Gyvūnų laikymo patalpos: reikalavimai ir rekomendacijos

Šiame straipsnyje aptariami gyvūnų gyvenamosios patalpos reikalavimai Lietuvoje, apibrėžti įvairiais teisės aktais ir higienos normomis. Taip pat aptarsime, kokios patalpos turėtų būti prieglaudoje ir kokias gyvūnų grupes būtina atskirti vienas nuo kitų, kad tai padėtų išvengti infekcinių ligų plitimo prieglaudoje, apsaugotų sveikus gyvūnus nuo kontakto su sergančiais, netgi tais, kurių klinikiniai požymiai dar neišryškėję, nors jie jau ir yra užsikrėtę ir platina ligas.

Nors principai yra paprasti, deja, jų laikosi toli gražu ne visos prieglaudos, o tai yra viena iš didelio gyvūnų sergamumo jose priežasčių. Kai naujai patekę gyvūnai iškart apgyvendinami krūvoje su kitais prieglaudos globotiniais, nėra ko stebėtis, kai vieną dieną visi suserga kokia nors bjauria liga. Užtenka vieno sergančio gyvūno, o pasekmės gali būti labai ir net labai sunkios - tiek gyvūnų gerovės, tiek finansine ir netgi įvaizdžio prasme. Kartais dėl tokių klaidų tenka atsisveikinti su didele dalimi prieglaudos gyvūnų, o ir užtikrinti, kad naujiems šeimininkams atiduodamas gyvūnas nėra sergantis, tokiais atvejais būna labai sunku.

Pirmiausia, kad prieglaudos gyvūnai ir personalas būtų apsaugoti, būtina atsižvelgti į gyvūnų fizines ir elgesio charakteristikas.

Patalpų tipai prieglaudose

Prieglaudose turėtų būti įrengtos specializuotos patalpos, atsižvelgiant į gyvūnų sveikatos būklę ir poreikius:

• Gyvūnų priėmimo patalpa (angl. Intake) - pirmoji patalpa, į kurią patenka nauji gyvūnai. Čia jiems atliekama apžiūra ir visos būtinos pirmosios procedūros.
• Kliniškai sveikų gyvūnų karantino patalpos (angl. Healthy Hold) - čia 10 dienų laikomi tik tie naujai patekę gyvūnai, kurie neturi jokių klinikinių ligos požymių. Taip, tai didžioji naujiena Lietuvos prieglaudoms - į karantino patalpas turi būti talpinami ne visi naujai priimti gyvūnai, bet tik po pirminės apžiūros sveikais laikomi gyvūnai.

10 dienų periodas reikalingas todėl, kad ligos gyvūnui gali pasireikšti ne iškart, nors jis jau gali būti jomis užsikrėtęs prieš patenkant į prieglaudą, ir platinti pavojingus mikrobus. Taigi būtina stebėti naujai patekusius gyvūnus ir jokiais būdais neapgyvendinti jų iš karto kartu su atiduodamais gyvūnais. Karantinavimo laikotarpiu kiekvienas gyvūnas turi būti laikomas atskirame narvelyje, kad negalėtų kontaktuoti su kitais gyvūnais.

Išimtis gali būti taikoma buvusių šeimininkų tiesiogiai atiduotiems gyvūnams, turintiems skiepų pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad gyvūnas yra skiepytas kompleksine vakcina nuo pagrindinių užkrečiamųjų ligų, o vakcinų galiojimo laikas nepasibaigęs. Šie gyvūnai taip pat turi nekelti abejonių dėl sveikatos būklės.

Šuo prieglaudoje laukia naujų namų

• Sergančių gyvūnų patalpos (angl. Isolation). Čia laikomi visi sergantys gyvūnai - tiek naujai patekę, tiek susirgę prieglaudoje. Čia būtinai turi būti perkeliami ir gyvūnai iš karantinavimo patalpų, kurie priimant atrodė sveiki, bet karantinavimo periodu išryškėjo ligų požymiai. Šios patalpos tampa jų gyvenimo vieta tol, kol visiškai pasveiks. Į ją draudžiama užeiti lankytojams.

Jei yra galimybė, būtų idealu atskiroje patalpoje laikyti sergančius kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis gyvūnus, kitoje - sergančius grybelių sukeltomis dermatofitozėmis, trečioje - nesunkiai sergančius ir ką tik pasveikusius gyvūnus, ketvirtoje - sergančius neinfekcinėmis, parazitinėmis ligomis ir sužeistus gyvūnus.

Sergančių gyvūnų patalpose kiekvienas gyvūnas turi būti laikomas individualiame narve, net jei kiti gyvūnai serga ta pačia liga. Tai padeda gyvūnui greičiau sveikti, išvengti reinfekcijos, užtikrina jam ramią ir palankią sveikimui aplinką, o prieglaudos personalas gali tiksliai įvertinti kiekvieno gyvūno būklę, apetitą, tuštinimąsi bei kitus svarbius rodiklius.

• Įtariamų dėl pasiutligės, agresyvių, įkandusių, neprognozuojamų gyvūnų laikymo patalpos (angl. Quarantine) - šiose patalpose laikomi gyvūnai, kurių saugumo sumetimais negalima laikyti kartu su kitais gyvūnais, atliekamas tyrimas dėl įkandimo arba jie įtariami dėl pasiutligės.
• Atiduodamų gyvūnų patalpos (angl. Adoption) - šiose patalpose laikomi karantinavimo laikotarpį praėję sveiki, skiepyti gyvūnai, kuriuos galima drąsiai perduoti naujiems šeimininkams į naujus namus.

Taigi, skirtingos sveikatos būklės, amžiaus ir rūšių gyvūnai turi būti laikomi atskirose patalpose. Labai svarbu griežtai laikytis nurodytų rekomendacijų ir nepriimti į prieglaudą nei vieno naujo gyvūno, jei toje patalpoje, į kurią jį reikėtų patalpinti, nebėra vietos, net jeigu kitose patalpose dar yra laisvų vietų.

Taigi pagrindinis kriterijus, pagal kurį reikėtų vertinti, kiek prieglaudoje yra laisvų vietų naujokams, turėtų būti ne bendras laisvų vietų skaičius, bet vietų skaičius tik sveikiems karantinuojamiems (jei naujokėlis atrodo sveikas) arba sergantiems (jei naujokėlis sergantis) gyvūnams skirtose patalpose.

Gyvūnų prieglaudos patalpos

Na, o dabar pateiksiu schematišką vaizdą, kaip turėtų vykti į prieglaudą patekusių gyvūnų judėjimas į įvairias patalpas. Žemiau pavaizduotas paprastas pavyzdinis planas, kaip galėtų būti suprojektuota prieglauda ir kaip organizuotos patalpos, kad jose būtų apgyvendinami skirtingų grupių gyvūnai, o juos prižiūrinčiam personalui būtų patogu globotinius prižiūrėti.

Na, ir paskutinis dalykas, kurį norėtųsi aptarti - kokia seka turėtų patalpas lankyti prieglaudos darbuotojai, kad tai sukeltų mažiausią pavojų pernešti užkratą iš vienų patalpų į kitas patalpas? Kalba eina apie seką, kuria turėtų judėti, pavyzdžiui, gyvūnų laikymo vietas ir patalpas tvarkantis asmuo.

Tvarkydami narvus ar tiesiog lankydami gyvūnus, visada pradėkite nuo tų, kurie yra sveiki, bet pagrindinėje rizikos grupėje užsikrėsti ligomis, o paskutinius lankykite sergančius gyvūnus. Atiduodami jaunikliai (praėję karantinavimo laikotarpį). Nerekomenduojama judėti bent viena grupe į kitą pusę, nes taip rizikuosite pernešti mikrobus sveikiems gyvūnams. Priimdami naujus gyvūnus, kurie dar neskiepyti, būkite itin dėmesingi higienai - vilkėkite tik švarius rūbus, užsimaukite pirštines arba būkite nusiplovę/dezinfekavę rankas. Jei tokius gyvūnus atsivežate savo transporto priemonėje, ji turi būti užtiesta švariu paklotu, gyvūnas turi būti švariame (dezinfekuotame) bokse.

Teisinis reglamentavimas

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu, Mokslo ir mokymo tikslais naudojamų gyvūnų laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimai (toliau - Reikalavimai) nustato bendruosius reikalavimus bandymų su gyvūnais procedūroms, reikalavimus bandomųjų gyvūnų žudymui, gyvūnų naudojimo bandymų su gyvūnais procedūroms apribojimus, bendruosius reikalavimus bandomųjų gyvūnų įmonėms ir jų patalpoms, bandomųjų gyvūnų laikymui ir priežiūrai, specialiuosius reikalavimus bandomųjų gyvūnų veisimui, tiekimui ir naudojimui, paraiškų dėl bandymo su gyvūnais projekto nagrinėjimo ir leidimų dėl bandymo su gyvūnais projekto išdavimo tvarką, reikalavimus asmenims, dirbantiems su bandomaisiais gyvūnais, bandomųjų gyvūnų naudojimo išimtis ir bandomųjų gyvūnų įmonių kontrolę.

Reikalavimais vadovaujamasi atliekant bandymų su gyvūnais procedūras iki kol bandomieji gyvūnai nugaišinami, nužudomi ar grąžinami į laukinių gyvūnų rūšių natūralią buveinę, perduodami laikyti gyvūnų laikytojams ar kitiems asmenims. Reikalavimai taikomi nepažeidžiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymų.

Visiems bandomiesiems gyvūnams turi būti suteikiamos ir gerinamos jų sveikatos ir gerovės reikalavimus atitinkančios laikymo, veisimo ir naudojimo sąlygos. Procedūros turi būti planuojamos taip, kad jų pabaigoje nebūtų nugaišinami bandomieji gyvūnai. Turi būti parenkamos tokios procedūros, kurias galima baigti anksčiau ir kurios yra humaniškesnės bandomojo gyvūno atžvilgiu.

Procedūros gali būti atliekamos tik naudotojo patalpose, kai naudotojui VMVT yra išdavusi leidimą dėl bandymo su gyvūnais projekto (toliau - Leidimas). VMVT gali išduoti Leidimą vykdyti projektą ne naudotojo patalpose, jei projekto vykdymas kitose patalpose yra moksliškai pagrįstas ir teritorinė VMVT įvertino šias patalpas ir nustatė, kad jos atitinka Reikalavimus. Projekto vykdymo ne naudotojo patalpose pagrįstumą vertina Lietuvos bandomųjų gyvūnų etikos vertinimo komisija prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau - Komisija).

Procedūros turi būti atliekamos bandomiesiems gyvūnams taikant bendrąją arba vietinę nejautrą, išskyrus atvejus, kai taikyti nejautrą nėra tikslinga. Taikant nuskausminimą arba kitą tinkamą metodą, turi būti užtikrinama, kad bandomieji gyvūnai patirs mažiau skausmo, kančios ir baimės, ir naudojami veterinariniai vaistai ar vaistiniai preparatai pagal veterinarinių vaistų ar vaistinių preparatų gamintojo nurodymus. Procedūra baigiama, kai nėra atliekami jokie procedūroje naudojamų gyvūnų stebėjimai.

VMVT gali leisti bandomuosius gyvūnus, kurie buvo naudojami arba kurie nebuvo naudoti procedūroms, perduoti laikyti gyvūnų laikytojams, į kitą gyvūnų laikymo vietą ar grąžinti į laukinių gyvūnų rūšių natūralią buveinę. Veisėjas, tiekėjas ar naudotojas, ketinantis laikomus bandomuosius gyvūnus atiduoti gyvūnų laikytojams, prireikus turi taikyti tokiems bandomiesiems gyvūnams atitinkamą socializacijos programą.

Bandomieji gyvūnai turi būti nugaišinami ar nužudomi bandomųjų gyvūnų įmonės gamybinėse patalpose. Bandomuosius gyvūnus gali nugaišinti ar nužudyti tik veterinarijos gydytojas arba bandomųjų gyvūnų įmonės darbuotojas, atitinkantis Reikalavimų 150 punktą. Nugaišinti bandomuosius gyvūnus, naudojant gyvūnų nugaišinimui skirtus veterinarinius vaistus, gali tik veterinarijos gydytojas.

VMVT, remdamasi Komisijos išvada, gali leisti procedūroms naudoti Reikalavimų 37 punkte nurodytų rūšių bandomuosius gyvūnus, kurie nėra išveisti veisėjo, taip pat veisėjo išveistus kitų, nei Reikalavimų 37 punkte nurodytų, rūšių bandomuosius gyvūnus, kitus, nei Reikalavimų 38 punkte nurodytus, nežmoginius primatus ar ūkinius gyvūnus, jei naudotojas pateikia įrodymus, kad tokių bandomųjų gyvūnų naudojimas procedūroms yra moksliškai pagrįstas ir procedūrų tikslų negalima pasiekti procedūroms naudojant Reikalavimų 37 ar 38 punkte nurodytus gyvūnus.

Negalima naudoti procedūroms: benamius ir sulaukėjusius naminius gyvūnus, laisvėje gyvenančius laukinių gyvūnų rūšių gyvūnus.

Veisti, tiekti ir naudoti bandomuosius gyvūnus gali tik šiuos Reikalavimus atitinkančios ir pagal Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų patvirtintos bandomųjų gyvūnų įmonės.

Bandomųjų gyvūnų įmonės veterinarinį patvirtinimą suteikusiai teritorinei VMVT ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi pateikti informaciją apie visus suplanuotus struktūrinius ar veiklos pakeitimus, kurie gali turėti įtakos bandomųjų gyvūnų gerovei.

Bandomųjų gyvūnų įmonėje turi būti kiekvieno šuns, katės ir nežmoginio primato byla, kuri sukuriama gyvūną atvedus arba kuo greičiau po jo atvedimo ir į kurią segami dokumentai, susiję su šių gyvūnų atvedimu, įsigijimu ir kt., iki kol šiems gyvūnams taikomi Reikalavimai. Bandomųjų gyvūnų įmonės turi saugoti Reikalavimų 62 punkte nurodytas užbaigtas bylas ne mažiau kaip trejus metus.

Patalpų įrengimo reikalavimai

Bandomųjų gyvūnų įmonės gamybinės patalpos turi būti įrengtos atsižvelgiant į bandomųjų gyvūnų fiziologinius ir etologinius poreikius. Sienos turi būti lygios, atsparios smūgiams, vandeniui, lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Grindys turi būti neslidžios, įrengtos iš tvirtų medžiagų, jų paviršius turi būti lygus, nepralaidus drėgmei ir lengvai plaunamas, padengtas ypač atsparia, nekenksminga bandomųjų gyvūnų sveikatai medžiaga. Turi būti įrengta laikomų gyvūnų rūšių poreikius atitinkanti vėdinimo ir šildymo sistema. Turi būti užtikrinama tinkama temperatūra atsižvelgiant į laikomų bandomųjų gyvūnų rūšį ir amžių. Aplinkos temperatūra turi būti kasdien matuojama ir registruojama. Turi būti užtikrinamas tinkamas laikomiems bandomiesiems gyvūnams santykinio oro drėgnumo (toliau - RH) lygis. Turi būti įrengta apšvietimo sistema, skirta reguliuoti apšvietimo intensyvumą ir šviesos-tamsos ciklą bei apžiūrėti ir prižiūrėti bandomuosius gyvūnus ir užtikrinti laikomų bandomųjų gyvūnų biologinius poreikius.

Bandomųjų gyvūnų įmonės gamybinės patalpos turi būti izoliuotos nuo stiprų garsą ir aukšto dažnio triukšmą skleidžiančių šaltinių, siekiant išvengti neigiamos įtakos bandomųjų gyvūnų gerovei. Bandomųjų gyvūnų įmonės gamybinėse patalpose įrengtų signalizacijos sistemų skleidžiamas garsas neturi patekti į bandomųjų gyvūnų klausos diapazoną, jei tai netrukdo jo girdėti žmonėms.

Bandomųjų gyvūnų įmonėje turi būti atskirtos patalpos: gyvūnų maisto ir pakratų laikymui, kuri turi būti įrengta taip, kad būtų užtikrinama gyvūnų maisto ir pakratų kokybė. Pašarų sandėliai turi būti vėsūs, tamsūs, sausi, sandarūs, apsaugoti nuo kenkėjų ir vabzdžių; laikymo įrangos, priežiūros priemonių laikymui bei plovimui ir dezinfekavimui. Ši patalpa ar vieta turi būti pakankamai didelė, kad joje tilptų įranga, reikalinga naudotiems įrenginiams valyti, nukenksminti ir dezinfekuoti; siekiant išvengti švarios įrangos užteršimo, turi būti atskirti švarios ir nešvarios įrangos judėjimo srautai.

Laikymo sąlygos

Visiems bandomiesiems gyvūnams laikyti turi būti suteikiamos jų sveikatos ir gerovės reikalavimus atitinkančios laikymo patalpos, aplinka, priežiūra, pašaras ir vanduo. Bandomųjų gyvūnų veisimo, laikymo ir naudojimo aplinkos sąlygos turi būti kiekvieną dieną tikrinamos.

Bandomieji gyvūnai vežami vadovaujantis 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas. Bandomųjų gyvūnų vežėjas, pakraudamas ir veždamas bandomuosius gyvūnus, turi imtis visų apsaugos priemonių, kad būtų išvengta nereikalingo skausmo, kančių ar sužalojimų.

Apibendrinant, galima teigti, kad patalpų reikalavimai bandomiesiems gyvūnams yra griežtai reglamentuoti, siekiant užtikrinti jų gerovę ir tinkamas sąlygas moksliniams tyrimams.

Pagrindiniai reikalavimai patalpoms bandomiesiems gyvūnams laikyti

tags: #patalpa #laikyti #parodomiesiems #gyvunams