Dovanoto turto pardavimas Lietuvoje: kada galima ir kokie mokesčiai taikomi?

Turto dovanojimas - tai vienas iš nuosavybės perdavimo būdų, kai turtas neatlygintinai perleidžiamas kitam asmeniui. Tačiau neretai po dovanojimo iškyla klausimas: kada galima tokį turtą parduoti? Ar reikia laukti tam tikro laikotarpio? Ar taikomi kokie nors mokesčiai?

Šis straipsnis atsako į šiuos klausimus remiantis 2025 m. galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais.

1. Ar galima iškart parduoti dovanotą turtą?

Teisiškai - taip, dovanotą turtą galima parduoti bet kada, net ir tą pačią dieną po dovanojimo. Tačiau yra tam tikrų reikšmingų išimčių, kurios susijusios su:

• Mokesčių prievole (gyventojų pajamų mokestis - GPM);
• Dovanojimo sutartyje nustatytais apribojimais;
• Dovanos atšaukimo galimybėmis (jei pasikeistų santykiai su davėju).

Šaltinis: LR Civilinis kodeksas, 6.465 straipsnis

2. Kada atsiranda prievolė mokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM)?

Pagrindinis kriterijus - nuosavybės laikymo trukmė.

Pagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 27 p., jeigu gyventojas perleidžia jam dovanotą nekilnojamąjį turtą anksčiau nei po 10 metų nuo dovanojimo dienos, gali atsirasti prievolė mokėti 15 % GPM nuo pajamų (pelno).

Tačiau yra išimčių.

Mokesčio mokėti nereikia, jei:

• turtas buvo dovanojamas giminačiui artimu asmeniu (pvz., tėvai, seneliai, vaikai, sutuoktinis);
• pats dovanojimo faktas buvo neapmokestinamas, o turto pardavimas atitinka išimtis numatytas įstatyme.

Šaltinis: Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, 17 str. 1 d. 27 p. - e-seimas

3. Pavyzdžiai iš praktikos

A. Turtas dovanotas iš tėvų

Jonas 2023 m. gavo dovanų butą iš savo mamos. 2025 m. jis planuoja šį butą parduoti.

Kadangi:

• turtas dovanotas iš artimo giminaičio,
• ir tai yra vienintelis gyvenamasis būstas (jeigu jame gyventa 2 metus ar ilgiau),

GPM mokėti nereikia.

B. Turtas gautas dovanų iš draugo

Jei turtas buvo gautas iš ne giminaičio, o parduodamas praėjus mažiau nei 10 metų nuo dovanojimo - Jonas turės sumokėti 15 % GPM nuo skirtumo tarp pardavimo kainos ir turto vertės (jeigu tokia buvo nustatyta dovanojimo sutartyje arba Registrų centre).

4. Dovanojimo sutarties sąlygos

Kartais dovanojimo sutartyje gali būti įrašytos papildomos sąlygos, pavyzdžiui:

• draudimas perleisti turtą tam tikrą laiką;
• galimybė davėjui atšaukti dovaną tam tikrais atvejais (pvz., jei dovanos gavėjas elgiasi nedėkingai ar iš esmės pažeidžia moralinius santykius).

Tokios sąlygos turi būti aiškiai įvardytos dovanojimo sutartyje. Jei jų nėra - turtas tampa pilna dovanos gavėjo nuosavybe.

Šaltinis: LR Civilinis kodeksas, 6.472-6.478 straipsniai - e-seimas

5. Ar reikia pranešti VMI pardavus dovanotą turtą?

Taip, jei:

• turtas parduotas per 10 metų nuo gavimo;
• gautas pelnas (pardavimo suma - įsigijimo kaina) viršija 0 Eur;
• turtas buvo gautas iš ne artimo giminaičio.

Tuomet metinėje pajamų deklaracijoje reikia deklaruoti turtą ir apskaičiuoti mokėtiną GPM.

Šaltinis: VMI paaiškinimas apie turto perleidimą - vmi.lt

6. Ar galima pakeisti turtą ir išvengti GPM?

Kai kurie asmenys svarsto alternatyvas, pvz., perleisti turtą mainais arba įdėti į mažąją bendriją. Tačiau tokie veiksmai dažnai laikomi ekvivalentiškais perleidimui, todėl taip pat gali būti apmokestinami.

Jei domitės žemės pardavimo brokerių paslaugomis, apie tai plačiau skaitykite sekančiame mano straipsnyje žemės sklypų pardavimas . Jei svarstote galimybę pardavėjo darbo imtis patys, tuomet apie viską papasakosiu plačiau.

Jei žemės sklypą ketinate įgyti dovanojimo būdu - plačiau apie tai kviečiu skaityti šiame straipsnyje: Žemės ūkio paskirties žemės dovanojimas.

Kada galima parduoti paveldėtą žemę ar mišką?

Jokio termino apribojimo paveldėtos žemės ar miško pardavimui nėra. Parduoti iš tėvų paveldėtą žemę ar kito artimo giminaičio galite iš karto po to, kai turtas bus įregistruotas Jūsų nuosavybe. Jei esate turtą paveldėję iš pirmos eilės giminaičių, tuomet ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tikriausiai išvengsite.

Mokesčiai pardavus paveldėtą žemę

Paveldėtos žemės pardavimas turi tam tikrą specifiką, todėl gali atsirasti prievolė sumokėti papildomus sandorio mokesčius. Nors procesas ir eiliškumas bus tas pats ir prireiks tokių pačių dokumentų kaip ir įprastai parduodant žemę. Verta žinoti, kad net iš tėvų paveldėta žemė ar miškas gali būti apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), jei turtas parduodamas jo neišlaikius 10 metų ir nebuvo pasinaudota įstatymų numatyta išimtimi.

Jei nesate pirmos eilės giminaitis žmogui, iš kurio paveldėjote žemę, turėsite sumokėti paveldimo turto mokestį:

• 5 proc. GPM, jei apmokestinamoji vertė ne didesnė už 150 000 eurų;
• 10 proc. GPM, jei apmokestinamoji vertė didesnė už 150 000 eurų.

Pirmos eilės giminaičiais laikomi: sutuoktiniai, vaikai, tėvai, seneliai, broliai, seserys, vaikaičiai bei įvaikiai.

Gyventojų pajamų mokestis (GPM) nustatomas pagal skirtumą, kuris gaunamas iš gautų žemės ar miško pardavimo pajamų atėmus turto įsigijimo kainą (ji nurodoma paveldėjimo teisės liudijime, dovanojimo sutartyje arba pirkimo - pardavimo sutartyje).

Jei tai paveldėtas turtas, iš jo pardavimo kainos atimti reikia paveldėjimo teisės liudijime nurodytą žemės sklypo kainą, arba turto vertintojų nurodytą sumą (paveldėjimo atveju). Pajamos už parduotą žemės sklypą deklaruojamos iki kitų metų gegužės 2 dienos. Šis mokestis taikomas, jei turtas neišlaikytas nuosavybės teise 10 metų ir nėra taikomos mokesčių išimtys.

Taigi, po to, kai susitvarkote nekilnojamo turto paveldėjimo dokumentus, galite:

• palaukti 10 metų ir parduoti žemę bei nemokėti gyventojų pajamų mokesčio;
• parduoti žemę ir nelaukti 10 metų termino. Jei gausite didesnę sumą, nei nurodyta paveldėtos žemės vertė paveldėjimo metu (su retrospektyviniu nekilnojamojo turto vertinimu), tuomet teks susimokėti pelno mokestį.

Tam tikrais atvejais mokesčių mokėti nereikės, net ir nesulaukus 10 ar daugiau metų. Gyventojų pajamų mokestis netaikomas:

• mirus vienam sutuoktiniui, o kitam paveldėjus jo turto (įgyto santuokos metu) dalį;
• turtą paveldėjus vaikams, tėvams, globėjams, globotiniams, seneliams, broliams, seserims, įvaikiams;
• norint pasinaudoti šia įstatymų išimtimi - reikalingas retrospektyvinis turto vertinimas parduodant, jei paveldėjimo priėmimo metu nebuvo atliktas turto vertinimas paveldėjimui.

Iš tėvų paveldėta žemė: ar bus taikomas gyventojų pajamų mokestis po pardavimo?

Iš tėvų paveldėta žemė ar kitas nekilnojamas turtas yra turtas paveldėtas iš pirmos eilės giminaičių. Jums bus taikoma išimtis pagal įstatymą. Tuo atveju, kai norite pasinaudoti šia išimtimi, paveldėjimo priėmimo metu reikia atlikti turto vertinimą ir jį pateikti notarui, pas kurį kreipėtės dėl paveldėjimo priėmimo. Jei praleidote šį etapą, tuomet paveldėtos žemės, miško ar kito turto pardavimo metu reikia atlikti retrospektyvinį turto vertinimą.

Tokiu atveju 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu bus apmokestinamas kainų skirtumas tarp pardavimo kainos ir retrospektyvinio vertinimo kainos.

Kam gali būti parduodamas žemės sklypas?

Pirmumo teisę pagal įstatymą į Jūsų žemės sklypo pirkimą turintys asmenys:

• bendraturčiai;
• nuomininkai, turinys VĮ Registrų centre įregistruotą nuomos sutartį ilgiau nei metus;
• šalia esančių žemės ūkio paskirties sklypų savininkai;
• ūkininkai, turintys įregistruotą ūkį toje pačioje ar gretimoje savivaldybėje.

Jei šie paminėti asmenys nėra suinteresuoti įsigyti jūsų parduodamą sklypą, tuomet galite parduoti jį kitiems pirkėjams, neturintiems pirmumo teisės į pirkimą.

Kokie dokumentai reikalingi sklypo pardavimui?

Norint parduoti paveldėtą žemę ar mišką Jums reikės:

• Galiojančio asmens tapatybės dokumento
• Žemės sklypo plano. Gali būti atlikti ir preliminarūs matavimai, svarbu, kad sklypo planas atitiktų keliamus reikalavimus.
• Nacionalinės žemės ūkio tarnybos sutikimo parduoti žemę ar mišką

Tai tik pagrindiniai dokumentai, kurių reikia visais atvejais parduodant žemės ūkio / miškų ūkio paskirties sklypus. Atsižvelgiant į Jūsų invidualią situaciją, sandoriui gali reikėti ne vieno papildomo dokumento / sutikimo / atsisakymo ar pažymos.

Svarbūs pokyčiai nuo 2024 m.

Nuo 2024 m. keičiasi ir NŽT struktūra. 50 teritorinių skyrių sujungiami į 5 žemės tvarkymo ir administravimo skyrius (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų). Nuo 2024 m. sausio 1 d. keičiama ir asmenų aptarnavimo tvarka NŽT.

NT brokerio nauda paveldėtos žemės pardavimo procese

NT brokeris gali jums sutaupyti ne tik laiko, kurį skirsite procesų aiškinimuisi, dokumentų pateikimui, sklypo reklamai ir bendravimui su pirkėjais, bet ir garantuos aukščiausią žemės pardavimo kainą.

Paveldėtos žemės pardavimas Jums veikiausiai atrodo sudėtingas procesas ir tai suprantama. Būtent todėl ir galiu pasirūpinti šio reikalo eiga nuo pradžios iki pabaigos: kainos nustatymas; dokumentų analizė bei rengimas sandoriui; žemės / miško fotografavimas bei filmavimas su dronu; video reportažų kūrimas; reklamos kūrimas ir talpinimas į mokamus skelbimų portalus; derybos su potencialiais pirkėjais; preliminarios pirkimo - pardavimo sutarties parengimas; retrospektyvinis turto vertinimas (esant poreikiui); turto vertinimas bankui ir kitoms kredito įstaigoms (Pirkėjo pageidavimu); NŽT leidimų užsakymas Pardavėjui ir Pirkėjui; notarinės sutarties detalių suderinimas; pilno atsiskaitymo užtikrinimas.

Kviečiu visus paveldėtos žemės pardavimo klausimus patikėti NT brokeriui, kurio patirtis leis nusimesti rūpesčius nuo pečių ir džiaugtis Jums naudingai parduotu turtu. Šiomis skubančiomis dienomis nėra didesnės vertės nei sutaupytas laikas ir vidinė ramybė.

Paveldėjimo terminai

Į notarą dėl palikimo priėmimo galima kreiptis per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos. Įsidėmėkite, kad, kad šis terminas pradedamas skaičiuojamas nuo palikėjo mirties dienos, todėl svarbu savalaikiškai kreiptis į notarą, jeigu planuojate palikimą priimti notarine tvarka. Šis terminas yra naikinamasis. Tai reiškia, kad praleidus šį terminą jūsų teisę į palikimą įprastai pasibaigia, nebent teismas nuspręstų terminą atnaujinti ir pripažinti jūsų teisę į palikimo priėmimą.

Kokios galimybės atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti?

Teismas gali atnaujinti terminą palikimui priimti, kad jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis laikomos tokios aplinkybės, dėl kurių negalite priimti palikimo laiku (per 3 mėn.). Teismas spręsdamas termino atnaujinimo klausimą visada atsižvelgia į tai, ar buvo nuo jūsų nepriklausančios kliūtis priimti palikimą, taip pat ar termino atnaujinimas nepažeis kitų įpėdinių interesų, kurie savalaikiškai rūpinosi savo teisės į palikimą įgyvendinimu. Įstatymo nežinojimas įprastai nėra laikomas svarbia priežastimi terminui atnaujinti.

Ką daryti, jeigu praleidau terminą palikimui priimti?

Į teismą dėl palikimo priėmimo turite kreiptis visada, jeigu praleidžiate 3 mėn. terminą palikimui priimti. Praleidus terminą notaras nebegalės priimti iš jūsų pareiškimo dėl palikimo priėmimo, kol notarui nebus pateikta teismo nutartis dėl jūsų teisės į palikimą atnaujinimo.

Kokiais būdais priimti palikimą per teismą?

Įstatyme yra aiškiai išskirti du atvejai kaip įpėdinis gali priimti palikimą per teismą. Vienas būdas - “termino palikimui priimti atnaujinimu”. Šiuo atveju teismas įtvirtina termino praleidimo priežastis atnaujinti jums praleistą terminą palikimui priimti, kai teismas pripažįsta, kad terminą buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Antras būdas - “palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti palikėjo turtą”. Šiuo atveju teismas gali pripažinti jūsų teisę į palikėjo nuosavybę, jeigu po palikėjo mirties rūpinotės palikėjo turtu ir šį turta naudojate (jame gyvenate ir pan.)., tačiau liko nesutvarkyti palikimo priėmimo notarine tvarka formalumai.

Kas nutinka turtui, kai jo nepriėmė įpėdiniai?

Jeigu šeimos nariai ar kiti įpėdiniai nepriima palikimo ir nesikreipia į teismą dėl teisės į paveldėjimą atkūrimo, jis pereina valstybės žinion (tampa išmariniu turtu) ir yra perduodamas valstybės nuosavybėn. Valstybės paveldėtas turtas įprastai yra parduodamas valstybinio turto aukcionuose (varžytynėse).

Turto paveldėjimas

Paveldėjimas - tai mirusio žmogaus (palikėjo) turto ir pareigų perėjimas palikimą priimantiems asmenims (įpėdiniams). Kitaip tariant, tai palikėjo nuosavybės teisių ir pareigų perėmimo būdas. Paveldėjimas atsiranda pagal įstatymą arba testamentą.

Kas gali paveldėti?

Įprastai teisę paveldėti turtą jo šeimos nariai ir artimi giminaičiai arba testamentu paskirti įpėdiniai. Tokiais asmenimis įprastai laikomi palikėjo vaikai, sutuoktinė, tėvai, vaikaičiai (anūkai), seneliai, broliai ir seserys taip pat kiti įstatymų numatyti asmenys. Paskutine eile paveldi Lietuvos valstybė.

Kur kreiptis dėl palikimo priėmimo?

Palikimas gali būti priimamas per notarą ar teismą. Jeigu nepraleidote termino palikimui priimti, galite kreiptis į palikėjo gyvenamosios vietos teritorijos notarą. Jeigu praleidote 3 mėn. terminą į notarą kreiptis negalite. Į teismą dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis visada, kai praleidžiamas 3 mėn. terminas palikimui priimti.

Kada paveldima pagal testamentą?

Palikimas priimamas pagal testamentą, kai palikėjas prieš savo mirtį sudarė testamentą. Testamentu palikėjas gali keisti įstatyminę paveldėjimo tvarką (pvz., paskirtimas kitus įpėdinius nei nurodyti įstatyme, taip pat nurodyti kuriam įpėdiniui, kuris turtas lieka po jo mirties ir pan.). Priėmus palikimą tiek pagal testamentą, tiek pagal įstatymą įpėdinis ne tik priima turtą, bet ir atsako už palikėjo skolas savo turtu. Jeigu žinote, kad palikėjas turėjo skolų palikimą rekomenduojama priimti pagal turto apyrašą.

Ką daryti, kai palikimas yra su skolomis?

Jeigu palikėjas turėjo skolų ir norite priimti tokį palikimą, rekomenduojama jį priimti pagal apyrašą. Paveldimo turto apyrašą sudaro antstolis pagal notaro išduotą vykdomąjį patvarkymą. Šiuo atveju įpėdinis pagal palikėjo skolas atsakys ne daugiau nei paveldimo turto vertė (įpėdinio atsakomybė ribojama paveldėtu turtu).

Turto paveldėjimas po vieno sutuoktinio mirties?

Kai testamento nėra, pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą kartu su pirmos eilės įpėdiniais (vaikais) vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktiniui mirus paveldėti turtą sudaro turtas, kuris buvo įgytas santuokoje, pergyvenusiam sutuoktiniui turi išduota nuosavybės teisės liudijimą pergyvenusiam į ½ dalį mirusio vardu registruoto turto. Šiuo atveju palikimo turtą sudarys tik likusi ½ mirusio sutuoktinio turto dalis (paveldėjimo objektas), kuri turės būti dalinama tarp pirmos eilės įpėdinių ir sutuoktinio pergyvenusio palikėją.

Tėvų turto paveldėjimas?

Vaikai turi teisę paveldėti mirusių tėvų turtą pirmąją eile, jeigu testamentu turtas nebuvo paskirstytas kitaip.

Nekilnojamojo turto mokesčiai

Kai kalbame apie nekilnojamojo turto pardavimą, dažnai susiduriama su įvairiais mokesčiais, apie kuriuos žmonės iš pradžių nežino ar nepakankamai gerai supranta. Tai gali sukelti nemažai galvos skausmo - tiek dėl neplanuotų išlaidų, tiek dėl finansinių planų perskaičiavimo. Nekilnojamojo turto mokesčiai gali būti kelių rūšių. Gyventojų pajamų mokestis (GPM) yra dažniausiai pasitaikantis, nekilnojamojo turto mokestis (NTM) - taikomas rečiau, o pridėtinės vertės mokestis (PVM) - retas, bet taip pat galimas mokestis, priklausomai nuo situacijos.

• įsigijote butą už 70 000 EUR ir pardavėte už 80 000 EUR. Jei nuo įsigijimo praėjo daugiau nei 10 metų - GPM mokėti nereikės.
• Svarbu nepamiršti, kad iš įsigijimo-pardavimo kainų skirtumo galima atimti išlaidas, patirtas turtui įrengti ar remontuoti.
• Paveldėto ar dovanoto turto atveju, įsigijimo kaina nustatoma pagal notaro nurodytą rinkos kainą. Deja, dažnai tai būna gerokai mažesnė suma, nes ši vertė dažnai neatspindi realios rinkos situacijos.

Paveldimo turto mokestis

• Nuolatiniai Lietuvos gyventojai.
• Nenuolatiniai Lietuvos gyventojai.

Mokesčio objektas:

• Nuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas turtas (nekilnojamasis daiktas, kilnojamasis daiktas, vertybiniai popieriai, pinigai);
• Nenuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas: kilnojamasis daiktas, kurį pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisiškai įregistruoti Lietuvoje, Lietuvos Respublikoje esantis nekilnojamasis daiktas.

Mokesčio tarifai:

Mokestis apskaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės (70 proc. viso turto vertės) taikant tokius tarifus:

• kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 5 procentai;
• kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 10 procentų.

Mokesčio lengvatos:

Mokesčiu neapmokestinama:

• vienam sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio paveldimas turtas;
• vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas;
• paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 3 tūkst. eurų.

tags: #pazyma #patikrinantti #ar #turtas #isigyjamas #is