Pastatų ir patalpų klasifikavimas pagal paskirtį Lietuvoje

Nenuostabu, kad pasaulio modernėjimas apima daug sričių, statybų sektorių - taip pat. Šiuolaikiniams pastatams tampa labai svarbus energijos taupymas ir efektyvus jos naudojimas, poveikis aplinkai. Kadangi visos Europos mastu siekiama taupyti ir kuo efektyviau naudoti energiją, tai vis dažniau projektuojami tokie pastatai, kurie suvartoja labai mažai energijos arba beveik jos nevartoja.

Pastatų Klasifikavimas Pagal Paskirtį

Pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, pastatai pagal paskirtį gali būti klasifikuojami į dvi grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus. Tokia pastatų klasifikavimo sistema pasirenkama tada, jeigu pastato visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai.

Pagrindinės Pastatų Klasės

Gyvenamieji Pastatai

Gyvenamieji pastatai skirti žmonėms gyventi. Svarbu atkreipti dėmesį į gyvenamųjų pastatų ilgaamžiškumą ir patalpų struktūrą, užtikrinančią komfortą ir funkcionalumą.

Negyvenamieji Pastatai

Negyvenamieji pastatai apima įvairius pogrupius, tokius kaip komerciniai, administraciniai, transporto, gamybos, kultūros, mokslo, gydymo, sporto, religiniai ir kiti pastatai. Jiems taikomi bendrieji reikalavimai, užtikrinantys saugumą ir tinkamą naudojimą.

Pastatas (patalpa) priskiriamas prie tam tikros paskirties pogrupio, jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai. Gyvenamosios paskirties pastatai (patalpos) - tai pastatai (patalpos), kurie skirti žmonių gyvenimui. Negyvenamosios paskirties pastatai (patalpos) - tai pastatai (patalpos), kurie nėra skirti nuolatiniam gyvenimui, o kitoms veikloms, tokioms kaip komercinė, administracinė, gamybinė, pramoninė ar visuomeninė.

Energinis Efektyvumas ir Modernūs Pastatai

Įvertinus pastato energinį efektyvumą, pastatai klasifikuojami į mažai energijos naudojančius pastatus, ekologinius pastatus, darniuosius pastatus ir žaliuosius pastatus.

Mažai Energijos Sunaudojantys Pastatai

Svarbu, kad tokiems pastatams būtų būdingos tam tikros savybės:

• Pastato forma būtų kompaktiška.
• Atitvaros - kokybiškai apšiltintos ir sandarios.
• Šiluminiai tilteliai sumažinti tiksliai sudūrus konstrukcijas.
• Tiesiogiai naudojama saulės energija pro langus.
• Laikinai apšiltinami langai naktį naudojant langines ar žaliuzes.
• Naudojama vėdinimo sistema su šilumogrąža.
• Paprastai reguliuojama šildymo sistema.
• Aktyviai naudojama saulės ir vėjo energija (vandens šildymas saulės kolektoriuose, saulės fotoelementai ar vėjo jėgainė elektros energijai, šilumai gaminti).
• Taupiai naudojama elektros energija (A ir aukštesnės energinio efektyvumo klasės buitinė įranga, energiją taupančios lemputės, maksimalus natūralaus apšvietimo naudojimas ir t. t.).

Dar kitaip šie pastatai vadinami pasyviaisiais pastatais - tokiais, kuriuose komfortiška temperatūra gali būti palaikoma visus metus ir tam tereikia minimalių energijos sąnaudų.

Ekologiniai Pastatai

Jiems, o ypač jų architektūrai, būdingi atitinkami techniniai parametrai ir medžiagų savybės, nulemiančios statinio kokybę.

Darnieji Pastatai

Tai statiniai, kurių statybos vyko pasitelkus tvaraus planavimo ir projektavimo principus. Esminiai tokio statinio kriterijai yra:

• Tinkamas pastato vietos, orientacijos, užbėrimo gruntu parinkimas, siekiant sutaupyti neatsinaujinančius energijos išteklius.
• Saulės ir vėjo naudojimas didžiajai daliai energijos poreikių patenkinti.
• Žaliųjų (neteršiančių ir galimų perdirbti ar perdirbtų sąnaudų, kurių gamybai reikia mažai energijos) medžiagų ir produktų naudojimas.
• Taupus pastato projektavimas - efektyvus energijos, vandens vartojimo, šildymo, vėsinimo, vėdinimo sistemų, apšvietimo valdymas.

Žalieji Pastatai

Tokie statiniai turi atitikti tam tikrus kriterijus. Jie turi būti energiškai efektyvūs, naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, turi būti įvertintas jų tiesioginis ir netiesioginis poveikis aplinkai, užtikrinamas išteklių saugojimas, perdirbimas ir vidaus aplinkos kokybė.

Pastaraisiais metais didėjant pastatų energinio efektyvumo reikalavimams, netylant diskusijoms apie globalinį atšilimą ir tvarią plėtrą, efektyviai energiją naudojančiais statiniais domimasi vis dažniau ir vis labiau.

Naujovės ir Pakeitimai nuo 2024 m. Lapkričio 1 d.

Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigalios nauja statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ redakcija. Vienas iš svarbiausių naujovių yra co-living (bendro gyvenimo namų) paskirties įtvirtinimas. Ši koncepcija leidžia bendro gyvenimo projektus įgyvendinti negyvenamuosiuose pastatuose, taip keičiant tradicinį pastatų klasifikavimą. Nors viešbučių ir sanatorijų paskirtys išlieka, co-living dabar taip pat priskiriamas negyvenamųjų pastatų kategorijai.

Tokius namus bus galima statyti komercinės paskirties žemės sklypuose, tačiau jų negalima skaidyti į atskirus turtinius vienetus. Bendro naudojimo patalpos turės sudaryti ne mažiau kaip 20 proc.

Taip pat svarbu pažymėti, kad nuo 2024 m. lapkričio 1 d. nekilnojamojo turto kadastro objektų kiekis yra laikomas esminiu projekto sprendiniu, tad didinant patalpų skaičių pastate reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Be to, nebegalimas skaidymas atskirais turtiniais vienetais ir viešojo poilsio paskirties pastatų, kuriems priskiriami kaimo turizmo pastatai, kempingai ir kiti viešajai rekreacijai skirti pastatai.

Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigalioję STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ pakeitimai įtvirtina naują sąvoka - paskirčių grupė. Keičiant patalpų paskirtį tos pačios paskirčių grupės viduje, statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, kitais atvejais, kai pokyčiai lemia patalpos priskyrimą kitai paskirties grupei, reikalinga gauti leidimą pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį.

Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, gyvenamosios paskirties pastate, esančiame žemės sklype, kurio naudojimo būdas - daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijos - komercinės paskirties patalpų gali būti ne daugiau kaip penktadalis.

Kiti pokyčiai susiję su neaktualių pastatų paskirčių pavadinimų atsisakymu: vaikų namų, kitos paskirties, kūrybinių dirbtuvių (kūrybinės veiklos erdvės, galimos įvairios paskirties patalpose), prieglaudų ir pan. Esamų statinių ir patalpų paskirties ir (ar) paskirčių grupių įrašai, neatitinkantys Reglamente nustatytos klasifikacijos, Nekilnojamojo turto registre turėjo būti pakeisti iki 2024 m. lapkričio 1 d.

Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas

Tipai ir Paskirčių Grupės

Senesnėje STR redakcijoje pastatai buvo skirstomi tik pagal paskirtis. Naujoje redakcijoje atsiranda papildomi skirstymo kriterijai - tipai ir paskirčių grupės. Dabar pastatai pagal paskirtį skirstomi į du tipus: gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus.

Konkrečios Paskirtys

Paskirties grupės toliau suskirstomos į konkrečias paskirtis, tokias kaip viešbučių, prekybos, paslaugų, poilsio, daugiabučių, dvibučių ir kt.

Mišrių Paskirčių Pastatai

Pastatuose bus galima turėti kelių paskirties grupių patalpas, jei: Kitos paskirties patalpų plotas sudaro ne daugiau kaip 1/5 pastato bendro ploto.

Naujais STR pakeitimais sureaguota į Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje susiformavusį poreikį dėl co-living pastatų.

STR pakeitimais patikslintas statinių ir atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais formuojamų patalpų paskirčių sąrašas, kad jis sutaptų su žemės naudojimo būdų turiniu, kuris naudojamas teritorijų planavimo dokumentuose. Tai leis jau pirminiame teritorijų planavimo etape „užkoduoti“ jų paskirtį.

Patalpų Paskirčių Pokyčių Lentelė (nuo 2024 m.)

Gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatai: kas tai?

Advokatų kontora „Izokaitienė, Bartkevičienė ir partneriai“ nurodo, kad Statybos techninis reglamentas „Statinių klasifikavimas“ skiria statinius į pastatus ir inžinerinius statinius, o pastatus - į gyvenamuosius ir negyvenamuosius.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) valdybos narys, teisininkas Deivis Valiulis vardijo, kad gyvenamieji pastatai yra privatūs namai, daugiabučiai, vienbučiai, dvibučiai, bendrabučiai, vienuolynai. O negyvenamosios paskirties pastatai, kur būtų galima gyventi, yra viešbučiai ir bendro gyvenimo namai (vadinamas „co-living“).

Vis tik, D. Valiulio aiškinimu, viešbučiai ir co-livingai neskaidomi į atskirus vienetus: butus, patalpas ir pan. Visas pastatas yra tokios paskirties.

Taigi, gyvenamosios paskirties patalpos yra skirtos nuolatiniam gyvenimui ir turi atitikti griežtus komforto, saugumo, higienos bei statybos techninius reikalavimus. Negyvenamosios paskirties patalpos, tokios kaip administracinės, komercinės, viešbučių ar kitos, formaliai nėra pritaikytos nuolat gyventi ir joms galioja žemesni techniniai standartai.

Pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, pastatai pagal paskirtį gali būti klasifikuojami į dvi grupes, t. y. gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus. Tokia pastatų klasifikavimo sistema pasirenkama tada, jeigu pastato visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai.

Nekilnojamojo turto paskirtis yra vienas iš pagrindinių dalykų, kurį būtina žinoti tiek turto savininkams, tiek nuomininkams, norint užtikrinti teisėtą ir efektyvų turto naudojimą. Pastato (patalpų) paskirtis rodo jo naudojimo tikslą (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai vykdyti).

Pagal paskirtį pastatai yra skirstomi į gyvenamuosius ir negyvenamuosius. Pastarieji turi pogrupius, pavyzdžiui, maitinimo, transporto, prekybos ir kt. Pastatas (patalpa) priskiriamas prie tam tikros paskirties pogrupio, jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai.

Gyvenamosios paskirties pastatai (patalpos) - tai pastatai (patalpos), kurie skirti žmonių gyvenimui. Negyvenamosios paskirties pastatai (patalpos) - tai pastatai (patalpos), kurie nėra skirti nuolatiniam gyvenimui, o kitoms veikloms, tokioms kaip komercinė, administracinė, gamybinė, pramoninė ar visuomeninė.

Pastato (patalpų) paskirtis yra reikšminga ne tik dėl jų atitikties skirtingiems saugos, sveikatos ir kt. reikalavimams, tačiau gali lemti ir kitas svarbias aplinkybes, pavyzdžiui, mokesčius.

Tačiau yra taikomos išimtys. Tam tikrais atvejais teisės aktai leidžia naudoti pastatą (patalpas) nepakeitus paskirties. Pavyzdžiui, gyvenamosios paskirties name ar jo patalpose galima vykdyti fotografavimo, meninės kūrybos, švietimo paslaugų, sveikatos priežiūros, odontologinės praktikos veiklas.

Pastato paskirtis yra svarbus aspektas, lemiantis tiek jo naudojimo galimybes, tiek savininkų teises ir pareigas.

Pagrindiniai skirtumai tarp gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų

Advokato padėjėja, vyresnioji teisininkė Lina Liogė aiškina, kad gyvenamosios paskirties patalpos turi atitikti griežtus reikalavimus:

• Minimali vieno kambario kvadratūra turi būti ne mažesnė nei 16 m², o sanitarinio mazgo - bent 4 m².
• Privaloma atitinkama garso izoliacija (ne žemesnė nei C klasė).
• Energinio efektyvumo ir natūralios šviesos reikalavimai.

Tuo metu negyvenamosios paskirties patalpoms galioja žemesni techniniai standartai:

• Gali būti prastesnė garso izoliacija (net G klasė).
• Ne visada įrengta tinkama ventiliacija ar apšvietimas.

L. Liogė pabrėžė, kad negyvenamas patalpas taip pat yra draudžiama reklamuoti kaip būstą.

Skirtingų paskirčių rūšims yra taikomi skirtingi sveikatos, apsaugos nuo triukšmo, gaisrinės saugos, automobilių stovėjimo vietų skaičiaus ir kiti reikalavimai.

Gyvenamojo tipo patalpos nuo negyvenamųjų tipo patalpų turi būti atskirtos atitvaromis, turėti atskirus įėjimus ir atskirtas inžinerines sistemas.

Ar galima pakeisti pastato paskirtį?

„CEE Attorneys“ teisininkės teigimu, pakeitus NT paskirtį į gyvenamąją, jo vertė dažnai padidėja, kadangi tokį turtą jau galima ir nuomoti, lengviau parduoti, kartais taikomos ir mokestinės lengvatos. Vis tik ji pabrėžė, kad pakeisti pastato paskirtį yra labai sudėtinga, procesas būna ilgas (gali trukti net kelerius metus), brangus ir ne visada sėkmingas.

Dažniausiai pastato paskirtis gali būti keičiama (tačiau yra ir pastatų, kurių paskirtis nekeičiama). Tai daroma įgyvendinus visus keliamus reikalavimus norimos paskirties statiniui.

L. Liogė vardijo, kad pakeitus paskirtį daugiau kaip pusė patalpų turi išlaikyti senąją paskirtį, priešingu atveju tektų keisti visą pastato paskirtį, o tai dažnai neįmanoma dėl taikomų apribojimų. Be to, tam reikalingas pastato bendraturčių sutikimas, o jų negavus ginčai gali pasiekti teismus. Taip pat gali tekti rengti detalųjį planą, gauti statybos leidimą.

NT mokestis ir kitos išlaidos

Registrų centro (RC) duomenys rodo, kad administracinių patalpų vertė gali būti 10-20 proc. mažesnė už gyvenamąjį butą. Tačiau, anot LNTPA valdybos nario D. Valiulio, gyvenant tokiose patalpose išeitų sutaupyti NT mokesčio: „Rinkos masinis vertinimas gal ir būtų mažesnis. Bet, jei pažiūrėsite į poilsio paskirties patalpas Nidoje ar Palangoje, kur buvo populiaru jas registruoti, tikrai nepamatysite, kad jų įsigijimo kaina yra mažesnė, negu gyvenamųjų patalpų.“

Advokatas Justas Sadaunykas atkreipia dėmesį į tai, kad viešbučių paskirties patalpoms taikomas nekilnojamojo turto mokestis, nepriklausomai nuo jų vertės. Nors Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas numato mokesčio lengvatą, kai fizinis asmuo įsigyja poilsio paskirties patalpą, kurios vertė kartu su kitu asmens valdomu turtu neviršija 150 000 Eur, tačiau viešbučių paskirties patalpos į minėtą nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą nepatenka. Todėl įsigiję viešbučių paskirties patalpą, kas metus privalėsite mokėti nekilnojamojo turto mokestį.

Be to, už poilsio ar kitos negyvenamosios paskirties patalpose tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį gali tekti mokėti daugiau. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas nustato, jog lengvatinis 9 proc. PVM tarifas šilumos energijai ir karštam vandeniui yra taikomas tik gyvenamosioms patalpoms. Dėl šių priežasčių šilumos energijai ir karštam vandeniui, kurie būtų tiekiami į negyvenamosios paskirties patalpas (poilsio, viešbučių ar kitos negyvenamosios paskirties patalpas) būtų taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas.

Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2022 metams yra nustačiusi 0,7 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą viešbučių paskirties pastatams (patalpoms) Vilniuje.

Patalpos paskirtis NT mokesčio tarifas Vilniuje (2022 m.) PVM tarifas šildymui

• Gyvenamosios Netaikomas (jei vertė < 150 000 Eur) 9%
• Poilsio Netaikomas (jei vertė < 150 000 Eur) 21% (galima 9% deklaravus gyvenamąją vietą)
• Viešbučių 0.7% 21% (galima 9% deklaravus gyvenamąją vietą)
• Kūrybinės dirbtuvės/Gamybinės/Administracinės 1% 21% (galima 9% deklaravus gyvenamąją vietą)

Taigi, prieš įsigyjant negyvenamosios paskirties patalpas, būtina įvertinti ne tik mažesnę kainą, bet ir galimus papildomus mokesčius bei išlaidas.

Baudos už gyvenimą negyvenamosios paskirties patalpose

D. Valiulio nuomone, gyventi tam nepritaikytuose pastatuose yra teisės pažeidimas ir tai neturėtų būti svarstoma kaip priimtina alternatyva. Jis įspėjo, kad už patalpų naudojimą ne pagal paskirtį yra skiriama bauda nuo 280 iki 3 tūkst. eurų, už pakartotinį pažeidimą jau gresia 400-6 tūkst. eurų bauda.

Teisininkas nuramino, kad gavus baudą patalpų nuosavybės niekas neatima ir neapriboja, tik įspėja, kad daromas pažeidimas ir šią neteisėtą veiklą reikia nutraukti.

Administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnis numato, kad statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį užtraukia baudą nuo 140 iki 1500 eurų.

Automobilių statymo problematika

Advokatė Sabina Izokaitienė sako, kad statytojai didžiuosiuose miestuose susiduria su problema, dėl kurios patalpoms nesuteikiamas gyvenamųjų patalpų statusas - negalėjimas užtikrinti minimalaus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus.

STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ numato, kad gyvenamosios paskirties daugiabučiai turi turėti mažiausiai vieną automobilio stovėjimo vietą vienam butui, kai tuo tarpu svečių namai - 1 vietą 2 kambariams (numeriams), administracinės paskirties patalpos - 1 vietą 25 kv. m pagrindinio ploto, gamybos ir pramonės (pvz., kūrybinės dirbtuvės) - 1 vietą 100 kv.

Be to, kalbant apie automobilio stovėjimo vietas verta paminėti, kad didžiuosiuose miestuose yra galimybė išsipirkti leidimą automobiliui statyti gatvėje (mokamose zonose) už simbolinį mokestį.

Jeigu negyvenamosios paskirties patalpa įregistruota iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir šiame būste yra deklaruota gyvenamoji vieta, galima įsigyti gyventojo leidimą statyti automobilį gatvėje. Tačiau jei poilsio, svečių ar viešbučio apartamentai įregistruoti nuo 2018 m. Komercinių patalpų savininko leidimą gali įsigyti asmenys, valdantys negyvenamosios paskirties patalpą bei vykdantys joje komercinę veiklą. Toks leidimas išduodamas tik apmokestintoje daugiabučio gyvenamojo namo vidinėje teritorijoje.

Šiuo metu Vilniuje apmokestintos šios daugiabučio namo vidinės teritorijos: Vokiečių g. kiemas, Karmelitų g. kiemas bei Vasario 16-osios g.

tags: #patalpu #skirstymas #pagal #rizika