Ieškodami natūralių prausiklių vis dažniau atsigręžiame į nuo seniausių laikų naudotas, bet šiandien tarsi primirštas medžiagas. Molis - nuostabiai švelni odai ir gaivi plaukams gamtos dovana. Belieka tik apgailestauti, kad molis ir aliejai šiandien yra tapę nedaugelio, labiausiai pasiryžusiųjų, alternatyvia kūno švarinimo priemone vietoj muilų ir šampūnų...
O kas gi slypi paties molio „formulėje“? Molis laikomas visos gyvybės pagrindu. Jame užsimezgė pirmosios organinės kilmės molekulės. Gamtos tyrinėtojų žiniomis, molis - polimineralinės nuosėdinės uolienos, susidariusios cheminio bei hidroterminio dūlėjimo metu. Molis daugiausiai sudarytas iš kristalinės struktūros hidrosilikatinių mineralų.
Mineralinėje molio sudėtyje dažniausiai randamas hidrožėrutis, kaolinitas, chloritas, montmorilonitas, pirofilitas, alofanas. Taip pat molyje yra priemaišų - kvarco, feldšpatų, kitų silikatinių mineralų. Cheminėje sudėtyje vyrauja pagrindinės medžiagos - silicio oksidas SiO2 ir aliuminio oksidas Al2O3, vanduo, kitos svarbesnės medžiagos - geležies, magnio, kalio, natrio, kalcio ir kiti oksidai.
Molis - nuosėdinė uoliena, kurią sudaro įvairių mineralų koloidai ir dalelės. mólis, nuosėdinė uoliena, kurią sudaro įvairių mineralų (hidrožėručių, montmorilonito, kaolinito, ilito, bentonito ir kitų) koloidai ir dalelės, mažesnės nei 0,001 mm. Nuo mineralinės sudėties priklauso molio rūšis ir panaudojimo galimybės. Susidaro ramiuose vandens baseinuose.
Molis mineralogui yra sluoksniniai silikatų mineralai (filosilikatai) ar kiti mineralai, kurie yra plastiški, o džiūdami ar deginami sukietėja.
Molio mineralų struktūra
Molio Savybės
Molio rūšys skiriasi savo plastiškumu, rišlumu, tankiu, taip pat ir sandara. Būdingas moliui savybes (plastiškumą, rišlumą) suteikia molingoji substancija - smulkutės mažesnės kaip 0,005 mm kristalinės dalelės. Plastiškas molis limpa palietus, blizga pabraukus. Molis sugeria vandenį ir dujas, todėl, būdamas drėgnas, turi specifinį kvapą.
Kiekviena plastiškos molio tešlos dalelytė yra padengta vandens plėvele. Sausas molis įgeria daug vandens bei kitokių skysčių, dėl to padidėja jo tūris. Moliams, priklausomai nuo jų susidarymo periodo sąlygų, būdinga ne tik įvairi mineralinė kompozicija, bet ir skirtinga fizikocheminė sandara.
Visų kristalinių silikatų struktūros vienetą sudaro [SiO4]4- tetraedras (silicio atomai stipriai jungiantys 4 deguonies atomus), šie tetraedrai gali būti susijungę skirtingais būdais: netiesiogiai, bet per metalų katijonus, arba tiesiogiai per 1, 2, 3 ar 4 bendrus deguonies atomus, priklausančius gretimai išsidėsčiusiems tetraedrams. Likę laisvi nesujungti deguonies atomai (nešantys „-" krūvį) gali pritraukti tiek pat įvairių metalų katijonų ("+" krūvio).
Molius sudaro įvairios sluoksninės silikatinės struktūros. Pavyzdžiui, kaolinitą sudaro dvisluoksnė (1 tetraedrų ir 1 oktaedrų sluoksniai), o montmorilonitą - sudėtinga trisluoksnė (oktaedrų sluoksnis tarp 2 tetraedrų sluoksnių) struktūra.
Molio Spalvos ir Mikroelementai
Molius kosmetiniam bei gydomajam vartojimui rinkodariškai įprasta grupuoti pagal spalvas ir pagal tai kokios spalvos yra molis priskirti tam tikras savybes ir panaudojimą. Tačiau molio spalva visai nepriklauso nuo jo struktūrinių savybių, nulemiančių konkrečias molio ypatybes. Molį iš tikrųjų „nuspalvina“ jame esantys mikroelementai - vario, geležies, magnio ir kiti jonai (chromoforai).
Dažniausi yra pilkos spalvos moliai, bet yra ir juodieji, žydrieji, rausvieji, baltieji bei kitų spalvų ir atspalvių moliai. Pavyzdžiui, Maroko Atlaso kalnuose susiformavusiam moliui (gasului) būdinga raudonai rusva spalva, Bulgarija garsi žydruoju moliu, o Viduržemio jūros ar Uralo molis žalsvai pilkas. Geležies jonai Fe3+ suteikia raudonumo, geltonumo, o Fe2+ jonai - žalsvumo, melsvumo.
Taigi tos pačios sudėties baltas ar pilkas molis, priklausomai nuo jame esančių priemaišų derinių, gali turėti ir rožinį, ir žalsvą, ir rudą, ir pilkai melsvą atspalvį.
Molio Aktyvumas ir Savybės
Kosmetiniu ir gydomuoju moliu gali būti laikomos tik aktyvaus, didele absorbcija ir jonų mainais pasižyminčio molio rūšys. Molio aktyvumą lemia jo sugebėjimas keisti savo struktūrinius jonus (oligoelementus) į išorinius elementus, pavyzdžiui, toksinus ir aplinkai kenkiančias medžiagas. Tai išmatuojama specialiu prietaisu. Absorbcinė galia įvertinama absorbuotų katijonų kiekiu 100 g sauso molio (matavimo vienatas - miliekvivalentų skaičius 100 g molio (meq/100 g).
Molio sugerti jonai gali keistis su jonais, esančiais dispersinėje terpėje. šis jonų mainų parametras moliui, pasižyminčiam gydomosiomis absorbcinėmis savybėmis, neturėtų būti mažesnis nei 70 meq/100 g. šiuo parametru būtina pasidomėti naudojant molį.
Literatūroje gasulo molis kartais visai nepelnytai vadinamas „saponifikuojančiu“ arba „muilinančiu“ moliu. Tačiau molis, kaip jau minėjome, yra seniausias gamtinis prausiklis/valiklis, jis plauna visai kitaip nei muilai ar kiti cheminiai putokliai (detergentai).
Molio veikimo principas kitoks negu muilų - vandenyje molio dalelytės išbrinksta, sudarydamos homogenišką (vientisą) koloidinę struktūrą su didžiule sorbcine galia. šis gelis gerai sugeria visu savo tūriu (ne tik paviršiumi!) ir suriša nešvarumus (riebalų perteklių, purvą), žalingas sveikatai daleles, toksinus, perpildantį audinius skysčių perteklių, po to lengvai nuplaunamas vandeniu.
Skirtingai negu prausiantis muilais ar šampūnais, molis kaip prausiklis išsaugo natūralias odos ir plaukų savybes, jie neišsausėja, nes niekada nepašalinama perdaug natūralių riebalų nuo plaukų bei odos paviršiaus.
Molio Panaudojimas Gydymui ir Kosmetikoje
Nuo seniausių laikų molis garsus ne tik puikiomis valomosiomis, bet ir gydomosiomis savybėmis. Dar Avicena 10 a. šiandien molis pamažu vėl sugrįžta į kasdienį mūsų gyvenimą kaip puiki pagalbinė priemonė gydant daugelį ligų bei kosmetikoje. O jo nuopelnų sąrašas nemenkas.Molis turi priešbakterinį poveikį, malšina uždegiminius procesus, įvairius patinimus, sudirginimus.
Molio kompresai naudojami esant mastopatijai, votims, sumušimams, esant nugaros, kaklo, sąnarių skausmams, radikulitui, padeda esant slogai ir kosuliui. Molis aktyviai veikia ląstelių medžiagų apykaitos procesus bei reguliuoja riebalinių liaukų funkcijas. Molio kaukės ir kasdienis prausimasis padeda greičiau odai išsivalyti, užgydyti spuogus.
Odos epidermį prisotina mineralais. Puoselėja odą ir plaukus, pašalina galvos odos riebalų perteklių, stimuliuoja kraujotaką, saugo nuo plaukų slinkimo. Valo toksinus ir šlakus iš organizmo. Puikiai tinka kovai su celiulitu.
Molio vandens (suspensijos) vonelėse mirkomos kojos, rankos persišaldžius, prakaitavimo sureguliavimui, jo pilama į vonias (molio vandens pavidalu) - tonizuoja, suteikia žvalumo, rekomenduojama burnos skalavimui, dantenų uždegimams malšinti. Naudojamos molio procedūros pirtyse.
Uoga Uoga veido kaukė su moliu ir bananais
Baltasis Molis (Kaolinas)
Baltasis molis, kuris dažnai vadinamas kaolino moliu (angl. Kaolin Clay) arba porcelianiniu moliu, yra labai plačiai naudojamas veido odos kaukių sudėtyje. Baltojo molio spalvą lemia jo mineralinė sudėtis. Šis molis yra minkštas, švelnus, dažniausiai balkšvos arba rausvos spalvos (tačiau gali būti ir raudono ar žalio atspalvio).
Baltasis molis yra sudarytas iš smulkių mineralų ir kristalų, tarp kurių yra ir kvarcas, varis, cinkas, magnis, silicio dioksidas ir feldšpatas. Jo pH yra apie 4,5, o tai reiškia, kad jis yra artimas natūraliam mūsų odos pH - 5,5. Baltasis molis yra labai švelnus, todėl tinka ir jautriai veido odai.
Baltasis molis veiksmingai sugeria riebalų perteklių, nepažeisdamas natūralaus odos riebalų kiekio, taip pat pašalina nešvarumus nuo odos paviršiaus, padeda išsaugoti neužsikimšusias poras, palaiko subalansuotą pH lygį, išlygina odos atspalvį ir sumažina paraudimus.
Baltasis molis yra natūralus odos valiklis, gebantis iš odos porų pašalinti nešvarumus, dėl kurių gali kilti aknės protrūkių. Jis valo giliai švelniai, sugeria nešvarumus, nenaudodamas dirginančių medžiagų ar įprastų valomųjų ingredientų, neapsunkina odos ir jos neišsausina, todėl puikiai tinka ir jautrios odos priežiūrai.
Jei mūsų oda gamina per daug riebalų, užsikemša odos poros, gali kilti aknės protrūkiai ir atsirasti dėmelių. Siekiant kontroliuoti odos riebalų gamybą, užtikrinant, kad nebūtų jų pertekliaus, ir tuo pačiu neišsausinti ir neapsunkti odos bei nesukelti pleiskanojimo, gali pagelbėti baltasis molis, kuris sugeria riebalų perteklių ir padeda išvengti porų užsikimšimo.
Molio Radimvietės
Nuo seniausių laikų kai kurios molio rūšys garsios ne tik puikiomis valomosiomis, bet ir gydomosiomis savybėmis. Iš viso priskaičiuojama apie 40 rūšių molio. Žemės paviršiuje dažniausiai aptinkamas rudas ar rausvas molis, jo telkiniai randami upių krantuose, grioviuose, karjeruose.
Paviršiniai moliai dažniausiai naudojami keramikos gaminių, rišamųjų medžiagų gamybai. Raudonasis molis glūdi 10-15 metrų gilyje, jis yra daug švaresnis. Mėlynieji moliai glūdi dar giliau. Kuo gilesniame klode yramolis irkuo senesnė jo kilmė,tuo jis vertingesnis.Geras molis kasamas iš dešimties ir daugiau metrų gylio.
Labiausiai vertinamų seniausių molių fizikocheminė struktūra, lemianti jų aktyvumą, susiformavo specifinėmis klimatinėmis bei geografinėmis sąlygomis. Gydomiesiems ir kosmetiniams tikslams molis gali būti kasamas ir atrenkamas tik švariose gamtinėse zonose.Be to, šiuo atveju gali būti net pavojinga sveikatai naudoti neištirtą, nežinomos kilmės, užterštuose regionuose, taip pat ir žemės paviršiuje iškastą molį.
Molio telkiniai Lietuvoje
Molio klodų praktinė reikšmė dažniausiai priklauso nuo jų slūgsojimo gylio. Lietuvos pramonėje daugiausiai yra naudojamas molis, susiklostęs kvartero periodo paskutinio apledėjimo laikotarpiu ir slūgso žemės paviršiuje arba po nedidelio storio (iki 1,5 metro) dangos nuogulomis. Lietuvoje yra 58 detaliai išžvalgyti molio telkiniai.
Daugiausiai išžvalgytų molio išteklių yra Šiaulių, Marijampolės ir Utenos apskrityse. Beveik visi išžvalgyti telkiniai (55 vnt.) pasižymi kvartero periodo nuogulomis. Šių telkinių dydis svyruoja nuo 2 iki 200 hektarų, vidurkinis naudingojo sluoksnio storis sudaro 2,3-8,8 metrus.
Taip pat reikėtų paminėti didžiausius detaliai išžvalgytus šio periodo molio telkinius: Kuksos (Ignalinos raj.) Tauragės (Tauragės raj.) Daugėlių (Šiaulių raj.). Kvartero periodo molis naudojamas daugumos statybinės keramikos dirbinių gamybai.
Akmenės rajone apatinio triaso nuogulose yra detaliai išžvalgyti du molio telkiniai. Jų naudingoji iškasena skirta naudoti kaip priedas cemento gamybai. Viename iš jų (jau minėtame Šaltiškių telkinyje) išgaunamas molis giliausiu Lietuvoje apie 50 metrų gylio atviru karjeru. Bendras Šaltiškių molio klodo storis siekia 100 metrų, detaliai ištirta, įrašyta į Lietuvos naudingųjų iškasenų balansą tik viršutinė šio klodo dalis.
Ukmergės rajone yra vienintelis Lietuvoje devono periodo nuogulose išžvalgytas sunkiai besilydančio molio telkinys. Jame išgautas molis buvo naudojamas keraminių apdailos plytelių, koklių, restauracijos dirbinių gamybai.
| Periodas | Telkiniai | Panaudojimas |
|---|---|---|
| Kvarteras | Kuksa, Tauragė, Daugėliai | Statybinė keramika |
| Triasas | Šaltiškiai | Cemento gamyba |
| Devonas | Ukmergė | Keraminės apdailos plytelės |
Pažymėtina, kad molingų nuogulų paplitimo plotuose paprastai yra paplitę aukštesnio našumo balo dirvožemiai, tačiau jų kokybinių rodiklių panaudojimo efektyvumą didžia dalimi lemia ir patikimai veikianti drenažo sistema.
Molis - ekologiškai švarus gamtos produktas.Pagrindinė molio savybė - sutraukti, sugerti.Tai nuosėdinė medžiaga, sudaryta iš mineralų.Turi antiseptinių savybių, gydo uždegimus, odos ligas, valo šlakus iš organizmo, todėl yra puiki pagalbinė priemonė gydant daugelį ligų.