Ilgalaikio Turto Naudojimo Efektyvumo Rodikliai

Šiais laikais, kai technologijos sparčiai vystosi ir konkurencija stiprėja, įmonės, siekdamos išsiskirti rinkoje, turi ne tik kurti naujus produktus ar paslaugas ir įgyvendinti įvairias strategijas, bet ir analizuoti praėjusio laikotarpio veiklos rezultatus. Taip pat lyginti juos su kitų panašių įmonių rodikliais, įvertinti statistinius duomenis ir, remiantis jais, organizuoti veiklos plėtrą bei naujų gamybinių pajėgumų įsigijimą.

Verslo pasaulyje ilgalaikio turto panaudojimo efektyvumo valdymas dažnai yra nuvertinamas ir jam skiriama ne itin daug dėmesio. Neretai mažos verslo įmonės priima sprendimus įsigyti brangaus ilgalaikio turto, kuris dažniausiai nėra susijęs su pagrindine įmonės veikla arba nesukuria papildomos naudos: įsigyjamos naujos biuro patalpos prestižiniuose pastatuose, A klasės lokacijoje, daromi remontai, perkami nauji baldai, kompiuterinė įranga, automobiliai administracijos darbuotojams ir pan.

Tokie itin dažnai pasitaikantys atvejai tik įrodo, jog retas, net puikiai savo įmonės specifiką, veiklos sritį, verslo aplinką suvokiantis įmonės vadovas žino, kokių teigiamų reikšmių įmonės finansiniams rezultatams gali turėti sėkmingas ir efektyvus ilgalaikio turto valdymas.

Ilgalaikio turto efektyvumo problema atskirai nuo visos įmonės efektyvumo valdymo nėra literatūroje išsamiai nagrinėta. Lietuvoje dar nėra populiaru valdyti nuomajam ar kitais būdais (ne nuosavybės teise priklausančiu) įsigytą turtą, o ir sprendimai dažniausiai priimami, ne siekiant didesnio ilgalaikio turto efektyvumo, remiantis įmonės analizės rezultatais, bet pasidavus rinkoje tokias paslaugas pardavėjų spaudimui.

Pagrindinis šio darbo tikslas - nustatyti ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo didinimo kryptis, bei remiantis moksline literatūra, straipsniais parengti ilgalaikio materialiojo turto naudojimo efektyvumo įvertinimo metodiką, kurią taikant praktikoje, įmonės atstovai, nepriklausomai nuo įmonės dydžio ir veiklos pobūdžio, galėtų įvertinti ilgalaikio turto efektyvumo lygį ir priimti teisingus sprendimus dėl turto sudėties, struktūros, kaitos, techninės būklės valdymo. Taip pat sukurti konceptualias gaires, kuriomis vadovaujantis, būtų galima didinti efektyvumą, identifikuoti problemines sritis, kai atlikta analizė neatskleidžia efektyvumo didinimo rezervo įmonėje.

Tyrimo metodai - mokslinės literatūros analizė, indukcija ir dedukcija, loginė analizė ir sintezė, palyginamoji analizė, loginio ir grafinio modeliavimo metodai, dokumentų analizė, įmonės veiklos procesų stebėjimas, pokalbiai su vadovais, profesinės patirties apibendrinimas.

Daugelis mokslo ir verslo atstovų puikiai suvokia efektyvumo prasmę, bet negali nurodyti vieningos formulės efektyvumui įvertinti. Šio efektyvumo didinimo siekia įmonės, įstaigos, organizacijos visame pasaulyje - tai rodo, kad šis tikslas yra labai svarbus globaliniu mastu. Norint pasiekti maksimalius įmonės finansinius rezultatus, labai svarbu suvokti, kokie yra pagrindiniai, efektyvumą lemiantys veiksniai ir kokia yra jo didinimo kaina, arba tai, kokie kaštai gali būti patiriami dėl nepakankamo efektyvumo.

Bendriausia prasme efektyvumas suprantamas, kaip santykis tarp pagaminto produkto ir/ar paslaugų apimties ir jiems panaudotų išteklių. Šias ekonominis procesas prigimtį bei tarpusavio ryšiai formuoja nevienodą požiūrį į rodiklius, kuriais norima pabrėžti vieną ar kitą įmonės ar visos šakos veiklos ypatybę.

Efektyvumo sąvoka gali būti naudojama kaip kriterijus, sprendžiant, ar gerai yra paskirstomi ištekliai. Efektyvumas glaudžiai susijęs ir su veiksmingumu, rezultatyvumu bei produktyvumu. Tai patvirtina 1 lentelėje pateiktos įvairios skirtingų atstovų nurodytos efektyvumo sampratos.

Šiojo sektoriaus veiklos efektyvumas yra daugiau nagrinėjamas literatūroje nei viešojo sektoriaus. Tarptautinis žodžių žodynas sąvoką ,,efektyvumas" aiškina taip: efektyvumas - rezultato ir sąnaudų (lėšų, resursų, energijos) palyginimo laipsnis. Šis apibrėžimas rodo, kad efektyvumą galima įvertinti palyginant gautą rezultatą su ištekliais, panaudotais siekiant rezultato. Panašiai efektyvumą aiškina ir vadybos srities autorius J. A. Stoner - jis teigia, jog tai - sugebėjimas sunaudoti mažiausiai išteklių, siekiant organizacijos tikslų.

Neoklasikinėje ekonomikos teorijoje ekonomikos efektyvumo aiškinimas grindžiamas Pareto optimumo samprata. Kitaip tariant, Pareto efektyvumas pasiekiamas, kai ekonominiai ištekliai yra paskirstyti tokiu būdu, kad jų perskirstymas, siekiant kažkam duoti daugiau, neišvengiamai pablogina kito individo padėtį. Tačiau efektyvumas nėra susijęs vien tik su šiais parametrais.

Remiantis V. Snieška, visais atvejais yra būtinas šia vykdomos veiklos gaunamo ar gautino rezultato (efekto) palyginimas su tam rezultatui gauti reikalingomis sąnaudomis. Todėl prioritetas bus teikimas efektyvumo suvokimui, kuris teigia, kad ilgalaikio turto efektyvumas išreiškia rezultatą, tenkantį kiekvienoje veikloje naudojamų ir tam rezultatui gauti reikalingų išteklių sąnaudų vienetui (ekonominis efektyvumas).

Įmonėse yra riboti ištekliai ir šiam klausimui spręsti sunku surasti laiko ir įrankių, todėl šią problematiką apimantys sprendimai atidedami neribotam laikotarpiui. Todėl, siekiant šio ilgalaikio turto dalį, surasti efektyvumo valdymo sprendimai gali būti labai skirtingi, nes efektyvumas suvokiamas skirtingai. Vienos įmonės atstovai puikiai suvokia, kad gamybiniai pajėgumai sudaro didžiausią investicijų dalį, todėl efektyvus panaudojimas siejamas su spartnesniu naujų investicijų atsipirkimu. Tokia situacija yra dėkinga konsultacinės įmonės veiklai plėtoti, nes sukūrus bet kokią efektyvumo valdymo schemą, galima įsikalyti išskirtines paslaugas rinkoje.

Prieš pradedant ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo modelio paieškas, būtina identifikuoti, kuriai turto daliai bus skiriamas didžiausias dėmesys. Įmonės ilgalaikis turtas dažniausiai būna nevienalypis ir kiekviena šio turto dalis dar gali būti skaidoma į kelias dedamąsias. Drauge su turto specifika į įmonę atkeliauja ir problemos arba nauda, efektyvumas arba nuostolingumas. Taigi siekiant šiame darbe atskleisti ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo valdymo kryptis, labai svarbu atsižvelgti į ilgalaikio turto sudėtį ir išskirti, kuri jo dalis sudaro didžiausią svorį įmonės veikloje ir kuriai daliai taikytini efektyvumo didinimo sprendimai gali būti naudingiausi.

Sąvoka „ilgalaikis turtas“ yra labai plati, todėl, siekiant efektyvesnio panaudojimo, būtina taikyti tinkamai parinktus efektyvumo valdymo metodus, kurie turi atspindėti ir to turto specifiką. Įmonės turtas klasifikuojamas įvairiais požymiais - pagal naudojimo paskirtį ir trukmę įmonės veikloje, pagal materialinę išraišką, pagal piniginę išraišką, pagal tokio turto grupavimą balanse, statistikos ataskaitose ir kitus požymius.

Pagal vaidmenį įmonės veikloje klasifikacija svarbi tuo, kad tiek įmonės savininkai, tiek valdžios institucijos visada skatina aktyviosios turto dalies santykinį didėjimą viso turto sumoje. Pasyviuoju turtu laikoma žemė, gamtos ištekliai, pastatai, statiniai, perdavimo ir kiti įrenginiai. Ši dalis dažnai labai reikšminga ir sudaranti didelę įmonės turto dalį, todėl svarbu įvertinti, kaip šis turtas gali būti efektyviai panaudojamas įmonės veikloje.

Aktyvioji ilgalaikio turto dalis turi sudaryti pagrindinę ilgalaikio turto apimtį įmonės veikloje, jeigu galvojama apie efektyvumo didinimą. Pasyvioji turto dalis gali būti perteklinė, dalies jo atsisakant, perleidžiant ar pasirenkant kitas įsigijimo formas, kurios mažintų šios turto dalies išlaikymo sąnaudas. Planuojant investicijas, ilgalaikio turto atnaujinimui, jos taip pat turi atspindėti pageidaujamą santykį tarp aktyviosios ir pasyviosios dalies.

Organizacinės natūrinės formos nusidėvi naudojamas ne trumpiau kaip per vienerius metus ir kurio įsigijimo vertė yra ne mažesnė už įmonės nustatytą minimalią to turto vertę. Organizacijos ilgalaikį nematerialųjį turtą reikėtų vertinti atsargiau, kadangi įmonei bankrutavus nei programinės įrangos, nei licencijos, nei prestižo negalima nei parduoti, nei paskirstyti akcininkams (pvz. prekės ženklai, patentai ir licencijos, autoriaus ir gretutinės teisės, teisė demonstruoti kino filmus, plėtros darbai, kompiuterinės programos). Todėl, siekiant išnagrinėti jo naudojimo efektyvumo didinimo perspektyvas, ši specifinė viso turto dalis neturėtų būti analizuojama bendrai su ilgalaikio turto naudojimo efektyvumu.

Finansinis ilgalaikis turtas - tai ypatingos rūšies turtas, atspindintis tam tikras įmonės teises bei privilegijas jai dalyvaujant kitų įmonių veikloje. Jis turi teikti įmonei naudą ilgesniu nei vienerių metų laikotarpiu. Tai nėra apčiuopiamas objektas, o teisė, kurios dydis priklauso ne nuo analizuojamos įmonės sėkmingos veiklos, o nuo to, kokius sprendimus priima vertybinius p...

Siekiant veiklos efektyvumo gali būti naudojami įvairūs būdai ir technika. Remiantis kitu lietuviu mokslininku A. Sakalas, ekonominis efektyvumas susideda iš:

• Techninio - didesnis produkcijos kiekis, naudojant tą patį išteklių kiekį (efektyviau panaudojant išteklius didinama gaminamos produkcijos apimtis).
• Ekonominio - tai geresnių rezultatų pasiekimas mažesnėmis sąnaudomis.
• Ekologinio - geresnis rezultatas, naudojant mažiau ekonominių išteklių.

Šis efektyvumas taip pat reiškia, kad naudojamas geriausias turimų išteklių derinys. Ekologinis- geresnių rezultatų pasiekimas, darant mažesnę žalą gamtai. Šis efektyvumo tipas yra pats naujausias ir jo svarba dabartiniu laikotarpiu auga, nes įmonės yra priverstos laikytis šio principo efektyvindamos išteklius panaudojimą. Kiekvienas išvardintas efektyvumo tipas turi lemiamos įtakos, siekiant bendro įmonės ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo.

Ilgalaikio turto efektyvumo valdymo analizė dažniausiai integruojama į daug platesnę veiklos analizę- toks kompleksinis vertinimas yra daug geresnis, jeigu visoms dalims skiriama pakankamai dėmesio, nes efektyvumas nėra vien tik finansinis rodiklis. Atliekant įmonės veiklos efektyvumo analizę, reikia remtis ne tik finansiniais duomenimis, bet ir atsižvelgti į įvairius kokybinius aspektus, kurie gali turėti įtakos priimant sprendimus. Vertinant ir įvertinant atskirus kokius finansinius rodiklius.

Verslo pasaulyje ilgalaikio turto panaudojimo efektyvumo valdymas dažnai yra nuvertinamas ir jam skiriama ne itin daug dėmesio. Įmonėse yra riboti ištekliai ir šiam klausimui spręsti sunku surasti laiko ir įrankių, todėl šią problematiką apimantys sprendimai atidedami neribotam laikotarpiui. Todėl, siekiant šio ilgalaikio turto dalį, surasti efektyvumo valdymo sprendimai gali būti labai skirtingi, nes efektyvumas suvokiamas skirtingai. Vienos įmonės atstovai puikiai suvokia, kad gamybiniai pajėgumai sudaro didžiausią investicijų dalį, todėl efektyvus panaudojimas siejamas su spartnesniu naujų investicijų atsipirkimu.

Tokia situacija yra dėkinga konsultacinės įmonės veiklai plėtoti, nes sukūrus bet kokią efektyvumo valdymo schemą, galima įsikalyti išskirtines paslaugas rinkoje. Šis identifikavimas bei surasti būdus, kaip pasiekti didesnį efektyvumą. Prieš pradedant ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo modelio paieškas, būtina identifikuoti, kuriai turto daliai bus skiriamas didžiausias dėmesys.

Įmonės ilgalaikis turtas dažniausiai būna nevienalypis ir kiekviena šio turto dalis dar gali būti skaidoma į kelias dedamąsias. Drauge su turto specifika į įmonę atkeliauja ir problemos arba nauda, efektyvumas arba nuostolingumas. Taigi siekiant šiame darbe atskleisti ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo valdymo kryptis, labai svarbu atsižvelgti į ilgalaikio turto sudėtį ir išskirti, kuri jo dalis sudaro didžiausią svorį įmonės veikloje ir kuriai daliai taikytini efektyvumo didinimo sprendimai gali būti naudingiausi.

Sąvoka „ilgalaikis turtas“ yra labai plati, todėl, siekiant efektyvesnio panaudojimo, būtina taikyti tinkamai parinktus efektyvumo valdymo metodus, kurie turi atspindėti ir to turto specifiką. Įmonės turtas klasifikuojamas įvairiais požymiais - pagal naudojimo paskirtį ir trukmę įmonės veikloje, pagal materialinę išraišką, pagal piniginę išraišką, pagal tokio turto grupavimą balanse, statistikos ataskaitose ir kitus požymius.

Pagal vaidmenį įmonės veikloje klasifikacija svarbi tuo, kad tiek įmonės savininkai, tiek valdžios institucijos visada skatina aktyviosios turto dalies santykinį didėjimą viso turto sumoje. Pasyviuoju turtu laikoma žemė, gamtos ištekliai, pastatai, statiniai, perdavimo ir kiti įrenginiai. Ši dalis dažnai labai reikšminga ir sudaranti didelę įmonės turto dalį, todėl svarbu įvertinti, kaip šis turtas gali būti efektyviai panaudojamas įmonės veikloje.

Aktyvioji ilgalaikio turto dalis turi sudaryti pagrindinę ilgalaikio turto apimtį įmonės veikloje, jeigu galvojama apie efektyvumo didinimą. Pasyvioji turto dalis gali būti perteklinė, dalies jo atsisakant, perleidžiant ar pasirenkant kitas įsigijimo formas, kurios mažintų šios turto dalies išlaikymo sąnaudas. Planuojant investicijas, ilgalaikio turto atnaujinimui, jos taip pat turi atspindėti pageidaujamą santykį tarp aktyviosios ir pasyviosios dalies.

Organizacinės natūrinės formos nusidėvi naudojamas ne trumpiau kaip per vienerius metus ir kurio įsigijimo vertė yra ne mažesnė už įmonės nustatytą minimalią to turto vertę. Organizacijos ilgalaikį nematerialųjį turtą reikėtų vertinti atsargiau, kadangi įmonei bankrutavus nei programinės įrangos, nei licencijos, nei prestižo negalima nei parduoti, nei paskirstyti akcininkams (pvz. prekės ženklai, patentai ir licencijos, autoriaus ir gretutinės teisės, teisė demonstruoti kino filmus, plėtros darbai, kompiuterinės programos). Todėl, siekiant išnagrinėti jo naudojimo efektyvumo didinimo perspektyvas, ši specifinė viso turto dalis neturėtų būti analizuojama bendrai su ilgalaikio turto naudojimo efektyvumu.

Finansinis ilgalaikis turtas - tai ypatingos rūšies turtas, atspindintis tam tikras įmonės teises bei privilegijas jai dalyvaujant kitų įmonių veikloje. Jis turi teikti įmonei naudą ilgesniu nei vienerių metų laikotarpiu.

Siekiant veiklos efektyvumo gali būti naudojami įvairūs būdai ir technika. Remiantis kitu lietuviu mokslininku A. Sakalas, ekonominis efektyvumas susideda iš:

• Techninio - didesnis produkcijos kiekis, naudojant tą patį išteklių kiekį (efektyviau panaudojant išteklius didinama gaminamos produkcijos apimtis).
• Ekonominio - tai geresnių rezultatų pasiekimas mažesnėmis sąnaudomis.
• Ekologinio - geresnis rezultatas, naudojant mažiau ekonominių išteklių.

Šis efektyvumas taip pat reiškia, kad naudojamas geriausias turimų išteklių derinys. Ekologinis- geresnių rezultatų pasiekimas, darant mažesnę žalą gamtai. Šis efektyvumo tipas yra pats naujausias ir jo svarba dabartiniu laikotarpiu auga, nes įmonės yra priverstos laikytis šio principo efektyvindamos išteklius panaudojimą. Kiekvienas išvardintas efektyvumo tipas turi lemiamos įtakos, siekiant bendro įmonės ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo.

Ilgalaikio turto efektyvumo valdymo analizė dažniausiai integruojama į daug platesnę veiklos analizę- toks kompleksinis vertinimas yra daug geresnis, jeigu visoms dalims skiriama pakankamai dėmesio. Atliekant įmonės veiklos efektyvumo analizę, reikia remtis ne tik finansiniais duomenimis, bet ir atsižvelgti į įvairius kokybinius aspektus, kurie gali turėti įtakos priimant sprendimus. Vertinant ir įvertinant atskirus kokius finansinius rodiklius.

Efektyvumo Apibrėžimai

Įvairūs autoriai pateikia skirtingus efektyvumo apibrėžimus, atspindinčius skirtingus požiūrius ir prioritetus:

Ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo valdymo modelio schema

Šie apibrėžimai atspindi skirtingus požiūrius į efektyvumą, tačiau visi jie pabrėžia išteklių naudojimo svarbą siekiant organizacijos tikslų. Efektyvus ilgalaikio turto valdymas yra būtinas įmonės sėkmei ir konkurencingumui užtikrinti.

tags: #pazyma #del #ilgalaikio #turto #panaudojimo