Šildymo sistemos pasirinkimas: ortakinis šildymas ir alternatyvūs sprendimai

Artėjant šaltajam metų sezonui, žmonės susirūpina savo namų šiluma. Šildymo sistemos pasirinkimas - atsakingas procesas, reglamentuojamas teisės aktais. Renkantis šildymo įrenginius ir atliekant montavimo darbus (įskaitant kaminus ir židinių apdailą), svarbu žinoti apie jų parametrus ir pasirinkimus.

Tarp daugybės alternatyvių būdų sukurti jaukumą ir patalpoje palaikyti norimą temperatūrą lietuviai vis dažniau atranda ir savo namuose įsirengia židinius su ortakiais. Panagrinėkime, ką svarbu žinoti apie šią ir kitas šildymo sistemas.

Ortakinis šildymas

Ortakinę sistemą sudaro rekuperacinė sistema, ortakinė sistema (lankstūs arba cinkuoti), difuzoriai bei kitos montavimo medžiagos. Ortakinė sistema iš patalpos ištraukia panaudotą orą bei tiekia šviežią. Tiksliau tariant, ortakiais šviežias lauko oras „atkeliauja“ iki patalpų. Oro cirkuliacijai naudojami ventiliatoriai.

Galima išskirti pagrindines ortakių technines charakteristikas: garso, šilumos izoliacija, tvirtumas, montavimo paprastumas. Labai svarbu, jog ortakiai būtų sandarūs, juose nesikauptų dulkės bei nesidaugintų įvairūs mikroorganizmai.

Norint, kad vėdinimo sitemos funkcionuotų efektyviai, labai svarbu tinkamai pasirinti, kokią ortakinę sistemą naudoti: cinkuotą (plieninę) ar lanksčią.

Ortakių tipai

  • Metaliniai (cinkuoti) ortakiai: gaminami iš tvirtesnio ir storesnio metalo, jie nėra lankstūs bei dažniausiai montuojami gamybinėse patalpose.
  • Plastikiniai ortakiai: standūs, gali atlaikyti gana dideles apkrovas. Šie ortakiai susideda iš dviejų dalių: lygios vidinės bei gofruotos išorinės. Vidinė ortakio dalis yra antibakterinė ir antistatinė. Dėl šių savybių padidėja oro pralaidumas, nesikaupia dulkės, nesiveisia kenksmingi mikroorganizmai.
  • Lankstūs ortakiai: telpa nedidelėse patalpose, kadangi patogiai išsilanksto. Gali būti montuojami po lubomis arba grindimis. Kadangi šie ortakiai gali atlaikyti nemažas apkrovas, galima netgi įbetonuoti į grindis.

Ortakinių sistemų privalumai ir trūkumai

Siekiant palyginti skirtingų tipų ortakius, pateikiama lentelė:

Savybė Plieniniai ortakiai Lankstūs ortakiai
Kaina Šiek tiek pigesni Šiek tiek didesnė
Oro pralaidumas Didesnis Ribotas, didesnis aerodinaminis pasipriešinimas
Sandarumas Mažesnis Labai sandari sistema
Montavimas Sudėtingesnis Greitesnis montavimas
Erdvės poreikis Daugiau erdvės virš lubų Mažiau užimama lubų aukščio
Lankstumas Ribotas Didelis lankstumas
Savybės - Antistatinis vidus, nesirenka dulkės
Eksploatacija - Padidėja ventiliatoriaus eksploatacinės išlaidos

Jeigu vis dar susiduriate su neaiškumais ką pasirinkti, į šį klausimą Jums geriausiai atsakys ŠVOK sistemų projektuotojai.

Dviejų tipų ortakinė šildymo sistema ypač naudinga tuo atveju, jeigu labiausiai šilumos reikia ne tai pagrindinei patalpai, kur stovi židinys, bet kitiems, tolimesniems kambariams.

Kaip jau minėta, šiuo metu gamyboje yra dviejų rūšių židiniai su ortakiais. Vieni jų yra montuojami kartu su ventiliatoriumi, specialia turbina, o kiti veikia natūralios konvekcijos principu. Ir vieni, ir kiti reikalauja specialaus paruošimo. Ypač svarbu, kad nuo šilumos šaltinio iki šildomos vietos pagal visas rekomendacijas būtų nuvesti ortakiai.

Vidutiniškai židinio su ortakiais išskiriamos šilumos pilnai pakanka 100-150 m2 ploto patalpoms. Daugelis, šias ortakines šildymo sistemas įsirengia dėl jų patogumo ir pigumo.

Židiniai su ortakiais yra nepriklausomi, tad šiluma bus galima mėgautis ne tik pagrindinėje ar gretimoje patalpoje, bet ir nutolusiuose kambariuose.

Kalbant apie ortakines sistemas, būtina paminėti tikslumą. Labai svarbu atsakingas ortakių jungčių išdėstymas, suvedimas, antraip nei šildymo efektyvumo, nei pačios šilumos nepavyks pasiekti. Prieš ortakių montavimą, reikia apskaičiuoti patalpų tūrį.

Taip pat svarbu atsiminti, kad taupyti ortakių ar pigių ventiliavimo sistemų sąskaita - neverta. Geriau įsigyti sertifikuotą, aukštos kokybės įrenginį, kuris jums tarnaus ir namus šildys dar ne vienerius metus.

Židinys kaip šildymo sprendimas

Židinys daugeliui asocijuojasi su namų jaukumu - spragsinčios malkos, švelni liepsnos šviesa ir maloni atmosfera sukuria išskirtinį komforto pojūtį. Tačiau ar jis yra tik estetinė interjero detalė, ar ir praktiškas namų šildymo sprendimas?

Židinys gali būti ne tik dekoratyvinis elementas, bet ir realus šildymo sprendimas. Vienas pagrindinių židinio privalumų - namams suteikiamas jaukumas. Liepsnos šokis, lengvas traškesys ir skleidžiama šiluma sukuria ypatingą atmosferą.

Židinys tampa ypač svarbus regionuose, kuriuose galimi elektros tiekimo sutrikimai, pavyzdžiui, kaimo vietovėse ar vietose, kuriose pasitaiko ekstremalių oro sąlygų. Kai netikėtai dingsta elektra ir jokie kiti šildymo įrenginiai neveikia, židinys tampa vieninteliu šilumos ir šviesos šaltiniu.

Tiems, kurie siekia sumažinti priklausomybę nuo centrinio šildymo, židinys gali būti geras sprendimas. Pavyzdžiui, jei šildymas reguliuojamas pagal bendrą tvarką ir negalite individualiai kontroliuoti temperatūros, židinys suteikia galimybę patiems spręsti, kada ir kiek šildytis. Be to, šildymas malkomis ar briketais dažnai gali būti pigesnis nei elektra ar dujos.

Židinys gali tapti pagrindiniu kambario akcentu ir suteikti erdvei išskirtinumo. Priklausomai nuo dizaino, jis gali derėti tiek prie modernaus, tiek prie klasikinio interjero. Rinkoje siūlomi įvairių tipų židiniai - nuo minimalistinių biožidinių iki didelių akmeninių ugniakurų, suteikiančių kaimiško jaukumo įspūdį.

NT ekspertai teigia, kad židinys gali padidinti būsto patrauklumą potencialiems pirkėjams. Jis laikomas papildomu privalumu, ypač individualiuose namuose, kur gali atlikti ne tik dekoratyvinę, bet ir šildymo funkciją. Net ir butuose, kuriuose įrengti elektriniai ar biožidiniai, jie suteikia erdvei prabangos įspūdį.

Tačiau, židinio įrengimas nėra pigus procesas - viskas priklauso nuo pasirinkto tipo ir technologinių sprendimų. Tradicinis mūrinis židinys su dūmtraukiu gali kainuoti nuo kelių tūkstančių iki keliolikos tūkstančių eurų. Modernesni, kapsuliniai arba ventiliuojami židiniai gali būti pigesni, tačiau vis tiek reikalauja profesionalaus įrengimo.

Pagrindinės išlaidos

  • Židinio įsigijimas - nuo 1000 iki 5000 eurų, priklausomai nuo tipo.
  • Kamino įrengimas ar pritaikymas - apie 1000-3000 eurų, jei jo nėra.
  • Montavimo darbai ir apdaila - nuo 500 iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo medžiagų ir sudėtingumo.

Nors židinys gali padėti sumažinti šildymo išlaidas, jis reikalauja nuolatinio kuro tiekimo ir vietos jų sandėliavimui.

Norint išvengti suodžių kaupimosi ir gaisro rizikos, būtina reguliariai valyti dūmtraukį. Tai galima daryti savarankiškai naudojant specialias priemones arba samdant kaminkrėtį (jo paslaugos gali kainuoti apie 50-100 eurų per metus).

Nuolat naudojant židinį, susidaro pelenai, kuriuos reikia reguliariai pašalinti. Taip pat gali kilti problema dėl dūmų kvapo namuose, ypač jei ventiliacija nėra tinkamai sureguliuota.

Netinkamai prižiūrimas židinys gali tapti gaisro šaltiniu. Ypač pavojingi gali būti užsikimšę dūmtraukiai ar netinkamai pasirinktos degios medžiagos šalia židinio.

Kaip apsispręsti, ar verta įsirengti židinį?

Ne kiekvienas būstas yra tinkamas židiniui įrengti. Tai dažniausiai nulemia techninės sąlygos - dūmtraukis, ventiliacija ir kt.

Individualiuose namuose įsirengti židinį dažniausiai yra paprasčiau, ypač jei tai numatyta dar projektavimo stadijoje. Esant jau pastatytam namui, reikėtų įvertinti:

  • Ar yra tinkamai įrengtas arba galimas kaminas?
  • Ar pakanka ventiliacijos, kad būtų užtikrinta tinkama oro cirkuliacija?
  • Ar yra pakankamai vietos malkų ar kito kuro sandėliavimui?

Jei namas yra senesnės statybos, gali prireikti papildomų darbų, tokių kaip kamino restauracija ar sienų izoliacija, kad išvengtumėte šilumos nuostolių.

Daugiabučiuose įrengti tradicinį malkomis kūrenamą židinį yra sudėtingiau, tačiau yra čia gali būti įmanoma tai padaryti. Jei daugiabutyje yra kaminas, o butas yra viršutiniuose aukštuose ir yra galimybė prisijungti prie kamino, galima svarstyti apie židinį. Reikia nepamiršti, kad reikės gauti leidimą iš daugiabučio administracijos ir įsitikinti, kad kaimynai neprieštarauja jūsų sumanymui turėti židinį daugiabutyje.

Jei kamino vis dėlto nėra, bioetanolio ar elektriniai židiniai - puiki alternatyva. Jiems nereikia dūmtraukio bei yra lengvai pritaikomi prie bet kokio interjero.

NT ekspertai teigia, kad tinkamai įrengtas ir prižiūrimas židinys gali padidinti būsto vertę 5-10 %. Ypač tai aktualu individualiuose namuose, kur pirkėjai dažnai vertina židinio suteikiamą jaukumą ir nepriklausomybę nuo centrinio šildymo. Tačiau daugiabučiuose bioetanolio ar elektriniai židiniai labiau atlieka estetinę funkciją, todėl jų poveikis būsto vertei yra minimalus.

Akumuliacinio židinio statyba

Draudimas

Įsirengus židinį, svarbu pasirūpinti papildomomis saugumo priemonėmis ir galbūt net atnaujinti būsto draudimą. Daugelis draudimo bendrovių rekomenduoja papildomą draudimą namams su židiniais, nes padidėja gaisro rizika. Draudimo kaina gali išaugti 5-15 %, priklausomai nuo draudimo bendrovės politikos.

Alternatyvūs šildymo sprendimai

Rinkdamiesi namo šildymo sistemą, susipažinę su įvairiomis galimybėmis galite priimti pagrįstą sprendimą. Dujinės krosnys, elektriniai šildytuvai, šilumos siurbliai, spindulinių grindų sistemos ir malkinės krosnelės turi savų privalumų ir trūkumų. Turėsite įvertinti tokius veiksnius kaip efektyvumas, įrengimo išlaidos ir priežiūros reikalavimai. Svarstydami šias galimybes, pagalvokite, kas atitinka jūsų gyvenimo būdą ir biudžetą.

Dujinės krosnys

Dujinių krosnių sistemos yra vienas populiariausių namų šildymo variantų, užtikrinančių efektyvią ir veiksmingą šilumą šaltesniais mėnesiais. Jos veikia degindamos gamtines dujas arba propaną, kad gautų šilumą, kuri vėliau ortakiais cirkuliuoja jūsų namuose.

Palyginti su senesniais modeliais, šių sistemų naudingumo koeficientas paprastai yra didesnis, todėl sąskaitos už energiją gali būti mažesnės. Tinkamai prižiūrint, dujinė krosnis gali tarnauti nuo 15 iki 30 metų ir užtikrinti ilgalaikį patikimumą.

Tačiau labai svarbu įsitikinti, kad dujinę krosnį įrengė kvalifikuotas specialistas, kad būtų išvengta saugos pavojų, pavyzdžiui, dujų nuotėkio ar anglies monoksido kaupimosi. Reguliari techninė priežiūra, įskaitant metinius patikrinimus, padeda užtikrinti, kad jūsų sistema veiktų efektyviai ir saugiai.

Elektrinis šildymas

Elektrinio šildymo galimybės - tai universalus ir efektyvus būdas palaikyti šilumą namų savininkams. Čia rasite įvairių sistemų, įskaitant grindinius šildytuvus, sieninius įrenginius ir elektrinius židinius.

Šildytuvus su grindjuostėmis dažnai lengva sumontuoti ir jiems reikia minimalios priežiūros. Jie užtikrina pastovią šilumą, tačiau gali lėtai sušildyti patalpą. Sieniniai elektriniai šildytuvai yra kompaktiški, juos galima montuoti ankštose erdvėse ir tikslingai šildyti.

Elektriniai židiniai sukuria jaukią aplinką ir gali papildyti pagrindinį šildymo šaltinį, tačiau jų šildymo pajėgumas paprastai būna ribotas.

Energijos vartojimo efektyvumo požiūriu elektrinės šildymo sistemos gali būti konkurencingos, ypač jei naudojate atsinaujinančius energijos šaltinius. Tačiau būtina atsižvelgti į vietinius elektros energijos tarifus, nes jie gali turėti didelę įtaką jūsų eksploatacinėms išlaidoms.

Šilumos siurbliai

Vertinant namo šildymo galimybes, šilumos siurbliai yra novatoriškas sprendimas, kuris efektyviai perduoda šilumą, o ne ją gamina. Jie veikia išgaudami šilumą iš lauko oro, žemės ar vandens ir šaltesniais mėnesiais perkeldami ją į patalpas.

Vienas iš pagrindinių šilumos siurblių privalumų yra jų energijos vartojimo efektyvumas. Jie gali tiekti iki trijų kartų daugiau šildymo energijos nei sunaudojama elektros energijos, todėl sąskaitos už komunalines paslaugas gali būti mažesnės. Tačiau reikia atsižvelgti ir į kai kuriuos trūkumus.

Šilumos siurbliai gali sunkiai užtikrinti tinkamą šildymą esant itin žemai temperatūrai, todėl gali prireikti papildomo šildymo šaltinio.

Spindulinis grindų šildymas

Spindulinis grindų šildymas namų savininkams siūlo patogų ir efektyvų būdą šildyti gyvenamąsias patalpas iš pagrindų. Ši sistema apima šildymo elementų - elektrinių kilimėlių arba hidraulinių vamzdžių - įrengimą po grindų paviršiumi, kurie tolygiai paskirsto šilumą visoje patalpoje.

Vienas iš pagrindinių radiatorinio grindų šildymo privalumų - energijos vartojimo efektyvumas. Palyginti su įprastinėmis šildymo sistemomis, jis veikia žemesnėje temperatūroje, todėl gali sumažėti sąskaitos už energiją.

Tačiau yra ir trūkumų. Įrengimas gali būti brangus ir sudėtingas, ypač esamuose namuose, nes dažnai prireikia didelės renovacijos.

Malkinės ir granulinės krosnelės

Medienos ir granulių krosnelės yra patraukli alternatyva ieškantiems jaukaus ir efektyvaus šildymo sprendimo. Šios krosnelės degina medžio rąstus arba suspaustas granules ir yra atsinaujinantis energijos šaltinis, galintis sumažinti sąskaitas už šildymą.

Vienas iš pagrindinių malkinių ir granulinių krosnelių privalumų yra jų šildymo efektyvumas. Šiuolaikiniai modeliai gali pasiekti aukštus efektyvumo rodiklius, užtikrinančius, kad iš savo kuro gautumėte kuo daugiau šilumos. Tačiau reikia atsižvelgti ir į tam tikrus trūkumus.

Turėsite reguliariai apsirūpinti degalais ir juos sandėliuoti, o tai gali pareikalauti daug darbo. Be to, vietos teisės aktuose gali būti nustatyti medienos deginimo apribojimai, ypač miestuose, turinčiuose problemų su oro kokybe.

Atvira ar uždara šildymo sistema?

Bet kurią hidraulinę šildymo sistemą sudaro vamzdžių sistema, šilumos šaltiniai (radiatoriai, šildomos grindys ir pan.) ir šildymo katilas.

Priklausomai nuo konkrečios situacijos, šildymo sistemoje gali būti papildomų mazgų, tokių kaip akumuliacinė talpa, išsiplėtimo indas, kombinuotas/netiesioginio šildymo vandens šildytuvas ir t.t.

Atvira šildymo sistema, dar dažnai vadinama gravitacine (savitake) šildymo sistema, yra paprasta ir nepriklausoma nuo el. energijos. Bet šituos pranašumus dažniausiai persveria jos didelis trukumų sąrašas: griozdiška, pakankamai brangi, sunkiai realizuojama ir turi žemą naudingumo koeficientą.

Atviro tipo sistemoje vandens cirkuliavimas vyksta savaime - natūraliai karštas vanduo kyla į viršų, o šaltas leidžiasi į apačia. Siekiant užtikrinti laisvą vandens judėjimą atvirose šildymo sistemose yra naudojami stori vamzdžiai, kuriuos pakankamai sudėtinga paslėpti po apdaila ir nesugadinti interjero.

Uždara šildymo sistema yra hermetiška, visi sistemos mazgai apjungti į vientisą sistema, o šilumos nešėjas cirkuliuoja siurblio pagalba.

Tendencijos Lietuvos šildymo technologijų rinkoje parodo, kad žmonės vis dažniau renkasi uždaro tipo šildymo sistemas su priverstine termofikato cirkuliacija, įrenginėjant naują bustą arba renovuojant senąjį.

Atviros šildymo sistemos veikimo principas pagrįstas termodinamikos dėsniais, kurių dėka pašildytas vanduo kyla viršun, sudarant aukštesnį slėgį prie viršutinio šildymo katilo vandens pajungimo ir mažinant slėgį prie katilo vandens pajungimo apačioje. Vanduo juda pajungta vamzdžių sistema iš didesnio slėgio srities link žemesnio, užtikrinant savaiminį gravitacinį vandens cirkuliavimą.

Pagrindinis atvirų sistemų šilumos nešėjas yra vanduo. Kadangi sistema nėra hermetiška, karštas vanduo pastoviai garuoja ir jo lygi būtina sekti. Nukritus termofikato lygiui žemiau normos į šildymo sistemą patenka oras ir sutrikdo jos veikimą. Būtent dėl šitos priežasties antifrizai yra naudojami tik ekstra atvejais, kai namas būna nekūrenamas ilgesnį laiką ir egzistuoja užšalimo rizika.

Kitaip pilti į sistema ne vandenį, o brangų antifrizą nėra prasmes. Atvirose šildymo sistemose termofikato cirkuliavimas yra pakankamai lietas, todėl šildymo sistemos vamzdžius reikia šildyti palaipsniui - negalima leisti vandeniui užvirti vamzdyne.

Siekiant užtikrinti tinkamą termofikato cirkuliavimą, šildymo katilą būtina montuoti žemiausiame sistemos taške, o išsiplėtimo baką - aukščiausiame (dažniausiai palėpėje). Atitinkamai, būtina išsiplėtimo baką tinkamai apšiltinti žiemos periodui.

Didžiausio skersmens vamzdis pajungiamas prie šildymo katilo išėjimo. Jo skersmuo siekia apie 40mm esant šildomam plotui 50-100m2. Šildomo ploto padidinimas atitinkamai reikalauja vamzdyno skersmens didinimo iki 52mm ir daugiau.

Uždarose šildymo sistemose šilumos nešėjo cirkuliavimas užtikrina cirkuliacinis siurblys. Vietoj atviro išsiplėtimo bako montuojamas išsiplėtimo indas, užtikrinantis šildymo sistemos hermetiškumą.

Tik labai retais atvejais uždarose sistemose naudojama savaiminė gravitacinė cirkuliacija. Naudojant cirkuliacinį siurblį šildymo sistema tampa priklausoma nuo elektros tiekimo. Tai vienintelis nedidelis minusas lyginant su gravitacine sistema, visais kitais atvejais uždara sistema su priverstine termofikato cirkuliacija yra pranašesnė.

Cirkuliacinis siurblys leidžia efektyviau šildyti patalpas, suteikia galimybę eksploatuoti papildomus šildymo sistemos elementus (pvz., šildomos grindys, kuriuose savitoji cirkuliacija tiesiog neįmanoma dėl plonų ilgų vamzdžių). Priverstinė termofikacinio vandens cirkuliacija sušildo sistema daug greičiau. Taip pat yra galimybė reguliuoti temperatūrą individualiai kiekviename kambaryje.

tags: #patalpu #sildymas #ortakiais