Tragedija Vilniaus Viršuliškių mikrorajono daugiabutyje, kuomet dėl sprogimo ir kilusio gaisro žuvo du žmonės, o trisdešimt šeimų neteko namų, daugelį privertė susimąstyti, ar jų name tinkamai užtikrinama gaisro ir sprogimų prevencija. Gaisrai, kylantys butuose, kelia didelį pavojų viso daugiabučio namo gyventojams. Siekiant užtikrinti daugiabučių namų gyventojų saugumą įstatymai numato privalomąją daugiabučių inžinerinių sistemų techninę priežiūrą. Ją atlieka daugiabučio namo administratorius.
Kauno butų ūkio atstovai dalyvavo priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos organizuotame susitikime su daugiabučių namų administratoriais, kurio tikslas - gaisrų prevencija gyvenamuosiuose namuose. Susitikimo metu aptartos dažniausiai pasitaikančios problemos daugiabučiuose namuose, susijusios su gaisrų prevencija.
Pagrindiniai Priešgaisrinės Saugos Reikalavimai
Gaisrinę saugą reglamentuoja Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 9 d. nutarimu Nr.
Svarbiausi reikalavimai:
- Pašalinius daiktus laikyti, sandėliuoti bendrojo naudojimosi laiptinėse, rūsiuose, holuose, palėpėse yra draudžiama.
- Suprantamas butų savininkų noras apsaugoti savo turtą, taip pat noras palaikyti tvarką bendrojo naudojimo patalpose jeigu į jas patenka pašaliniai asmenys, tačiau holų, koridorių duris rakinti griežtai draudžiama.
- Gyvenamosiose patalpose įrengti autonominius dūmų signalizatorius, išskyrus atvejus, kai gyvenamosiose patalpose įrengta stacionari gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema.
Daugiabučių namų bendrojo naudojimo laiptinėse, koridoriuose, balkonuose, avariniuose išėjimuose draudžiama laikyti daiktus, trukdančius žmonių evakuacijai gaisro atveju.
„Susiduriame su dažna problema, kai daugiabučių gyventojai namo laiptinėse ar rūsio bendrosiose patalpose nusprendžia laikyti tam tikrus nebenaudojamus daiktus, tokius kaip statybinės medžiagos, baldai, pasitaiko ir šiukšlių.
Dūmų detektorius - būtinas kiekvienuose namuose. Šaltinis: www.vpgt.lt
Dūmų Detektoriai ir Gesintuvai
Raginame gyventojus būti supratingiems, įsirengti dūmų detektorius. Tai gali išgelbėti ne tik jūsų, jūsų šeimos narių, bet ir kaimynų gyvybes. „Kiekviename bute taip pat rekomenduojame reguliariai tikrinti dūmų detektorius, turėti gesintuvą ir patikrinti jo galiojimo laiką,“ - sako A.
Primename, kad butų savininkai taip pat atsakingi už tvarką bendrojo naudojimo patalpose (koridoriuose, rūsiuose, laiptinėse). Jeigu pastebėjote, kad jūsų namo bendrojo naudojimo patalpos netvarkingos, apie tai turėtumėte pranešti namo administratoriui.
Draudžiamos Medžiagos
„Draudžiama tiek bute, tiek daugiabučio rūsyje laikyti sprogstamas ir degias medžiagas, tokias kaip kuras, aerozoliai, suspausto oro, dujų balionai, dažai ir pan. Nuo šių metų pabaigos dujų balionai gyvenamuosiuose namuose bus draudžiami, todėl vis dar juos naudojantys gyventojai turėtų suskubti jų atsisakyti,“ - teigia A.
Elektros Instaliacija
Namuose gyventojai turėtų įsitikinti, kad jame esanti elektros instaliacija yra tvarkinga, nenaudoti elektros kištukinių lizdų šakotuvų (dvišakių, trišakių).
Saugus elgesys su elektra - svarbus gaisrų prevencijos elementas. Šaltinis: ugniagesiams.lt
Vėdinimo Sistemos ir Jų Priežiūra
Daugiabučio vėdinimo kanaluose per laiką su ištraukiamu oru ima kauptis dulkės, šiukšlės, riebalai. Virtuvėje naudojami gartraukiai ištraukdami orą kartu surenka ir jame esančias riebalų daleles, kurios vėdinimo kanalus ilgainiui padengia riebalų sluoksniu, o riebalai yra geras degimo šaltinis gaisrui greitai išplisti. Pasak A. Daugiabučių gyventojams ne tik rekomenduojama reguliariai pasirūpinti vėdinimo kanalų valymu.
Gaisrinės Kopėčios ir Evakuacija
Priešgaisrinės saugos specialistai susirūpinę gaisrine sauga senuose daugiabučiuose. "Šilainių daugiabutyje kilusio gaisro ištiktieji žmonės galėjo gelbėtis pro balkonų grindyse esančius liukus, tačiau šie buvo uždengti ir nelaimės ištiktieji apie tokią galimybę net nežinojo.
Žmones iš viršutinių aukštų ugniagesiai nukėlė specialiomis kopėčiomis. Bute, kuriame kilo gaisras, yra du balkonai.Viename iš balkonų grindyse yra liukas. Man buvo keista, kodėl žmonės nesileido į apačią, todėl pasižiūrėjau. Jis buvo uždengtas linoleumu, pristatyta spintelių. Jei nežinai, kad toks liukas yra, tai nepamatysi. Galbūt todėl juo nebuvo pasinaudota.
Bendrovės "E-Metalurgija", kuri gamina įvairias metalines konstrukcijas, taip pat ir priešgaisrines ir evakuacines kopėčias, vadovas Andžej Kosteckij sako neprisimenąs, kad būtų tekę gaminti priešgaisrines ar evakuacines kopėčias seniems daugiabučiams. Jis sako, kad gyventojai bijosi kopėčiomis į butus galinčių patekti vagių, tad jas išmontuoja. Specialistas stebisi tokiu požiūriu: „Vagys ateina per laptines, patenka per stogą ar pakyla liftu. Juk dėl to šių dalykų neatsisakome. Tiesiog saugome savo turtą. O gaisrinės kopėčios prasideda bent pora metrų nuo žemės, jos veda ant stogo, liukai ant stogo rakinami.
Direktorius pastebi, kad neretai yra painiojamos gaisrinės ir evakuacinės kopėčios. Ir jeigu kurios nors prie pastato yra, laikoma, jog viskas gerai.
A. Kosteckij: „Idealiausiu atveju, kaip numatyta STR 2.01.04:2002, priešgaisrinės kopėčios turėtų prasidėti nuo žemės. Tačiau tame pačiame dokumente taip pat akcentuojama, jog vertikalios gaisrinės kopėčios turi būti lengvai ir patogiai pasiekiamos. Tai reiškia, jog realiai ne visada yra paprasta suprojektuoti kopėčias nuo pat žemės dėl siaurų pravažiavimų, nedidelės erdvės kiemuose ar dėl vaikų saugumo (kad neliptų ant stogo). Dėl šių priežasčių yra leidžiama gaisrines kopėčias statyti atitraukiant jų pradžią 2 m nuo žemės (ši norma negalioja perėjimams tarp skirtingų aukščių pastato stogų). Taigi, kopėčių ilgis = pastato sienos aukštis iki karnizo/parapeto viršaus - 2 m + 0,8 m (išlipimo turėklai su aikštele).
Pagal standartą ISO 14122-4, apsauginių lankų reikia kopėčioms aukštesnėms kaip 3 m, tačiau ES valstybės gali taikyti šį standartą tiesiogiai arba savo teisės aktais numatyti kitus reikalavimus apsauginių lankų naudojimui. Lietuvoje yra reikalaujama, jog ilgesnės nei 6 m kopėčios būtų projektuojamos ir gaminamos su apsauginiais lankais. Tačiau svarbu šio reikalavimo laikytis ne vien formaliai, t. y.
Gaisrinis Vandentiekis (Sausvamzdis)
Gaisrinio vandentiekio vamzdis (vadinamasis sausvamzdis, sauso tipo gaisrinis stovas), paprastai vadinamas tiesiog sausvamzdžiu, yra apvalus 70-80 mm skersmens vamzdis su galuose esančiomis specialiomis movomis ugniagesių gelbėtojų žarnai prijungti. Sausvamzdžių būtinybė ir reikalavimai yra apibrėžti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus įsakymu patvirtintose lauko gaisrinio vandentiekio projektavimo ir įrengimo taisyklėse (žr. SVARBU).
Priešgaisrinė Priežiūra ir Patikrinimai
Rimas Girdzijauskas, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Prevencinės veiklos poskyrio vyresnysis inspektorius primena, kad daugiabučiuose kasmet atliekami profilaktiniai gaisrinės saugos patikrinimai.
„Per 2014 m. pirmą pusmetį atliktas 26 aukštuminių gyvenamųjų namų (kuriuose altitudė nuo privažiavimo iki viršutinio aukšto grindų viršija 26,5 m) planinis priešgaisrinis techninis patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyti pažeidimai - užrakintos laiptinių durys neturi iš vidaus atrakinamo užrakto; koridoriuose, praėjimuose pristatyta baldų. Daugelyje gyvenamųjų namų išlieka nuolatinės techninės problemos, kurioms spręsti reikia investicijų - neveikia dūmų šalinimo sistemos bei vidaus gaisrinis vandentiekis.
Taip pat pareigūnai Vilniuje patikrino 326 gyvenamųjų namų (neauštuminių) bendrųjų patalpų priešgaisrinę būklę. Jis daro išvadą, kad visuose tikrintuose daugiabučiuose buvo aptikta pažeidimų. „Vienareikšmiškai pasakyti, kad visi yra nesaugūs negalima, kadangi pažeidimų pobūdžiai skiriasi. Visuose 26 šiemet patikrintuose aukštuminiuose pastatuose priešgaisrinė apsauga nepakankama.
Nors daugiabučių namų techninė inžinerinių sistemų priežiūra Lietuvoje yra privaloma, ją atliekantiems specialistams keliami reikalavimai skiriasi. Daugiabučių namų administratoriams civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas, be jo įmonės negali vykdyti veiklos.
Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininko pavaduotoja Edita Zdanevičienė konstatuoja, kad situacija daugiabučiuose tikrai kelia nerimą. Kasmet juose kyla apie 300 gaisrų, daugiau nei pusė iš jų - bendrojo naudojimo patalpose. Jos nuomone, į gaisrinę saugą visiškai nekreipiama dėmesio daugiabučius modernizuojant ir sunaikinamos net tos priemonės, kurios dar egzistavo. Kai kuriuose namuose būtų sudėtinga evakuotis iš patalpų, neveikia arba visiškai išmontuotos priešdūminės vėdinimo sistemos, neprižiūrimas vidaus priešgaisrinis vandentiekis, avariniai išėjimai neatitinka jiems keliamų reikalavimų. Bendrojo naudojimo koridoriai atitveriami pertvaromis, įrengiamos rakinamos durys, įstiklinami balkonų, skirtų patekti į evakuacines laiptines, langai, užmūrijami langai rūsiuose.
Pastato prižiūrėtojui (bendrojo naudojimo objektų valdytojui) privalu rūpintis ne tik namo būkle, pastato pagrindinių konstrukcijų (sienų, cokolio stogo ir kt.) mechaninio patvarumo palaikymu, smulkių defektų šalinimu, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimu, bet ir gaisrine sauga. Taip pat dažnai stebima situacija, kai gyventojai aplaidžiai žiūri į namų gaisrinę saugą - rūsių koridoriuose, laiptinėse, palėpėse kaupia sendaikčius ar kitas degias medžiagas, rūko bendrojo naudojimo patalpose ir taip sudaro sąlygas gaisrams kilti.
tags: #priesgaisrines #apsaugos #taisykles #daugiabutyje