie tūkstantį eksponatų. Vadinasi, turite stiprią palaikymo komandą? Tėvų palaikymas - labai didelis. Žinoma, dažniausiai delfinus perka mama, o tėtis prisideda kitaip: kur nors įmontuoja naują lentyną (nors jau atrodo, kad nebėra kur). Patys delfinai abejingų nepalieka, užtenka pasižvalgyti delfinariume po salę per pasirodymą.
