Lietuva - tai kraštas, turtingas ne tik gamtos grožiu, bet ir sakraliniu paveldu, kuris atspindi gilias tradicijas bei istoriją. Keliaujant po Lietuvą, galima atrasti įvairių religinių vietų, kurios liudija šalies kultūrinį identitetą. Šiame straipsnyje kviečiame leistis į kelionę po sakralines vietas, pradedant nuo Rožinio kelio Raseinių rajone ir baigiant Kryžių kalnu Šiaulių rajone.
Kryžių kalnas - svarbus Lietuvos religinis simbolis. Šaltinis: Wikipedia
Rožinio Kelias Raseinių Rajone
Jei vykstama su automobiliu iš Raseinių pačioje kelio pradžioje, netoli žiedo, pasitinka kryžių kompozicija, kuri žymi Džiaugsmo slėpinių pradžią, Apsireiškimo slėpinys. Toje pačioje dešinėje kelio pusėje, maždaug po 6 kilometro prasideda Šviesos slėpiniai - jų pradžią žymi Jėzaus Krikšto Jordano upėje scena pavaizduota koplytstulpio viduje. Pervažiavus Dubysą ir pakilus į kalną, šalia Katauskių kaimo dešinėje pusėje pasitinka didelė kryžių kompozicija, žyminti Kančios slėpinių pradžią, pirmasis slėpinys Malda Alyvų kalne, perteikta koplytstulpio kamieno medžio raižinyje. Po šios vietos slėpinių kelias tęsiasi kairėje pusėje. Kančios slėpinius kairėje kelio pusėje pakeičia Garbės slėpiniai, besipradedantys Prisikėlimo scena pavaizduota mediniame ovaliame koplytstulpio bareljefe.
Garbės slėpinių siužetinės scenos pavaizduotos koplytstulpiuose: Žengimas į Dangų, Šventosios Dvasios atsiuntimas tarp šventųjų koplytstulpių, Marijos paėmimas į Dangų. Tuo tarpu paskutinis Garbės slėpinys - Marijos vainikavimas apjungia Rožinio slėpinių kelią su Kryžiaus kelio stočių keliu per šilą, įsikomponuodamas tarp kryžių, kurie žymi Kryžiaus kelio pradžią.
Rožinis yra vienas iš tradicinių krikščioniškosios maldos kelių, susijusių su Kristaus veido kontemplavimu. Litaniškas „Sveika, Marija“ kartojimas - kartu tampa nepaliaujamu garbinimu Kristaus, kurį slėpinių seka atskleidžia kaip Dievo Sūnų ir Mergelės Sūnų. Maldos ašis yra Jėzaus vardas. Ši malda yra ir Evangelijos santrauka. Apmąstome Kristaus gyvenimą nuo pradėjimo iki mirties ir net prisikėlimo bei pašlovinimo kelią.
Rožinis yra dvasinis kelias, kuriame Švč. M. Marija tampa motina, vadove, mokytoja ir savo galingu užtarimu palaiko tikintįjį. Rožinio malda visada buvo ir yra šeimos malda ir malda už šeimą. Maldoje susivienijusi šeima lieka vieninga. Ši malda yra malda už taiką, taip pat per šią maldą galima išprašyti taikos šeimoje.
Pirmą kartą Europoje apsireiškusi Mergelė Marija 1608 m. kviečia vykti pagarbinti jos Sūnų į Šiluvos šventovę Lietuvos ir kitų pasaulio kraštų krikščionis. Kiekvienu slėpiniu Jėzus veda mus pas Tėvą bei tuo pačiu padaro mus broliais ir seserimis.
Švenčiausios Marijos rožančius - III kančios slėpiniai
Šiluva - Marijos Apsireiškimo Vieta
Pirmoji katalikų bažnyčia Šiluvoje pastatyta 1457 m. Vėliau įsigalėjo kalvinai, tačiau Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas 1608 m. ir po jo sekę įvykiai, kai žemėje užkastoje skrynioje buvo surasti katalikų bažnyčios dokumentai ir stebuklingas paveikslas, padėjo žemes atgauti katalikams.
Didžiajame bažnyčios altoriuje yra XVII a. pr. nutapytas ir stebuklais išgarsėjęs Šiluvos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas, kuris buvo karūnuotas 1786 m. Paveikslas ir šiandien garsėja malonėmis, tai liudija ir šalia kabantys gausūs votai.
Raudonų plytų mūrinė bažnyčia pastatyta 1786 m. Ilgą laiką Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vietoje stovėjo medinė koplyčia. Mūrinė koplyčia suprojektuota Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje 300 metų sukakties proga (architektas A. Vivulskis). 1912 m. kertinį akmenį pašventino kunigas ir poetas Maironis. 1924 m. koplyčia galutinai baigta, jos aukštis - 44 m. Jos viduje ant Apsireiškimo akmens pastatytas altorius, virš jo Švč. Mergelės Marijos skulptūra.
Šiluvos bazilika - svarbi piligrimystės vieta Lietuvoje. Šaltinis: grazitumano.it
Kryžių Kalnas - Tikėjimo ir Pasipriešinimo Simbolis
Jurgaičių k., Šiaulių r. sav. Unikalus pasaulyje Kryžių kalnas yra 12 km į šiaurę nuo Šiaulių. Manoma, kad viduramžiais ant šio kalno stovėjo medinė pilis, kronikose vadinta Kula, kurią 1348 m. sugriovė Livonijos kariuomenė. Vietiniai žmonės pasakojo, kad pirmieji kryžiai pastatyti XIX a. viduryje, meldžiant Dievo malonės ir sveikatos, nes žmonės šį kalną laikė šventa vieta. Kiti teigė, kad kryžius imta statyti žuvusiesiems 1831 m. ir 1863 m.
Kryžių kalnas Lietuvos okupacijos laikotarpiu buvo kaip didvyriško pasipriešinimo ir tikėjimo laisve simbolis. Kryžių kalno viduryje stovi Švč. Mergelės Marijos - Dievo Malonių dalintojos - skulptūra. Kryžių kalno koplyčioje, kuri dar vadinama popiežiaus koplyčia, popiežius Jonas Paulius II 1993 m. rugsėjo 7 d. kartu su Lietuvos vyskupais aukojo Šv. Mišias. Dažnas kryžių statymo motyvas yra prašymas Dievo malonių arba padėka už jau gautas.
Popiežius Jonas Paulius II, 1993 m. rudenį lankydamasis Italijos La Vernos kalno pranciškonų vienuolyne, paragino brolius pranciškonus pastatyti prie Kryžių kalno vienuolyną. Pranciškonai atsiliepė į popiežiaus paraginimą. Pastatą, stovintį 300 metrų atstumu nuo Kryžių kalno, statyti padėjo Toskanos provincijos broliai pranciškonai. Jis iškilmingai pašventintas 2000 m. liepos 8 d.