Šiuolaikinėje statyboje šilumos pritekėjimas tampa vis svarbesniu inžinerinės sistemos aspektu. Ruošiantis įsirengti židinį ar optimizuoti vėdinimo sistemą, pirmiausia reikėtų įvertinti oro pritekėjimą į patalpas ir oro apykaitą jose.

Pasyvaus namo schema.
Židinys ir oro pritekėjimas
Daugiabučio bute židinys paprastai įrengiamas ne tiek šildymui, kiek estetikai. Tačiau atvėsęs oras ir dar neprasidėjęs arba pasibaigęs šildymo sezonas butą su židiniu paverčia milžinišku privalumu. Iš dalies jis gali patalpas šildyti, tačiau sušildydamas sunaudoja ir oro atsargas.
Efektyviam 1 kg malkų degimui per valandą reikia apie 7 kubinių metrų oro. Iš 1 kg malkų židinio kapsulė išskiria apie 4 kW šilumos energijos. Higienos norma žmogui - 14,4 kub. m šviežio oro per valandą.
Jei židinys yra pasyviajame name, kuriame tiksliai apskaičiuoti oro srautai, ar išspręstas kelių valandų padidintas oro srautas į patalpas? Pasyviajame name oro pritekėjimo per plyšius nėra, reiškia, oro pritekėjimas į patalpas gali būti tik per rekuperacinę sistemą.
Šildymo specialistai pageidauja, kad į židinį patektų pašildytas oras. Alternatyva - oro pritekėjimas į židinį per atskirą ortakį. Nors tai naujovė, ji turi pranašumų ir trūkumų. Atskiras ortakio pajungimas iš lauko tiesiai į židinį daugeliu atveju mūsų klimato sąlygomis bus šilumos tiltelis, reiškia, ir šilumos nuostoliai.
Klasikiniu atveju daromas horizontalus ortakis po grindimis, gręžiamos skylės išorinėje sienoje, oro pritekėjimas reguliuojamas kapsulės svirtelėmis. Kai židinys nedega, lauko oro pritekėjimas uždaromas sklende.
Dėl oro padavimo sprendimų reikėtų atkreipti dėmesį ir renkantis dūmtraukį. Pavyzdžiui, "Tona kaminai" dūmtraukiuose yra numatytas ir vėdinimo ortakis, kurį galima panaudoti priverstiniam oro padavimui į židinį. Einantis per sušildytą kaminą oras į židinį paduodamas sušildytas. Orą galima paimti iš žemiau esančių techninių patalpų, pavyzdžiui, rūsio.
Jei bute statomas ne termoakumuliacinis židinys, tai masyvaus pamato židiniui nereikės. Specialistų nuomone termoakumuliaciniai židiniai yra daugiau žaidimas nei rimtas senovinės termoakumuliacinės krosnies atitikmuo. Todėl šiuolaikiniai židiniai sveria iki kelių šimtų kilogramų, jie gali stovėti net ant grindų. Esminis reikalavimas - kad židinys būtų stabilus.
Židinio naudingumo koeficientas nurodomas procentais. Šiuolaikinis židinys gali į patalpą pateikti apie 80 procentų sudeginamo kuro energijos. Dažniausiai židinio energetinį efektyvumą kelia taip vadinamas dvigubas arba tiksliau - antrinis degimas.
Antrinis degimas tai tiesioginis karšto oro padavimas į malkų išskirtas dujas pagerinti degimo procesą. 10-12 kW kapsulėse išgaunama papildomai apie 2kW energijos, taip deginant lieka švaresnis stiklas ir dumtraukio vidus.
Židinių gamintojai panaudojo pailgintą karštų dūmų nuo malkų iki dūmtraukio kelią. Tam tikslui veikia įvairios priemonės - oro srautų užsukimai, įtraukimai pro papildomas angas, apsukimas aplink ugniakurą.
Pastaruoju metu kaip didelis židinio pranašumas įvardijama suodžiais neapsinešanti, nudeganti pakura. Suodžiai bet kokiu atveju kaupiasi ant bet kokiu paviršių. Vienintelis būdas juos pašalinti natūraliai - didelė temperatūra. Esant 450 laipsnių temnperatūrai suodžiai pradeda nudegti.
Židinio kapsulės stiklo apipūtimas - labai svarbi šiuolaikinio židinio funkcija. Į židinį patenkantis oras patenka ne tik tiesiai ant malkų, tačiau dalis jo nukreipiama link stiklo. Taip susidaro oro srautas, kuris neleidžia prie stiklo liestis degimo produktams, suodžiams, taip jį apsaugodamas nuo greito pajuodimo.
Oro reguliavimas pačiame židinyje yra visuose aukštesnės klasės gaminiuose. Jo pagalba galima tiksliau reguliuoti degimo procesą. Atidaromas įkuriant židinį jis skatina greitesnį užsidegimą, įsidegus malkoms ir jį pridarius mažina karščio nutekėjimą į dūmtraukį.
Ventiliavimo sistemos ir oro kokybė
Ventiliavimo problemos prasidėjo su namų renovacija ir šilumos taupymu. Pirmas žingsnis šia kryptimi buvo langų keitimas į sandaresnius. Bet po kurio laiko blogai ventiliuojamose gyvenamosiose patalpose atsirado pelėsių, o nuo langų pradėjo plaukti vanduo, ko nebuvo su senais mediniais langais.
Anų laikų knygose ir projektavimo žinynuose buvo visų dabar pamiršta frazė - „oro pritekėjimas per atitvarinių konstrukcijų nesandarumus“. Jei nėra oro pritekėjimo (taupumo sumetimais langai be orlaidžių), tai per esamus ventiliacinius kanalus nėra kaip patekti į patalpas ir kam ištekėti į aplinką.
O gyvenamosiose patalpose nuo žmogaus veiklos kaupiasi vandens garai, anglies dvideginis, aromatiniai angliavandeniliai. Gerai užsandarintame būste gravitacinė ventiliavimo sistema neveikia.
Norint sumažinti šilumos nuostolius, būtina priverstinio ventiliavimo sistema, leidžianti tiekti pašildytą aplinkos orą į patalpas. Paprasčiausias variantas - įsirengti grunto kolektorių.
Oro paėmimo stovą pageidautina montuoti prie šiaurinės arba rytinės sienos. Taip mažinamas lietaus patekimas į kolektorių dėl vyraujančių vėjų, o vasarą bus paimamas vėsesnis oras patalpoms vėdinti.

Rekuperacinė vėdinimo sistema.
Gruntinio kolektoriui įrengti reikalingas gana didelis laisvas plotas, be to, ne visur yra tinkamos geologinės sąlygos (aukštas gruntinio vandens lygis, „plaukiantis“ smėlis). Tokiu atveju naudojama rekuperacinė ventiliavimo sistema.
Tokios sistemos privalumas, kad taikant rekuperaciją gaunama 1,8-2,8 kW galios tiekiamo aplinkos orui apšildyti. Optimali gyvenamųjų patalpų temperatūra 21 oC. Kryžminių srautų rekuperatoriuje tiekiamą orą galima pašildyti 11-15 oC, priklausomai nuo aplinkos temperatūros.
Pagrindiniai parametrai, nusakantys oro kokybę, yra temperatūra, santykinė drėgmė, anglies dvideginis ir lakių organinių junginių (VOC) koncentracija. Rekomenduojama temperatūros vertė gyvenamosiose patalpose 20-22 oC (miegamosiose apie 18 oC), o optimali drėgmė 40-60 proc. RH, nors šaltuoju periodu jos dydis gali sumažėti iki 20-25 proc. ir tada jau teks drėkinti patalpas.
Šaldymo kameros ir temperatūros kontrolė
Skirtingiems produktams reikalinga skirtinga temperatūra, dažniausiai mėsa ir vištiena laikoma +1/+2C temperatūroje, pieno produktai +6C, daržovės ir vaisiai +2/+5C, įvairūs egzotiniai vaisiai +5/+12C, o užšaldyta produkcija iki atitrpinimo laikoma -18/-20C temperatūroje.
Priklausomai nuo planuojamos kameros temperatūros sienoms ir luboms parenkamas atitinkamas plokštės storis, pliusinėms kameroms gali būti naudojama 60-80mm storio plokštė, -10C kameroms rekomenduotume naudoti 100-120mm plokštes, -20 ir žemiau siūlytume 160-200mm ar storesnes plokštes.
Įrenginėjant kameras kuriose planuojama minusinė temperatūra įpatingas dėmesys yra skiriamas grindims, kadangi ten numatomi didžiausi šalčio nuostoliai. Tinkamai neparuošus grindų elektros sąnaudos gali būti iki keleto kartų didesnės nei su tinkamai paruoštomis grindimis.
Rekuperacija. Kaip išsirinkti vėdinimo sistemą savo namuose?
Šildomos grindys
Šiluma nelygu šilumai. Grindinis šildymas garantuoja optimalų temperatūros pasiskirstymą patalpoje: šiluma nuo grindų bei vėsesnis oras kambario kampuose. Tai maloni šiluma kojoms ir vėsa galvai, bendras geros savijautos požymis.
Jei grindys šildomos, tai drėgmė ir pelėsiniai grybeliai nebeturi jokių šansų. Kadangi šiluma nuo grindų pasiskirsto patalpoje tolygiai, tai nekyla dulkės. Higienos požiūriu pirmenybė suteikiama grindiniam šildymui.
Dėl modernios technikos jis reguliuoja save pats. Jei keičiasi oro sąlygos, grindinis šildymas iš karto prisitaiko. Šildomo paviršiaus galingumas patalpoje atiduodamas proporcionaliai temperatūrų skirtumui tarp šildomo paviršiaus temperatūros ir kambario temperatūros.
Tolygus šilumos pasisirstymas leidžia sumažinti kambario temperatūrą dviejais laipsniais, ir Jūs to nepajausite, bet sutaupysite iki 12% energijos. Grindinis šildymas yra žemos temperatūros šildymas.
Langų vėdinimas ir drėgmės kontrolė
Labai dažnai, įstačius naujus, sandarius langus, jie rasoja, langų nišų kampuose susidaro pelėsis. Rasos taškas - tai momentas, kai drėgmė esanti ore iš dujinės formos pereina į skystą ir tampa matoma, nusėsdama lašelių pavidalu. Kambarius būtina vėdinti ne tik, kad į juos patektų šviežias oras, bet ir tam, kad išleisti vandens garus.
Kažkodėl dažniausiai jų sukeliamos problemos pardavėjų nutylimos. Pirma- jų efektyvumas nėra didelis .Pavyzdžiui, atidarius pilnai langą, normalų kambarį galima išvėdinti per 5-10 min. Jeigu tą patį langą paliksime atvertimo padėtyje, pasiekti tam pačiam efektui reikės apie 2-3 valandų. Orlaidžių tarpelis dar mažesnis, todėl reikės vėdinti dar ilgiau, t.y. visą dieną.
Orlaidžių efektyvumas nėra didelis, nes jų skerspjūvis yra per mažas, lyginant su vėdinamų patalpų tūriu. Trečia- orlaidės nera praktiškos, kai oro temperatūra nukrinta žemiau minus 10 laipsnių. Kažkodėl dažniausiai jų sukeliamos problemos pardavėjų nutylimos.
Tikrai yra atvejų, kai orlaidės reikalingos (ten, kur reikalingas pastovus oro padavimas, kai būtinas vėdinimas tuo metu, kai nieko nėra namie, kai nėra galimybės atidaryti langą ir pan.). Bet dažniausiai jos siūlomos visais gyvenimo atvejais kaip panacėja - orlaides įdėjus, viskas išsispręs.
Centralizuotos ir decentralizuotos vėdinimo sistemos
Noriu pabrėžti, kad esant mechaniniam vėdinimui langų atidarinėti nereikia, bet žmogus mėgsta „valdyti“.. nors ir nereikia, bet vis tiek atsidaro langą. Kaip ir anksčiau minėjau tiek decentralizuotos tiek centralizuotos turi šilumogrąžos įrenginius.
Jeigu norite vėdinti tik vieną patalpą, tai tiktų decentralizuota sistema, kitokiu atveju ji bus brangesnė nei centralizuota. Šiuo metu A ir žemesnės klasės pastatams nereikalaujamas mechaninis vėdinimas, todėl galima naudoti natūralų vėdinimą, bet tokiu atveju tikėtina, kad patalpoje gali atsirasti drėgmė ir nemalonus kvapas.
Šiuolaikiniuose pastatuose naudojami sandarūs langai bei kiti konstrukciniai elementai ir norint, kad veiktų natūralus vėdinimas, turės būti šiek tiek praviri langai ar pan., t. y. oras per kažkur turi įtekėti, o per natūralaus vėdinimo šachtas (su mechaniniu ištraukimu ar be) ištekės. Žiemos metu praviri langai gali kelti diskomfortą.
Drėgmės šalinimas ir šviežio oro pritekėjimas yra esminės, bet kokios rekuperacinės sistemos, funkcijos. Rekuperacinės sistemos skirstomos į centralizuotas ir decentralizuotas sistemas. Centralizuota sistema, tai tokio sistema, kai statomas vienas įrenginys ir iš jo išvedžiojami ortakiai po patalpas ir priklausomai nuo patalpų tipo, į jas tiekiamas arba šalinamas oras. Decentraluzota sistema, tai tokia sistema, kai statomi "mini" kiekvienoje patalpoje atskirai( neskaičiuojant drabužinių ir etc.).
Renovuotų daugiabučių vėdinimas
Paprašyti įvertinti labiausiai tarp renovuojamų daugiabučių paplitusį sprendimą - senų ortakių ir kanalų išvalymą, ekspertai vienbalsiai sako, kad natūralus vėdinimas, kai oras priteka pro langą, o ištraukiamas pro ortakius, renovuotuose daugiabučiuose tiesiog nebeveikia taip, kaip turėtų, nes pastato varža ženkliai pagerėja, o nauji langai neįleidžia nei mažiausio skersvėjo.
„Jeigu patalpos vėdinamos intensyviai, užtikrinant oro apykaitą, šilumos praradimai - beveik tokie pat, kaip iki renovacijos - juk per atidarytą langą įleidžiame šaltą orą, kurį - savo patalpos šilumos sąskaita - apšildome ir tuomet jis ištraukiamas pro ortakius. Tai reiškia, kad šilumos grąža lygi nuliui“, - pasakoja R.
Išspręsti šalto oro sukeliamas problemas jau renovuotuose namuose efektyviau gali padėti rekuperatoriai. „Paprastai tariant, rekuperatorius - tai įrenginys, kuris iš lauko ištraukia šaltą orą, jį pašildo, per šilumokaitį sukryžmina su šiltu oru, esančius patalpoje, ir tokiu būdu į patalpą priteka jau pašildytas oras, o iš jos išeinantis šiltas oras grąžina šilumą. Taigi - norint išvėdinti patalpą, nebereikia atidaryti lango“, - pasakoja I.
Abu Šilumos siurblių ir vėdinimo sistemų asociacijos ekspertai sutaria, kad gyventojai, negalintys sau leisti centralizuotos vėdinimo sistemos, vis tiek neturėtų apsiriboti vien ortakių išvalymu - jiems gali tikti mini rekuperatorius, kuris įtaisomas ant išorinės buto sienos.
Rinkoje taip pat galima rasti labai taupių mini rekuperatorių, kurių maksimalios elektros energijos sąnaudos tesiekia 3 eurus per mėnesį. Be to, itin patogu, kai mini rekuperatorių galingumą galima reguliuoti - kai patalpoje daugiau žmonių, įrenginys gali veikti greitesniu režimu, o kai žmonių mažiau arba visi darbe - lėtesniu.
Kadangi mini rekuperatoriuje yra filtras, jis išvalo įeinantį orą. Šildomos grindysŠiandien šildomos grindys nebėra prabangos dalykas, bet sprendimas patogiai ir ekonomiškai gyventi.
tags: #patalpos #silumos #pritekejimas