Paveldėjimas Lietuvoje: Viskas, ką reikia žinoti apie turto paveldėjimą

Kai miršta jums artimas žmogus, galvoti apie turtinius reikalus gali būti sunku. Tačiau palikimo klausimus būtina sutvarkyti per kelis mėnesius. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius turto paveldėjimo aspektus Lietuvoje, įskaitant paveldėjimo būdus, terminus, procesą ir kitus svarbius klausimus.

Paveldėjimas - tai mirusio žmogaus (palikėjo) turto ir pareigų perėjimas palikimą priimantiems asmenims (įpėdiniams). Kitaip tariant, tai palikėjo nuosavybės teisių ir pareigų perėmimo būdas. Paveldėjimas atsiranda pagal įstatymą arba testamentą. Netekus artimo asmens dažnai pamirštama apie griežtai įstatymais reglamentuotą paveldėjimo procedūrą ir jos ypatybes. Paveldėjimo procedūros nesilaikymas arba ne savalaikis atlikimas lemia ne tik papildomas išlaidas, skirtas tinkamai priimti palikimą, tačiau neretai ir konfliktus su kitais įpėdiniais, pretenduojančiais į palikimą.

Svarbu atsižvelgti ne tik į teisės aktuose reglamentuojamą paveldėjimo procedūrą, tačiau ir į kitus svarbius praktinius aspektus.

Retai kada susiduriame su tema, kuri būtų tokia jautri ir emociškai sudėtinga, kaip paveldėjimas. Tai ne tik turtas, bet ir prisiminimai, viltys, kartais net neišsakytos nuoskaudos. Deja, po artimojo netekties, gedulo laikotarpį dažnai aptemdo paveldėjimo ginčai, kurie gali ilgam suardyti net ir stipriausius šeimos ryšius. Niekas nenori matyti, kaip šeima byra dėl nepasidalinto palikimo.

Daugelis iš mūsų mėgsta planuoti: planuojame atostogas, karjerą, finansus. Tačiau retas susimąsto apie patį svarbiausią planą - kaip bus su mūsų turtu ir artimaisiais, kai mūsų nebebus. Gana dažnai manoma, kad testamentas - tai tik turtingųjų prerogatyva, arba kad ši tema yra nemaloni ir ją reikia atidėti.

Kas gali paveldėti?

Įprastai teisę paveldėti turtą turi jo šeimos nariai ir artimi giminaičiai arba testamentu paskirti įpėdiniai. Tokiais asmenimis įprastai laikomi palikėjo vaikai, sutuoktinė, tėvai, vaikaičiai (anūkai), seneliai, broliai ir seserys taip pat kiti įstatymų numatyti asmenys. Paskutine eile paveldi Lietuvos valstybė.

Turtą pagal įstatymą paveldi įpėdiniai. Teisę paveldėti turi fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė.

Paveldėjimo būdai

Kaip galima paveldėti turtą? Paveldėti turtą galima pagal įstatymą arba testamentu.

Paveldėjimas pagal įstatymą

Jei asmuo nėra surašęs testamento, jo turtas paveldimas pagal įstatymą. Tokiu atveju įpėdiniai nustatomi pagal įpėdinių eiles - paveldi aukščiausios (artimiausios) eilės giminaičiai, o jei jų nėra arba jie atsisako palikimo, teisė pereina kitai eilei.

Išskirtinė tvarka paveldint pagal įstatymą taikoma mirusio asmens sutuoktiniui. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais - sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio.

Įpėdinių eilės

Jeigu mirusysis nebuvo sudaręs testamento, palikimą paveldi mirusiojo giminaičiai ir artimieji pagal įstatymą, įstatymo nustatytos paveldėtojų šešios eilės nurodytos Civilinio kodekso 5.11 str. Pirmoji eilė - palikėjo vaikai (įvaikiai). Antroji - tėvai (įtėviai), vaikaičiai. Trečios - seneliai, provaikaičiai ir t.t.

Kai testamento nėra, pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą kartu su pirmos eilės įpėdiniais (vaikais) vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.

Jei yra pirmos eilės įpėdinių (mirusiojo vaikai, įvaikiai): Sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį (1/4) palikimo. Likę trys ketvirtadaliai (3/4) lygiomis dalimis padalinami vaikams.

Jei nėra pirmos eilės įpėdinių, bet yra antros eilės įpėdinių (mirusiojo tėvai, įtėviai, vaikaičiai): Sutuoktinis paveldi pusę (1/2) palikimo. Kita pusė atitenka antros eilės įpėdiniams.

Jei nėra nei pirmos, nei antros eilės įpėdinių: Išgyvenęs sutuoktinis paveldi visą palikimą.

Vaikai turi teisę paveldėti mirusių tėvų turtą pirmąją eile, jeigu testamentu turtas nebuvo paskirstytas kitaip. Vis dėlto, gyvenime pasitaiko atvejų, kai asmuo miršta nespėjęs priimti palikimo.

Paveldėjimas pagal testamentą

Palikimas priimamas pagal testamentą, kai palikėjas prieš savo mirtį sudarė testamentą. Testamentu palikėjas gali keisti įstatyminę paveldėjimo tvarką (pvz., paskirtimas kitus įpėdinius nei nurodyti įstatyme, taip pat nurodyti kuriam įpėdiniui, kuris turtas lieka po jo mirties ir pan.).

Net ir kreipiantis dėl palikimo priėmimo nepraleidus įstatyme numatyto termino, pasitaiko atvejų, kuomet įpėdiniai nustemba sužinoję, kad palikėjas yra sudaręs testamentą. Paprastai tai sukelia daug nemalonių emocijų, ypatingai tuomet, kai testamentu visas palikimas yra paliekamas giminystės ryšiais su testatoriumi nesusijusiems asmenims. Svarbu atsižvelgti į tai, kad testamentas nėra viešai prieinamas dokumentas, o testatoriaus valia yra ypatingai gerbiama ir saugoma įstatymais.

Kas yra testamentas?

Testamentas - tai teisinis dokumentas, kuriame žmogus (testatorius) nurodo, kam ir kokį savo turtą nori palikti po mirties. Testamente išreiškiama tik testatoriaus valia. Jis gali laisvai nuspręsti, kas paveldės jo turtą - pinigus, nekilnojamąjį turtą, vertingus daiktus ar kitą nuosavybę.

Svarbu žinoti, kad prieš paskirstant turtą įpėdiniams, iš jo vertės pirmiausia padengiamos visos mirusiojo skolos.

Testamento formos

Yra kelios testamento formos:

• Oficialusis testamentas: CK 5.28 straipsnio 1 d. nurodyta, kad oficialusis testamentas sudaromas raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinamas notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje užsienio valstybėje. Oficialiajame testamente nurodoma jo sudarymo vieta ir laikas (metai, mėnuo, diena, valandos ir minutės), sudarytojas, išvardijamas paliekamas turtas ir įpėdiniai. Surašytas testamentas perskaitomas, pasirašomas testatoriaus ir užregistruojamas notariniame registre. Informacija apie testamento buvimą ar turinį iki testatoriaus mirties nėra viešinama. Testatorius bet kada gali pakeisti, papildyti ar panaikinti savo testamentą bei sudaryti naują. Dėl oficialaus testamento sudarymo kreipkitės į notarą.
• Asmeninis testamentas: CK 5.30 straipsnio 1 d. numatyta, kad asmeninis testamentas - tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba.

CK 5.31 str. 1 d. nurodyta, kad asmeninį testamentą testatorius gali perduoti saugoti notarui ar Lietuvos Respublikos konsuliniam pareigūnui užsienio valstybėje. Tai yra asmens teisė, bet ne pareiga. Priimant testamentą saugoti, turi būti nustatyta testatoriaus asmenybė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškina, kad teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą. Tai suteikia teisę paveldėtojams priimti palikimą, atsisakyti jo ar gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Taigi, asmuo gali pats surašyti asmeninį testamentą, kuriame būti išsprendžiami jo turto, turtinių teisių, skolų paveldėjimo klausimai po asmens mirties, tačiau labai svarbu laikytis įstatymo numatytų reikalavimų tokiam testamentui sudaryti.

Be to, jeigu yra reikalinga asmeninį testamentą patvirtinti teisme, neretai kyla klausimai, ar tikrai asmeninis testamentas surašytas būtent to asmens, ar tikrai jo valia buvo niekieno neveikiama ir pan., neretai toks testamentas netenkina visų būtinųjų reikalavimų, įtvirtintų CK 5.30 str., dėl ko asmeniniai testamentai lieka teismo nepatvirtinti, todėl negali būti vykdomi.

• Bendrasis sutuoktinių testamentas: Bendrasis sutuoktinių testamentas - tai dokumentas, kuriuo abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria įpėdiniu. Tokį testamentą gali sudaryti tik susituokę asmenys, ir jis turi būti patvirtintas notaro. Bendruoju sutuoktinių testamentu kiekvienas sutuoktinis palieka visą savo turtą vienas kitam. Bendrasis sutuoktinių testamentas gali būti panaikintas vieno iš sutuoktinių valia, pateikus notarui pareiškimą. Bendrasis sutuoktinių testamentas netenka galios, jei iki pirmojo sutuoktinio mirties santuoka nutraukiama, paduodamas prašymas nutraukti santuoką arba sutuoktinis davė sutikimą išsituokti.

Testamento ginčijimas

Pirmiausia, derėtų atkreipti dėmesį, kad testamento ginčijimo procesas inicijuojamas tik teismine tvarka. Ginčyti testamentą gali tik tie įpėdiniai, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo dalys būtų pripažinti negaliojančiais (LR CK 5.17 str. 1 d.).

Testamentas gali būti ginčijamas šiais pagrindais:

• Testamentas neatitinka tikrosios palikėjo valios;
• Testamentą sudarė neveiksnus asmuo;
• Testamentas yra suklastotas;
• Testamento turinys yra neteisėtas ar nesuprantamas.

Atkreipiame dėmesį, kad testamento ginčijimas nėra paprastas procesas, tačiau egzistuojant pagrįstoms abejonėms ir esant pakankamai įrodymų, testamentas gali būti sėkmingai pripažintas negaliojančiu. Tokiu atveju, palikimas paveldimas pagal ankščiau aptartą, LR CK 5.11 str.

Kaip priimti palikimą ir sutvarkyti paveldėjimo dokumentus

Tam, kad būtų priimtas palikimas, reikia atlikti tokius žingsnius:

1. Įpėdinis, pradedantis tvarkyti paveldėjimo teisės dokumentus, turi kreiptis su pareiškimu į palikimo atsiradimo vietos notarą per 3 mėnesius (Civilinio kodekso 5.50 str.), nesvarbu ar palikimas būtų priimamas pagal įstatymą, ar testamentą.
2. Palikimo atsiradimo vietos notaras, kuris nustatomas pagal paskutinę palikėjo (mirusio asmens) gyvenamąją vietą, patvirtina palikimo priėmimo faktą. Pirmieji veiksmai, t.y. kreipimasis į notaro biurą ir palikimo priėmimo įforminimas, turi būti atlikti per pirmuosius tris mėnesius nuo palikėjo mirties. Nespėjus to atlikti per tris mėnesius, įpėdiniui tektų kreiptis į teismą dėl šio termino pratęsimo ar juridinio fakto nustatymo, kad palikimas buvo priimtas faktiniu valdymu.
3. Notaras užvedęs paveldėjimo bylą, įvertina visus dokumentus bei įpėdinių ratą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą įpėdiniui. Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (t.y. nuo palikėjo mirties). Tik gavęs paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą ar testamentą, paveldėtojas tampa teisėtu mirusio asmens turto savininku ir valdytoju.
4. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad paveldimas ne tik mirusiojo turtas, bet ir įsipareigojimai, todėl prieš priimdamas palikimą asmuo turi įvertinti visas aplinkybes ir galimas rizikas susijusias su palikėjo skolomis. Jeigu paveldėtojas palikimą priima aukščiau aptartu būdu, jis už palikėjo skolas atsako ne tik paveldėtu turtu, bet ir visu savo turtu. Esant situacijai, kai mirusio asmens skolos galimai viršija jo turėto turto vertę, įpėdinis turi galimybę priimti palikimą pagal apyrašą, kurį sudaro antstolis, tokiu atveju įpėdinis už palikėjo skolas atsako tik paveldėto turto verte ir nerizikuoja atsakyti savo turtu, jeigu paaiškėtų, kad paveldėto turto nepakanka skoloms padengti.
5. Jeigu mirusysis buvo sudaręs testamentą, palikimą paveldi testamentiniai įpėdiniai (testamente nurodytas asmuo ar asmenys), išskyrus privalomąją palikimo dalį. Teisę į privalomąją palikimo dalį turi palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas. Tokie asmenys paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
6. Jeigu mirusysis nebuvo sudaręs testamento, palikimą paveldi mirusiojo giminaičiai ir artimieji pagal įstatymą, įstatymo nustatytos paveldėtojų šešios eilės nurodytos Civilinio kodekso 5.11 str. Pirmoji eilė - palikėjo vaikai (įvaikiai), antros - tėvai (įtėviai), vaikaičiai, trečios - seneliai, provaikaičiai ir t.t.

Paveldėjimo terminai

Į notarą dėl palikimo priėmimo galima kreiptis per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos. Įsidėmėkite, kad, kad šis terminas pradedamas skaičiuojamas nuo palikėjo mirties dienos, todėl svarbu savalaikiai kreiptis į notarą, jeigu planuojate palikimą priimti notarine tvarka. Šis terminas yra naikinamasis.

Tai reiškia, kad praleidus šį terminą jūsų teisę į palikimą įprastai pasibaigia, nebent teismas nuspręstų terminą atnaujinti ir pripažinti jūsų teisę į palikimo priėmimą.

Kokios galimybės atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti?

Teismas gali atnaujinti terminą palikimui priimti, kad jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis laikomos tokios aplinkybės, dėl kurių negalite priimti palikimo laiku (per 3 mėn.). Teismas spręsdamas termino atnaujinimo klausimą visada atsižvelgia į tai, ar buvo nuo jūsų nepriklausančios kliūtis priimti palikimą, taip pat ar termino atnaujinimas nepažeis kitų įpėdinių interesų, kurie savalaikiai rūpinosi savo teisės į palikimą įgyvendinimu. Įstatymo nežinojimas įprastai nėra laikomas svarbia priežastimi terminui atnaujinti.

Ką daryti, jeigu praleidau terminą palikimui priimti?

Į teismą dėl palikimo priėmimo turite kreiptis visada, jeigu praleidžiate 3 mėn. terminą palikimui priimti. Praleidus terminą notaras nebegalės priimti iš jūsų pareiškimo dėl palikimo priėmimo, kol notarui nebus pateikta teismo nutartis dėl jūsų teisės į palikimą atnaujinimo.

Paveldėjimas su skolomis

Su palikėjo turtu paveldima didžioji dalis skolų. Įpėdiniams nepereina tik asmeninio pobūdžio prievolės - pavyzdžiui, prievolė periodiškai mokėti alimentus vaikų išlaikymui.

Nereikėtų manyti, kad žmogui mirus žemėje lieka tik jo turtai, o skolos iškeliauja į dangų... Palikimą priimantiems įpėdiniams tenka ne tik pasirūpinti paveldimu turtu, bet ir prisiimti atsakomybę už savininko skolinius įsipareigojimus, jeigu tokių buvo.

Įstatymai suteikia galimybę įpėdiniams apsisaugoti nuo galimų netikėtumų ir išvengti atsakomybės už paveldimą turtą viršijančias palikėjo skolas. Palikimas įpėdiniui nevirs našta, jeigu bus priimtas pagal paveldimo turto apyrašą.

Civilinio kodekso 5.53 straipsnis įtvirtina sąlygą, kad įpėdiniai už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Kitaip tariant, palikėjo skoloms padengti negali būti naudojamas iki paveldėjimo sukauptas įpėdinio turtas.

Turto apyrašas

Dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo reikėtų kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą (iki 2011 m. spalio 1 dienos reikėjo kreiptis į palikimo vietos apylinkės teismą). Notaras išduoda vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo.

Paveldimo turto apraše antstolis pateikia visų palikimą sudarančių daiktų sąrašą ir išvardija visas žinomas skolines palikėjo teises bei pareigas. Apyrašo pabaigoje įpėdinis paliudija, kad apyraše nurodytas visas įpėdiniui žinomas palikėjo turtas, visi palikėjo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos.

Svarbu žinoti, kad priimdamas palikimą pagal apyrašą įpėdinis prisiima ir pareigą rūpintis apyrašo papildymu, jeigu sužinotų apie palikėjo skolines teises ar pareigas, kurios nebuvo įtrauktos į apyrašą. Apie tai privalu pranešti teismui per tris darbo dienas nuo šių aplinkybių sužinojimo dienos, kad antstolis papildytų apyrašą.

Jeigu įpėdinis nuslepia dalį palikėjo turto arba nepapildo apyrašo, už palikėjo skolas jis atsako visu savo turtu.

Valstybės paveldėjimas

Tais atvejais, kai žmogus miršta neturėdamas įstatyminių įpėdinių arba artimieji nepriima palikimo, visas turtas pereina valstybei.

Pasak advokatės Jurgitos Karvelės, valstybė privalo priimti paveldėjimą, kad neliktų turto, už kurį niekas neatsakingas ir kuris galėtų kelti grėsmę kitiems.

Paveldimo turto mokestis

Įpėdiniui ne tik tenka pareiga įvykdyti neįvykdytus palikėjo įsipareigojimus, bet ir gali atsirasti pareiga mokėti paveldimo turto mokestį, kuris apskaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės. Šio mokesčio tarifas sudaro 5 proc., jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 150 tūkst. eurų, ir 10 proc., jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė viršija 150 tūkst.

Praktikoje įpėdiniams šio mokesčio dažniausiai nereikia mokėti, nes paveldėjimas paprastai vyksta tarp artimųjų giminaičių ir/ar sutuoktinių. Įstatymas nustato, kad sutuoktiniai, paveldintys mirusio kito sutuoktinio turtą, o taip pat mirusiojo vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), globėjai (rūpintojai), globotiniai (rūpintiniai), seneliai, vaikaičiai, broliai ir seserys šiuo mokesčiu, nepriklausomai nuo jo vertės, apskritai nėra apmokestinami.

Visais atvejais, nepriklausomai nuo ryšio su mirusiuoju, šiuo mokesčiu pagal įstatymą yra neapmokestinama paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 3 tūkst. eurų.

Paveldimo turto mokestis turi būti sumokėtas per 6 mėnesius nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos.

Dažniausios klaidos paveldėjimo procese

Paveldėjimo procesas dažnai atrodo aiškus, tačiau praktikoje žmonės daro klaidų, kurios gali brangiai kainuoti - nuo paveldėjimo teisės praradimo iki teismų dėl neteisingai padalinto turto.

Viena dažniausių klaidų - nesikreipimas į notarą per įstatymų numatytą 3 mėnesių terminą. Daugelis paveldėtojų mano, kad paveldėjimo procesas prasidės automatiškai, tačiau taip nėra.

Dažnai paveldėjimo byla stringa, nes trūksta dokumentų - mirties liudijimo, testamento originalo ar turto nuosavybės įrodymų. Notarai negali tęsti proceso, kol viskas nėra pateikta.

Testamentai, surašyti be notaro arba neteisingai suformuluoti, dažnai tampa ginčų priežastimi. Dėl to paveldėjimo procesas gali būti sustabdytas, kol teismas nustato testamento galiojimą.

Gavus paveldėjimo teisės liudijimą, būtina įregistruoti turtą savo vardu Registrų centre. Kai kurie paveldėtojai šį žingsnį pamiršta, manydami, kad liudijimas automatiškai suteikia nuosavybę.

Kai paveldėtojų yra keli, ginčai dėl turto pasidalijimo yra labai dažni. Dažniausiai jie kyla dėl nelygaus turto vertės paskirstymo ar neaiškių testamento sąlygų.

Tad paveldint svarbiausia - veikti laiku, pateikti visus dokumentus ir vengti neoficialių susitarimų.

DUK

Atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus apie paveldėjimą.

• Kiek laiko turiu priimti paveldėjimą? Paveldėjimą reikia priimti per 3 mėnesius nuo mirties dienos. Jei terminas praleidžiamas, paveldėjimo teisė gali būti atkurta tik per teismą, pateikus pagrįstą priežastį (pvz., liga ar nežinojimas apie mirtį).
• Kokius dokumentus reikia pateikti notarui? Būtini dokumentai: mirties liudijimas, testamento kopija (jei yra), paveldėtojų tapatybės dokumentai ir turto registro išrašas. Jei paveldimas bendras sutuoktinių turtas, reikia pateikti ir santuokos liudijimą.
• Ar reikia mokėti paveldėjimo mokestį? Artimi giminaičiai (vaikai, tėvai, sutuoktiniai, anūkai) nuo mokesčio atleidžiami. Kiti paveldėtojai moka 5-10 % nuo paveldėto turto vertės, jei ji viršija 150 000 €.
• Ką daryti, jei paveldėjau turtą su skolomis? Paveldėtojas gali priimti paveldėjimą su atsakomybe, ribota paveldėto turto verte. Tai reiškia, kad skolos dengiamos tik iš paveldėto turto, o ne iš asmeninių lėšų. Taip pat galima paveldėjimo atsisakyti.
• Kas atsitinka, jei nėra testamento? Jei testamento nėra, turtas paveldimas pagal įstatymą. Pirmiausia paveldi sutuoktinis ir vaikai, jiems nesant - tėvai, broliai, seserys. Jei artimųjų nėra, turtas pereina valstybei.
• Ar galima ginčyti testamentą? Taip, jei manoma, kad testamentas sudarytas pažeidžiant įstatymus - pvz., asmuo buvo neveiksnus arba dokumentas suklastotas. Ginčas sprendžiamas teismo keliu, tačiau būtina pateikti įrodymus ir liudytojų parodymus.
• Kas nutinka, jei keli paveldėtojai nesusitaria dėl turto? Turtas tampa bendrosios dalinės nuosavybės objektu. Paveldėtojai gali pasidalinti turtą taikiai, sudarydami notarinę dalybų sutartį. Jei susitarimo nėra, ginčas sprendžiamas teisme.
• Ar paveldėtą turtą reikia registruoti? Taip. Po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, turtą reikia įregistruoti savo vardu Registrų centre. Be registracijos negalėsite jo parduoti, dovanoti ar įkeisti.
• Ar galima paveldėjimo teisės atsisakyti? Taip, paveldėjimo galima atsisakyti per 3 mėnesius nuo mirties dienos, pateikiant raštišką pareiškimą notarui. Atsisakius paveldėjimo, teisė pereina kitiems įpėdiniams.
• Ar reikia paveldėjimą deklaruoti mokesčių inspekcijoje? Taip, jei paveldėtas turtas viršija 150 000 € arba priklauso tolimesniems giminaičiams. Paveldimo turto deklaracija pateikiama per 6 mėnesius nuo paveldėjimo liudijimo gavimo.

Svarbu atsižvelgti ne tik į teisės aktuose reglamentuojamą paveldėjimo procedūrą, tačiau ir į kitus svarbius praktinius aspektus. Paveldėjimas - tai mirusio žmogaus (palikėjo) turto ir pareigų perėjimas palikimą priimantiems asmenims (įpėdiniams). Kitaip tariant, tai palikėjo nuosavybės teisių ir pareigų perėmimo būdas. Paveldėjimas atsiranda pagal įstatymą arba testamentą.

tags: #paveldetojas #atsako #paveldetu #turtu