Energijos naudingumo sertifikatas yra dokumentas, nurodantis pastato ar patalpų energinį efektyvumą. Energinio naudingumo sertifikavimas - tai procedūra, kai nustatomi pastato ar jo dalies energijos suvartojimo rodikliai ir jais remiantis objektas priskiriamas kažkuriai energinio naudingumo klasei bei išduodamas tai pagrindžiantis sertifikatas. Jis padeda suprasti, kiek energijos reikės šildymui, vėsinimui, apšvietimui ir kitoms funkcijoms.
Pagrindinis tokio sertifikavimo tikslas - skatinti rinką projektuoti ir statyti kuo mažiau energijos vartojančius, energetiškai efektyvius pastatus. Energinio naudingumo sertifikatas - tai oficialus dokumentas, parodantis, kiek šiluminės energijos suvartoja pastatas ir kuriai energinei klasei (nuo A++ iki G) jis priskiriamas. Energetinio sertifikato , kurio galiojimo laikas turi būti ne ilgesnis kaip 10 metų, turi būti pateikiamas pastato statytojo ar savininko.
Energinio naudingumo sertifikavimas - tai procesas, kurio metu yra nustatomas pastato energijos suvartojimas. Energetinis sertifikavimas - tai procesas, kurio metu remiantis teisės aktais nustatomas, kiek šiluminės energijos suvartoja pastatas, kokia yra jo šiluminė varža, sandarumas, inžinerinių sistemų efektyvumas ir t. t.

Kam Privalomas Energetinio Naudingumo Sertifikatas?
Pastato energinio naudingumo sertifikatas (PEN) yra būtinas dokumentas daugeliu nekilnojamojo turto sandorių metu, įrodantis pastato ar patalpų energijos vartojimo efektyvumą. Energetinio naudingumo sertifikatas yra privalomas statant, parduodant ar išnuomojant pastatus.
Didesniems kaip 1000 kvadratinių metrų naudingojo ploto viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo ir poilsio paskirties pastatams. Šiuose pastatuose gerai matomoje vietoje turi būti iškabintas žmonėms gerai įžiūrimas ne senesnis kaip 10 metų pastato energinio naudingumo sertifikatas.
Tačiau galioja tam tikros išimtys, kurios leidžia išvengti šio sertifikato, jos taikomos ne visada. Išimtys taikomos tik kultūros paveldo objektams, kai pasiekti energinį naudingumą neįmanoma nepažeidžiant vertingųjų pastatų savybių. Taip pat - maldos namams, nedaug energijos vartojantiems gamybos bei sandėliavimo pasatams, poilsio bei sodų pastatams, kurie eksploatuojami trumpiau nei 4 mėnesiai per metus, pastatams iki 50 kv. m ploto, laikiniesiems pastatams, kurių galiojimas - iki 2 metų, bei nešildomiems pastatams.
Patalpos Iki 50 Kv. M.
Nors galioja tam tikros išimtys, kurios leidžia išvengti šio sertifikato, jos taikomos ne visada. Šiame straipsnyje aptarsime, kada PEN yra privalomas patalpoms iki 50 kv. m.
PEN reikalavimas netaikomas pastatams, kurių bendras plotas yra mažesnis nei 50 kv. m. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ši išimtis taikoma tik atskiriems statiniams, kurių plotas yra mažesnis nei 50 kv. m. Jei patalpa, nors ir mažesnė nei 50 kv. m, yra didesnio pastato dalis, PEN yra privalomas.
Jei Jūs parduodate 48,7 kv. m ploto administracines patalpas, kurios yra pastate, kurio bendras plotas yra 150 kv. m, pastato energinio naudingumo sertifikatas bus privalomas. Nors pati patalpa yra mažesnė nei 50 kv. m, ji yra didesnio pastato dalis, todėl PEN reikalingas.
Apibendrinant, nors patalpoms iki 50 kv. m gali būti taikoma išimtis dėl energinio naudingumo sertifikato, išimtis galioja tik tam tikrais atvejais.
Energinio Naudingumo Sertifikavimo Procesas
Procesas prasideda nuo pirminės konsultacijos ir duomenų rinkimo apie pastatą. Vėliau sertifikuotojas atlieka pastato apžiūrą, vertina jo konstrukcijas, izoliaciją, langus, duris ir inžinerines sistemas.
Atliekant pastato energinio naudingumo sertifikavimą, vertinami keli svarbūs pastato aspektai: konstrukcijų šilumos laidumo koeficientas, sujungtų atskirų pastato konstrukcijų sandarumas, šalčio tilteliai ir pastato apšiltinimo būdas. Kitas aspektas lemiantis energinio naudingumo sertifikato kainą yra šalčio tiltai. Energinės klasės A, A+ ir A++ pastatams, kartais reikia paskaičiuoti ilginius-šiluminius tiltelius. Tai vietos, kur jungiasi skirtingi elementai. Pavyzdžiui, langai-sienos, stogas-sienos, pamatai-sienos. Kuo daugiau tų šalčio tiltelių, kuo pastatas didesnis ir sudėtingesnis - tuo didesnė yra ir energetinio sertifikavimo paslaugos kaina. Atliekame pastatų ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų skaičiavimus.
Statybos įstatymo 51 str. Energinio naudingumo sertifikavimas - tai procedūra, kai nustatomi pastato ar jo dalies energijos suvartojimo rodikliai ir jais remiantis objektas priskiriamas kažkuriai energinio naudingumo klasei bei išduodamas tai pagrindžiantis sertifikatas.
Energetinio naudingumo sertifikatas yra išduodamas per 1-5 dienas, po sertifikavimui atlikti reikalingų dokumentų pateikimo dienos.
Reikalingi Dokumentai
Pirmiausia mums reikia pastato kadastrinės bylos, registro centro duomenų banko išrašo, pastato nuotraukų ir kitų dokumentų. Dažniausiai reikia pateikti pastato ar patalpų brėžinius, projektą, registro centro išrašą, atitikties deklaracijas, bei kitą su pastatu susijusią techninę dokumentaciją. Kiekvienu atveju ekspertas pateiks sąrašą reikalingų dokumentų.
Senos statybos pastatams iki 2007m.
- Registro centro išrašo, (pirmo lapo)
- Kadastrinės bylos, (iš bylos reikalingi visi brėžiniai)
- Atsakymų į klausimus:
- kokie name langai? (mediniai ar plastikiniai)
- koks šildymas? Reikia katilo nuotraukos, lipduko ant katilo nuotraukos, kiek kW?
- kaip ruošiamas karštas vanduo?
- koks boilerio litražas?
- ar vamzdžiai iki boilerio yra sumontuoti sienoje ar ant sienos?
- ar vamzdžiai iki boilerio yra izoliuoti ar ne?
- Koks stogo šiltinimo storis? (jeigu šiltinta)
- Koks sienų šiltinimo storis? (jeigu šiltinta)
- Koks grindų šiltinimo storis? (jeigu šiltinta)
- Jeigu yra garažas ar jis šildomas?
- Jeigu yra rūsys ar jis šildomas?
- Jeigu yra pastogė ar mansarda ar jos šildomos?
- numeris sąskaitai išrašyti.
Naujos statybos pastatams nuo 2007 iki 2016m.
- Registro centro išrašo, (pirmo lapo)
- Bendrijos pirmininko arba namų valdos administratoriaus rašto, patvirtinančio apie būsto naudojimą ne ilgiau nei keturis mėnesius per metus,
- Keletą namo nuotraukų iš lauko pusės.
- Vardas, pavardė ir tel numeris sąskaitai išrašyti,
Sertifikavimui atlikti mums reikia:
- Registro centro išrašo (pirmo lapo),
- Visos kadastrinės bylos,
- Atsakymai i klausimus:
- kokie name langai? (mediniai ar plastikiniai). Jeigu plastikiniai, reikia langų deklaracijų, jei neturite ir nenorite jų keisti, reikės daryti sandarumo testą, po renovacijos. Jo rezultatas turės būti ne didesnis nei 1,5. Sandarumo testą mes irgi atliekame.
- kokie langų išmatavimai?
- koks šildymas? Reikia katilo foto, lipduko ant katilo foto, kiek Kw?
- kaip ruošiamas karštas vanduo?
- koks boilerio litražas?
- ar vamzdžiai iki boilerio yra sumontuoti sienoje ar ant sienos?
- ar vamzdžiai iki boilerio yra izoliuoti ar ne?
- Koks stogo šiltinimo storis? (jeigu šiltinta). Ar norėsite šiltinti stogą ar perdangą?
- Koks sienų šiltinimo storis? (jeigu šiltinta). Ar norėsite sienas šiltinti iš lauko ar iš vidaus?
- Koks grindų šiltinimo storis? (jeigu šiltinta)
- Jeigu yra garažas ar jis šildomas?
- Jeigu yra rūsys ar jis šildomas?
- Jeigu yra pastogė ar mansarda ar jos šildomos?
- Namo nuotraukų iš visų keturių lauko pusių.
- Vardas, pavarde ir tel numeris sąskaitai išrašyti,
Nuo 2023 m. gegužės 1 d. Taip pat prašoma pridėti visų fasadų, šildymo, vėsinimo bei vėdinimo įrangos fotofiksacijas.
Energinio Naudingumo Klasės
Energijos naudingumo klasės svyruoja nuo A++ (labai efektyvus) iki G (labai neefektyvus). Iš viso yra 9 energinio naudingumo klasės: G (pati žemiausia), F, E, D, C, B, A, A+, A++ (pati aukščiausia). Daugiausia Lietuvoje - G klasės pastatų. Taip yra todėl, kad išduodant tipinį energinio naudingumo sertifikatą senos statybos daugiabučio butui, jie pagal nutylėjimą yra priskiriami žemiausiai G klasei.
Svarbi informacija yra ta, jog pastatai klasifikuojami pagal paskaičiuotą klasifikacinio rodiklio C1 ir C2 reikšmes bei atitikimą papildomiems reikalavimams.
A++ energinio naudingumo klasė laikoma aukščiausia. Toks pastatas beveik nenaudoja šiluminės energijos ir privalo atitikti aukščiausius šiai klasei keliamus standartus: turėti labai mažą konstrukcijų šilumos laidumo koeficientą, pasižymėti dideliu pastato konstrukcijų sandarumu, iki minimumo sumažintų šalčio tiltelių kiekį, parinktą efektyviausią pastato apšiltinimo būdą ir įdiegtą kokybišką rekuperacinę vėdinimo sistemą. B ir C energinio naudingumo klasės pastatams kol kas nėra taikoma griežtų reikalavimų. Tai reiškia, kad nereikalaujama įdiegti vėdinimo sistemas, neatsižvelgiama į pastato elektros energijos suvartojimą ir bendrą pastato sandarumą. D ir E energinio naudingumo klasės yra laikomos neefektyviomis. Tai reiškia, kad pastatai, kurie priskirti minėtoms klasėms, sunaudoja labai daug energijos.
A++ klasės: C < 0,25. Tai nulinė klasė - visai nenaudojantys šiluminės energijos pastatai. Šių pastatų išorinės atitvaros pasižymi didele šilumine varža, šiluminė energija gaunama iš atsinaujinančių šaltinių (geoterminis, saulės).A+ klasės: 0,25 £ C < 0,375. - Beveik nulinė klasė - tai labai mažai energijos naudojantys pastatai;A klasės: 0,375 £ C < 0,5. - Beveik nulinė klasė- tai labai mažai energijos naudojantys pastatai;B klasės: 0,5 £ C < 1. - mažai energijos naudojantys statiniai.C klasės: 1 £ C < 1,5.D klasės: 1,5 £ C < 2.E klasės: 2 £ C < 2,5.F klasės: 2,5 £ C < 3.G klasės: C < 3.
Pasak V. Mockaitienės, trumpai pasakyti, ką reiškia ta ar kita klasė, galima taip: A klasės pastatai šiluminės energijos sunaudoja mažiausiai, B ir C klasės - daugiau, tačiau atitinka šią dieną galiojančių normų reikalavimus. Leidžiantis skale žemyn, raidėmis nuo D iki G klasių žymimi daug energijos naudojantys pastatai, F ir G klasėms priskiriami pastatai (jų dalys), kurių šildymui energijos sąnaudos yra pačios didžiausios.
Energinio Naudingumo Klasių Palyginimas
| Klasė | Apibūdinimas |
|---|---|
| A++ | Nulinės energijos sąnaudos |
| A+ | Labai mažos energijos sąnaudos |
| A | Labai mažos energijos sąnaudos |
| B | Mažos energijos sąnaudos |
| C | Vidutinės energijos sąnaudos |
| D-G | Didelės energijos sąnaudos (neefektyvūs) |
Energinio Naudingumo Sertifikato Kaina Ir Galiojimas
Kaina priklauso nuo pastato dydžio, sudėtingumo ir vietovės. Vidutiniškai tai gali kainuoti nuo šimto iki penkių šimtų eurų. Tiksli energetinio sertifikavimo kaina priklauso nuo techninių dokumentų pilnumo, architektūrinio, konstrukcinio sudėtingumo, darbų atlikimo terminų.
Sertifikatas paprastai galioja 10 metų, tačiau gali reikėti jį atnaujinti po didesnių renovacijų ar pastato rekonstrukcijos. Sertifikatas galioja 10 metų. Po to jis turi būti atnaujinamas pagal tuo metu galiojančią metodiką.
Teisiniai Aspektai Ir Paramos Programos
Taip, Lietuvoje įstatymai reikalauja, kad nekilnojamojo turto pardavimo ar nuomos metu būtų pateiktas galiojantis energinio naudingumo sertifikatas. Remiamės nacionaliniais standartais, Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.02:2016 bei Aplinkos ministerijos gairėmis, todėl užtikriname, kad kiekvienas mūsų išduodamas sertifikatas yra tikslus, patikimas ir atitinka visus 2025 m. galiojančius reikalavimus.
Lietuvoje yra įvairios paramos programos, finansuojamos valstybės ar Europos Sąjungos, kurios teikia subsidijas energijos efektyvumo gerinimo projektams. Tai gali apimti išlaidų kompensaciją už izoliacijos pagerinimą, langų pakeitimą, šildymo sistemų modernizavimą ir atsinaujinančios energijos sistemų diegimą.
Ateities Perspektyvos
Šie standartai nuolat tobulinami ir keičiami, kad atspindėtų naujausias technologijas ir energijos taupymo praktiką. 2025 m. patvirtintas nacionalinis pastatų renovacijos planas įpareigoja, kad iki 2050 m. visi pastatai būtų CO₂ neišskiriantys ir labai energiškai efektyvūs. Nuo 2026 m. Lietuvoje bus įdiegta naujovė - renovacijos pasų sistema, susieta su energinio sertifikavimo duomenimis. Keičiasi ir projektavimo procesai: pagal 2025 m. kovo mėn. Nuo 2021 m. sausio 1 d. visi naujai statomi pastatai turi atitikti A++ klasės reikalavimus - t. y. 2025 m. Energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai Lietuvoje griežtėja. Nuo 2028 m. visi nauji viešieji pastatai, o nuo 2030 m.
Sertifikavimo procesas netrukus bus atnaujinamas - koreguojamos skaičiavimo metodikos, įvedamas CO2 išmetimų vertinimas skirtingose inžinerinėse sistemose, atnaujinamas sąrašas standartiškai vertinamų medžiagų (atsiranda naujos pačiai naudojamos medžiagos), įvedamas visuotinio atšilimo potencialo per gyvavimo ciklą skaičiavimas.
Taip pat, planuojama sumažinti energinio naudingumo klasių skaičius iki 7 : A, B, C, D, E, F, G.
tags: #patalpu #energetinio #sertifikatas