Patalpų Temperatūra ir Higienos Normos Sandėliuose bei Kitose Patalpose

Kai daug laiko praleidžiame patalpose, svarbu jose palaikyti sveikatai palankų mikroklimatą. Lietuvos higienos normos nustato reikalavimus mikroklimato parametrams mokyklose, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose, gyvenamosiose ir visuomeninėse patalpose.

Oro Temperatūra ir Drėgmė

Pagal Higienos normas ir nusistovėjusias tradicijas, laikoma, kad komfortiška temperatūra gyvenamosiose patalpose turėtų svyruoti tarp 18-22°C. Šildymo sezono metu patalpų oro temperatūra priklauso nuo šildymo lygio, o ne šildymo sezono metu - nuo saulės kontrolės: ar yra galimybė kontroliuoti į patalpas patenkančios saulės šilumos kiekį.

Gerai savijautai didelę reikšmę turi oro drėgmė. Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas" nurodoma, kad patalpose turi būti 35-60 proc. santykinė oro drėgmė. Nors drėgmės ribos gana plačios, tačiau būtent optimali patalpų oro drėgmė lemia ne tik komfortišką savijautą, bet ir turi įtakos pastato ilgaamžiškumui.

Kadangi daugelyje būstų ir biurų oro drėgmė yra nepakankama, jį būtina drėkinti. Tačiau informacijos, kaip tą galima padaryti, trūksta. 2019 m. spalį „Philips" užsakymu Baltijos šalyse buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo apklausti 1008 latviai, 1009 lietuviai ir 1000 estų, 16-60 amžiaus grupėje. Pasirodė, jog net 50 proc. respondentų mano, kad orui drėkinti pakanka buitinių liaudiškų priemonių - patalpose džiovinant rūbus, auginant kambarines gėles ar ant radiatoriaus pastačius indą su vandeniu. Tačiau įrodyta, kad visi šie būdai yra ne itin efektyvūs ir trumpalaikiai. Geriausias ir efektyviausias būdas norint pakankamai išvalyti ir sudrėkinti patalpų orą - oro drėkintuvai ir valytuvai.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. V-1081 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ patvirtinimo“ gyvenamųjų patalpų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų oro temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu turi būti 18-22ᵒ C. Temperatūrų skirtumas 0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų, ne daugiau kaip 3ᵒ C. Ši temperatūros norma netaikoma visuomeninėms pastatų patalpoms, kuriose lankytojai būna apsirengę lauko drabužiais.

Jei jums tvirtinama, kad 16 laipsnių buto temperatūra yra visai normali, netikėkite. Ši temperatūra gyvenamosiose patalpose per žema, todėl tokioje temperatūroje žmogus su naminiais, kad ir šiltais, drabužiais jaučiasi blogai. Ilgai gyvenant tokiomis sąlygomis gali sutrikti organizmo termoreguliacija, tai yra žmogaus organizmo sugebėjimas išlaikyti nuolatinę kūno temperatūrą, keičiantis mikroklimato parametrams ir darbo krūviui, ir sveikata.

Jei bute per šalta, pirmiausia reikėtų patikrinti, ar sandarūs Jūsų buto langai, durys ar radiatoriai yra vis dar tinkami naudojimui bei ar sienose nėra įtrūkimų.

Oro Kokybė ir Vėdinimas

Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto mokslininkė dr. Lina Šeduikytė sako, kad labai svarbu, kad žmogus patalpose, kuriose dirba ir gyvena, jaustųsi gerai: „Yra toks „sergančio pastato sindromas", kurį pajuntame būdami netinkamo mikroklimato patalpoje - jaučiame akių sausumą, niežėjimą, mieguistumą, galvos skausmą, o išėjus iš patalpos šie nemalonūs pojūčiai dingsta. Viena dažniausių priežasčių - netinkamas ar nepakankamas vėdinimas. Dėl jo kyla anglies dvideginio lygis, skauda galvą, mums sunkiau susikoncentruoti. Kitas faktorius - įvairių prietaisų, pavyzdžiui, galingų spausdintuvų, buvimas patalpoje. Taip pat ir baldų, kilimų, apdailos ar kitų medžiagų, kurios išskiria lakiuosius organinius junginius.

2018 metų gruodžio mėnesį Nacionalinė pasyvaus namo asociacija atliko mokyklų klasių oro tyrimą. Pasirodė, kad vidutinė CO2 koncentracija mokyklose pamokų metu siekia 1660 milijoninių dalių (ppm) - tai yra 1,6 karto daugiau už rekomenduojamą normą. Vidurinių klasių vidutinė CO2 koncentracija tyrimo metu siekė - 1755 ppm. Keturiose iš penkių tirtų vidurinių klasių CO2 koncentracija pamokų metu pašokdavo virš 2000 ppm, o aukščiausias vyresnėse klasėse užfiksuotas rodiklis - 5152 ppm.

JAV Harvardo ir Sirakjuso universiteto mokslininkų eksperimentais yra nustatyta, kad, ore esant 1400 ppm CO2 koncentracijos, žmonės mąstymo įgūdžių testus atliko 50 proc. prasčiau nei esant 500 ppm CO2 koncentracijai. Berklio nacionalinės laboratorijos tyrimas, rodo, kad mokydamiesi klasėse, kuriose CO2 koncentracija viršija 1000 ppm, vaikai praleidžia 10-20 proc.

Kita problema susijusi su nepakankamu vėdinimu ir prasta oro kokybe - renovuoti daugiabučiai. Įprasta situacija, kai kiaurus senus daugiabučius apšiltiname, bet žmonių įpročiai nepasikeičia. 2015-2016 metais Suomijos ir Lietuvos (KTU) mokslininkų vykdyta oro kokybės daugiabučiuose stebėsena parodė, kad Lietuvoje trečdalyje renovuotų pastatų CO2 koncentracija nuolat viršija normą.

„Šalia visų technologinių sprendimų, medžiagų parinkimo, reikia keisti ir žmonių įpročius. Privalu suprasti, jog patys galime prisidėti prie geresnės oro kokybės namuose. Tai galima padaryti ir mokyklose, pavyzdžiui, atidarę per pertrauką visus langus per. Namuose pirmiausia reikia išsiaiškinti, kur yra oro taršos šaltiniai. Tai gali būti ir paprasčiausia kiliminė danga. „Danijoje atlikome mikroklimato tyrimą, kurio metu tyrėme žmonių darbingumą esant skirtingoms sąlygoms. Žiūrėjome, kiek jie darė klaidų skaičiuodami, kai buvo padėtas senas taršus kilimas ir koks buvo jų darbingumas švariame ore. Žmonės darė kur kas daugiau klaidų, kai teršalų šaltinis - kilimas - buvo patalpoje. Visuomet reikia išsiaiškinti problemos šaltinį. Tai gali būti ir mūsų baldai. Tuos pačius spausdintuvus galbūt verta laikyti ten, kur jie nebus prie patalpoje dirbančių ar gyvenančių žmonių, galime juos laikyti atskirame kabinete ar kambaryje. Jei nėra mechaninio vėdinimo, reikia įprasti dažniau vėdinti patalpas", - teigia mokslininkė dr.

Biuruose ji siūlo vengti atvirų erdvių, nes tyrimai rodo, kad žmonės sunkiau susikaupia atvirose biurų erdvėse ir jose yra sunkiau užtikrinti tinkamą mikroklimatą. Šildymo ir vėdinimo sistemas reiktų projektuoti taip, kad patys žmonės galėtų keisti tiek oro temperatūrą, tiek oro judėjimo greitį savo patalpoje. Svarbus ir medžiagų pasirinkimas. Rekomenduojama naudoti tokias medžiagas, kurioms pagaminti reikia mažiau išteklių ir energijos. Darnaus vystymosi principai skatina naudoti vietines medžiagas, nes didžiausia tarša neretai būna transportavimo metu. Projektuojant biurus verta pagalvoti apie laisvalaikio erdves. Biuruose reikia kurti tiek ir darbo, tiek ir poilsio zonas, kad darbuotojai turėtų galimybę pailsėti. Taip pat ir pats pastatas turėtų generuoti energiją. Dabar populiarėja vertikalūs sodai.

Maisto tvarkymo vietoje turi būti natūralus, dirbtinis arba mišrus apšvietimas, neiškreipiantis spalvų, netrukdantis higieniškai tvarkyti maistą. Šviestuvai turi būti saugios konstrukcijos ir įrengti tokiose vietose, kad sudužus šukės nepatektų į maistą. Maisto tvarkymo vietoje (išskyrus kilnojamuosius ir laikinuosius statinius bei patalpas) turi būti įrengtas natūralus arba mechaninis vėdinimas, reguliuojantis temperatūrą, drėgmę, slopinantis garų kondensavimąsi, šalinantis kvapus, dulkes, mažinantis maisto užteršimo per orą pavojų. Oro srauto kryptis turi būti nuo švarios link užterštos vietos. Vėdinimo angos turi būti su tinkleliais arba kitokiais apsauginiais gaubtais iš nerūdijančios medžiagos. Tinkleliai ir filtrai turi būti lengvai pasiekiami, išimami, lengvai valomi, švarūs.

Vilniaus Visuomenės sveikatos centro Širvintų skyriaus vedėjo Vidmanto Arasimavičiaus teigimu, įstaigų patalpose turi būti termometrai. Kiekvienas žmogus, kuriam kyla įtarimas, kad patalpų temperatūra švietimo įstaigoje, kurioje mokosi ar visą dieną praleidžia vaikai, yra neatitinkanti nustatytų higienos normų, gali paprašyti parodyti termometro rodmenis. Vedėjas V. Arasimavičius taip pat atkreipia dėmesį į patalpų vėdinimo tvarką.

CO2 koncentracijos lygiai ir poveikis

Štai lentelė, iliustruojanti CO2 koncentracijos lygius patalpose ir jų galimą poveikį:

Maisto Higienos Reikalavimai Sandėliuose

Šiaulių apskrities maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas Edmundas Selvenis teigia, jog sandėliuose nustatyti ne tik elementarios sanitarijos trūkumai, bet ir rimti savikontrolės sistemos pažeidimai. Tarnybą pasiekė pranešimas apie tai, kad tenka dirbti ne tik be vandens, bet ir šaltose patalpose.

Atvykę į Architektų gatvės maisto produktų sandėlius, aptarnaujančius per du tūkstančius klientų visoje Lietuvoje, tikrintojai netruko pastebėti, kad patalpų temperatūra neatitinka higienos normos. Labiausiai nustebino tai, kad maisto produktų pakavimu ir sandėliavimu besiverčiančioje įmonėje dirbama be šalto ir šilto vandens. Darbuotojai vandenį semia iš 200 litrų tepalų statinių. Pilstomas vanduo ir tualete.

Ypač daug nešvaros - nevalytas inventorius, nešvarios patalpos, seniai skuduro nemačiusios grindys. Tokiose sąlygose laikomi maisto produktai. Nors jie ir fasuoti, tačiau antisanitarinės sąlygos draudžiamos. Čia nepaisoma net ir draudimo maisto prekes laikyti atskirai nuo pramoninių, chemijos prekių - „Angolitos” sandėliuose jos sandėliuojamos šalia.

Sandėliuojami UAB „Angolita” sandėliuose ir produktai, kurių pasibaigę tinkamumo vartoti terminai. Rasta net 427,6 kg maisto produktų, kurių vartojimo laikas seniai pasibaigęs. „Gudrieji” sandėliuotojai daliai produktų nutrynę tinkamumo vartoti laiką, pakeitė termino datą. Tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs net 408 litrams nealkoholinių gėrimų, bet jie dar sandėliuojami ir galbūt realizuojami.

Gal ir nekeista, kad pasenusius produktus antisanitarinėmis sąlygomis sandėliuoja ir fasuoja darbuotojai, nesirūpinantys savo sveikata. Tiesa, ja pasirūpinti turėtų ir administracija, nes pagal vidinę savikontrolės sistemą, pasak E. Selvenio, būtent administracija turi laiku įspėti darbuotoją, kad atėjo laikas prasitęsti sveikatos pažymėjimo galiojimo terminą.

Maisto tvarkymo vietos (išskyrus kilnojamuosius ir laikinuosius statinius bei patalpas) turi turėti centralizuotą arba vietinę (iš šulinio) vandens tiekimo ir pašildymo (jei būtina) sistemą. Tvarkant maistą, gaminant ledą ir garus (liečiančius maistą), plaunant besiliečiančius su maistu paviršius, naudojamas...

Visi pažeidimai pernelyg rimti, kad įmonė galėtų tęsti veiklą, jų nepašalinusi. Turi būti tiekiamas vanduo, o pasenę produktai perduoti antrinių žaliavų ar gyvūnų laikymo įmonėms. Tik pateikę dokumentus, jog saugiai sunaikinti pasenę produktai bei panaikinti kiti pažeidimai, įmonė galės tęsti savo veiklą.

Maisto tvarkymo vietos teritorija turi būti švari, apsaugota nuo pašalinių kvapų, dulkių, dūmų bei kitų teršalų šaltinių, neužliejama. Teritorija ir privažiavimo kelių danga turi būti švari ir tikti ratiniam transportui. Sausinimo sistema turi patikimai veikti ir būti nuolat prižiūrima.

Pastatai ir jų įranga turi būti švarūs, suremontuoti, tiktų atlikti visus būtinus maisto technologijos ir higienos procesus, įrengti taip, kad palaikytų tinkamą temperatūrą bei oro drėgmę. Jie turi būti pastatyti naudojant tokias medžiagas, iš kurių į maistą nepatektų teršalų.

Patalpos, kuriose tvarkomas maistas, turi būti švarios, tvarkingos, tinkamos palaikyti geros higienos praktiką (įskaitant maisto apsaugą nuo užteršimo tvarkymo metu per įrenginius, medžiagas, vandenį, orą, asmenis bei išorinius šaltinius, tokius kaip graužikai ir vabzdžiai). Patalpos, kuriose tvarkomas maistas, turi būti įrengtos taip, kad jose nesikauptų nešvarumai, neaugtų pelėsiai, nesusidarytų garų kondensatas, neišsiskirtų nuodingų medžiagų ar pašalinių dalelių bei kitų teršalų, kurie galėtų patekti į maistą.

Grindys turi būti švarios, lengvai plaunamos ir, jei būtina, dezinfekuojamos. Jos turi būti iš drėgmei nelaidžių ir neabsorbuojančių, plaunamų, nenuodingų medžiagų, užglaistytomis sandūromis. Sienos turi būti švarios, lengvai valomos, užglaistytomis sandūromis ir, jei būtina, dezinfekuojamos. Jos turi būti iš drėgmei nelaidžių ir neabsorbuojančių, plaunamų, nenuodingų medžiagų. Sienų paviršius turi būti lygus iki tokio aukščio, kurio reikia higieniškam maisto tvarkymui.

Langai ir kitos atsidarančios angos turi būti švarūs ir sukonstruoti taip, kad būtų galima juos valyti bei išvengti nešvarumų kaupimosi. Atidaromuose languose turi būti įrengtas vabzdžių nepraleidžiantis išimamas tinklelis. Ten, kur dėl atidarytų langų gali būti užterštas maistas, jie darbo metu turi būti uždaryti. Durys turi būti švarios, lygios, pagamintos iš drėgmės neabsorbuojančių, lengvai valomų ir, jei būtina, dezinfekuojamų medžiagų. Laiptai, liftų kabinos ir pagalbinės konstrukcijos (pakylos, kopėčios, latakai) turi būti švarūs ir išdėstyti bei padaryti taip, kad neterštų maisto. Visi paviršiai (įskaitant įrenginių paviršius), kurie gali liestis su maistu, turi būti švarūs, valomi ir, jei būtina, dezinfekuojami.

Maisto laikymo patalpos turi būti švarios, atitikti higienos reikalavimus ir įrengtos taip, kad jas būtų galima tinkamai išvalyti, išvengti vabzdžių ir graužikų patekimo, palaikyti reikiamą mikroklimatą ir kitas sąlygas, apsaugančias maistą nuo užteršimo ir saugos bei kokybės pablogėjimo, mechaninių pažeidimų. Jei būtina, turi būti įrengti patalpų mikroklimato palaikymo ir (arba) registravimo prietaisai. Maistas turi būti laikomas pakeltas nuo grindų ir atitrauktas nuo sienų.

Patalpos, kuriose prekiaujama maistu, turi būti švarios. Jos valomos drėgnu būdu. Maistas, skirtas vartoti be šiluminio apdorojimo ar plovimo, turi būti parduodamas supakuotas arba apsaugotas taip, kad jį laikant parduotuvėje ar pirkėjui renkantis maistą nebūtų užkrėstas ir (arba) užterštas. Greitai gendantis ir šaldytas maistas laikomas tik šaldymo įrenginiuose ir juo prekiaujama tik iš šaldymo įrenginių, kuriuose temperatūra turi atitikti nustatytus maisto laikymo sąlygų reikalavimus [4.19]. Šaldymo įrenginiuose turi būti kontroliniai termometrai.

Jei šviežia mėsa, paukštiena ar žuvimis bei gatavomis maisto prekėmis prekiauja tas pats asmuo, liesti šviežią mėsą ar žuvis jis turi apsauginėmis pirštinėmis. Maisto prekių kainų etiketės tvirtinamos taip, kad nebūtų pažeistas maisto gaminio ar jo pakuotės sandarumas. Kiaušiniai turi būti supakuoti.

Maitinimo patalpose stalai turi būti švarūs, lengvai valomi ir, jei būtina, dezinfekuojami. Jų paviršius turi būti lygus, drėgmei nelaidus, neabsorbuojantis, plaunamas, pagamintas iš nenuodingų medžiagų. Atvėsintas karštas maistas laikomas šaldytuve esant ne aukštesnei kaip 4°C temperatūrai ir ne ilgiau kaip 12 valandų.

tags: #patalpu #temperatura #higienos #normos #sandeliu