Perimetrinio Užstatymo Tipai ir Jų Apsauga Viekšnių Miesto Istorinėje Dalyse

Perimetrinis užstatymas yra vienas iš pagrindinių urbanistinės struktūros elementų, turintis didelę reikšmę kultūros paveldo išsaugojimui. Šiame straipsnyje aptarsime perimetrinio užstatymo tipus ir jų apsaugos ypatumus Viekšnių miesto istorinėje dalyje.

Viekšnių urbanistinio draustinio tikslas - išsaugoti Viekšnių miesto istorinės dalies vertingąsias savybes: istorinį planinės struktūros tinklą su vertingo mažaaukščio užstatymo fragmentais ir jų gamtinę aplinką, Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią.

Paveldosaugos reikalavimai Viekšnių miesto istorinės dalies (u. k. 31793) vertingųjų savybių išsaugojimui grindžiami vertinimo aktų duomenimis. Saugoma mišraus plano struktūra, istorinių gatvių trasos, dangų fragmentai (lauko akmenų grindinio M. Valančiaus gatvėje ir lauko akmenų grindinio privažiavime prie vandens malūno nuo Akmenės g.).

Kultūros paveldo objektų paveldosaugos reikalavimai gali būti nustatomi ir tikslinami individualiuose apsaugos reglamentuose. Nuolat vykdoma kultūros paveldo apskaita (inventorizavimo, atskleidimo, registravimo): siūloma į Kultūros vertybių registrą įrašyti Papilės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią.

Rekomenduojama objektus naudoti pagal autentišką ar jai artimą paskirtį. Keičiant paskirtį turi būti atsižvelgiama į objekto ir jo aplinkos pritaikymo galimybes ir vertingąsias savybes (ypač aktualu pritaikant vandens malūnus). Objektų pritaikymui galimi visų rūšių tvarkomieji statybos darbai.

Galima pritaikymo veikla objektų naudojimui ir lankymui: pritaikymas žmonių su negalia reikmėms, šiuolaikiniams saugos ir higienos reikalavimams, energetinio efektyvumo gerinimas, inžinerinių tinklų rekonstravimas ir naujų inžinerinių tinklų sistemų įrengimas minimaliai keičiant vertingąsias savybes.

Pritaikant objektus, galimi fasadų, vidaus išplanavimo pakeitimai, galima priestatų ir (ar) naujų statinių statyba nepažeidžiant objekto ir (ar) vietovės vertingųjų savybių. Nauji pakeitimai ir (ar) statyba turi derėti tūriu, masteliu, medžiagiškumu, architektūriniais bruožais (stilistika) - turi būti išsaugota statinio ir jo aplinkos dermė.

Galima pastatus šiltinti iš išorės, jei iš esmės nekeičiama pastato fasadų architektūra, nesunaikinami autentiški fasadų elementai, langai įrengiami ties šiltinimo sluoksniu (neformuojamos gilios nišos; medinės architektūros pastatuose langai neįgilinami), išsaugoma istorinė apdaila ar jos tipas. Saugomi, restauruojami, remontuojami išlikę autentiški stalių gaminiai (langai, durys, apkalimas, prieangiai ir kt.). Nerekomenduojami pakeitimai, kurie klastotų objektų savitumą (atkūrimas pagal analogus); sunykusių istorinių elementų atkūrimas turi būti pagrįstas išsamia istorine, ikonografine ar fizine medžiaga.

Galima naujų statinių statyba, susijusi su objektui lankyti ir prižiūrėti skirtų funkcinių, ekspozicinių priemonių ir inžinerinių statinių įrengimu.

Išsaugoti vietovės gyvybingumą ir pritaikyti šiuolaikinėms reikmėms: atliekant pritaikymo darbus, išsaugoti istorinių pastatų architektūrinės išraiškos, stiliaus, apdailos, jų aplinkos autentiškumą ir vieningumą.

Paveldosaugos reikalavimai Viekšnių miesto istorinės dalies (u. k. 31793) perspektyvų, dominančių ir silueto apsaugai: vietovės teritorijoje ir artimiausioje aplinkoje draudžiama statyti statinius ir įrenginius (stacionarius ir laikinus), kad statiniai iš esmės keistų saugomą perspektyvą ir miesto istorinės dalies siluetą, formuojamą vertikalios dominantės - Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios.

Saugomi išlikę pavieniai medžiai ar jų grupės, gyvybingi, perspektyvūs želdiniai.

Kultūros paveldo objektuose galimi visų rūšių tvarkybos ir pritaikymo darbai. Tvarkybos ir pritaikymo darbai vykdomi nepažeidžiant vertingųjų savybių. Prieš projektuojant ir vykdant tvarkybos ir (ar) statybos darbus vertingųjų savybių požymių turinčiuose pastatuose, būtina , kad vertinimo taryba nustatytų objekto vertę.

Urbanistinės struktūros statiniuose galima atlikti visų rūšių tvarkomuosius statybos darbus nepažeidžiant vietovės vertingųjų savybių, vadovaujantis nustatytais paveldosaugos reikalavimais. Kituose statiniuose galima atlikti visų rūšių tvarkomuosius statybos darbai nepažeidžiant vietovės vertingųjų savybių, vadovaujantis nurodytais paveldosaugos reikalavimais.

Urbanistinės struktūros statinių ir kitų statinių išorės apdailai parenkamos būdingos medžiagos: keramikinių plytų mūras, tinkas, medis (ir stogų dangoms), lygi skarda, mediniai stalių gaminiai. Fasadų apdailoje vengtinos ryškios, istorinei miesto daliai nebūdingos spalvos, blizgios, sintetinės medžiagos. Mažosios architektūros statiniai, aptvėrimai gaminami iš natūralių medžiagų - medžio, metalo, akmens. Privažiavimų, takų, aikštelių dangos parenkamos atsižvelgus į tyrimų duomenis.

Reguliuojamos apsaugos (KOr) kultūros paveldo objektų kraštovaizdžio tvarkymo zona nustatoma kultūros paveldo objektų, registruotų Kultūros vertybių registre, teritorijoms. Šiose teritorijose nesiūloma nustatyti konservacinės žemės paskirties, tačiau tikslinga palaikyti tradicines ar kitas naudojimo formas, užtikrinančias nustatytosios vertės išsaugojimą, objektų pritaikymą ir naudojimą , gerinti šių vertybių eksponavimo sąlygas. Tvarkymo kryptis - konservavimas, restauravimas, pritaikymas.

Kraštovaizdžio išsaugančiojo tvarkymo (GEk) zona nustatyta Viekšnių miesto istorinės dalies (U. K. 31793) vertingo užstatymo teritorijose, kuriose didelė vertingųjų savybių koncentracija, dominuoja urbanistinės struktūros statiniai, yra vertingųjų savybių požymių turinčių statinių. Tvarkant ir vystant šias teritorijas, taikomos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatytos priemonės. Tvarkymo kryptis - urbanistinės struktūros išsaugojimas, restauravimas, pritaikymas; pirrmenybė teikiama vertingos urbanistinės struktūros išsaugojimui ir pakitusių, nebūdingų miesto vaizdo formų regeneravimui, prarastų vertingų architektūrinių pastatų elementų atkūrimui.

Saugomas susiformavęs gatvių tinklas, užstatymo morfotipai, autentiškos sklypų ribos, autentiškas sklypų zonavimas ir išplanavimas (pvz., kiemas, sodas, daržas, gėlių darželis); saugomi autentiški teritorijos tvarkymo elementai (pvz., tvoros, varteliai), išlikę istoriniai pastatai, kultūros paveldo objektai, želdinimo pobūdis. Užstatymo tankis - esamas, gali būti keičiamas morfotipo ribose ≤10 %. Neužstatytuose sklypuose užstatymo tankumas nustatomas pagal dominuojantį teritorijos užstatymo morfotipą (taip pat užstatymo tankumą, mastelį). Užstatymo aukštis - esamas, keičiamas tik pagal tyrimų duomenis. Neužstatytuose sklypuose aukštis nustatomas pagal dominuojantį užstatymo morfotipą (užstatymo aukštingumą) išlaikant gyvenamųjų ir pagalbinių pastatų dydžio santykį.

Kraštovaizdžio pertvarkomojo tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zona, išskirta Viekšnių miesto istorinės dalies (u. k. 31793) teritorijose, kuriose dominuoja pakitusi arba nesusiformavusi urbanistinė struktūra ir kiti statiniai, yra vertingos urbanistinės struktūros fragmentų, urbanistinės struktūros statinių. Šių teritorijų užstatymas daugiausia formavosi XX a. antroje pusėje (po 1945 m.) išsaugodamas istorinę planinę miesto struktūrą, dalyse pratęsdamas artimą istoriniam sodybinio tipo užstatymą mažaaukščiais pastatais. Šioje zonoje pagrindiniai išsaugojimo objektai yra autentiški plano ir urbanistinės struktūros fragmentai, pavieniai statiniai.

Tvarkymo kryptis - urbanistinės struktūros vystymas ir pritaikymas vadovaujantis susiklosčiusiais erdvių planavimo ir organizavimo dėsniais. Prioritetas teikiamas išlikusios istorinės urbanistinės struktūros fragmentų ir po 1945 m. susiformavusio sodybinio užstatymo morfotipo išsaugojimui (sklypų dydžio, užstatymo ritmo, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato dydžių santykio ir kt.), pakitusių (laisvo planavimo principu užstatytų) erdvių užstatymo kokybei gerinti. Išsaugomas susiformavęs gatvių tinklo erdvinis mastelis, artima posesijinei gatvėvaizdžio užstatymo ritmika, išlaikomas susiklostęs užstatymo foninis aukštis.

Pakitusių, nesusiformavusių urbanistinių struktūrų teritorijose, ypač užstatytose XX a. antroje pusėje (po 1945 m.), rekomenduojama atkurti istoriškai susiklosčiusį užstatymo tipą (perimetrinį, sodybinį), užstatymo linijas, aukštingumą, tūrius, architektūrines detales.

Pagrindiniai Perimetrinio Užstatymo Tipai Viekšniuose

GEk-P - Perimetrinis Užstatymas

Statiniai stovi ant istorinės valdos ribos palei Tilto gatvės pietinę pusę ir formuoja gatvės perimetrą. Aukštingumas - dominuoja 1 aukšto su mezoninais ir pastogėmis pastatai.

GEk-SP - Sodybinis Perimetrinis Užstatymas

Namai stovi ant istorinės valdos ribos palei gatvę ar kiek atitraukti nuo istorinės valdos ribos ir su greta esančiu užstatymu formuoja gatvės perimetrą. Aukštingumas - dominuoja 1 aukšto su pastoge pastatai, Biržiškų, Akmenės, Dariaus ir Girėno, Tirkšlių gatvėse yra atskirų 2 aukštų su pastogėmis pastatų; ūkinių pastatų aukštingumas - 1 aukštas su pastoge.

GEk-S - Sodybinis (Netaisyklingas) Užstatymas

Laisvai išdėstytos sodybos neformuoja gatvių ir (ar) aikščių erdvių (valdas formuoja aptvėrimai). Namai stovi atitraukti nuo visų ar bent nuo trijų istorinės valdos ribų. Aukštingumas - dominuoja 1 aukšto su pastoge pastatai; ūkinių pastatų aukštingumas - 1 aukštas su pastoge.

GEk-AS - Atskirai Stovinčių Pastatų Užstatymas

Pieninės pastatas Vytauto g. Nr. 41A, sandėlio pastatas Tirkšlių g. Nr. 3, žydų pirties pastatas Ugniagesių g. Nr. 12A, pastatas Akmenės g. Nr. 18.

GEk-MV - Miesto Vilų Užstatymo Tipas

Sklypas Vytauto g. Nr. 9. Vilos pastatas (2 aukštų sudėtingo tūrio) ir ūkinis pastatas (1 aukštas su pastoge) stovi sklypo gilumoje, sklypas gausiai apželdintas. Išsaugoti sklypo pietinės dalies apželdinimo pobūdį.

GEk-AE - Atviros Erdvės Užstatymas

Išsaugoma netaisyklingo pailgo stačiakampio plano buvusi turgaus aikštės dalis Tilto g. ir Viekšnių miesto senosios kapinės teritorijos pietvakarinėje dalyje. Esant galimybei ar sunykus aikštės šiaurės rytų ir šiaurinėje dalyse esančio užstatymo funkcijai rekomenduojama atkurti istorinės aikštės ribas.

GEk-G - Neurbanizuojama Teritorijos Dalis

Ventos upės slėnio teritorijos dalies dominuojančių gamtinių elementų teritorija.

GEp-SP - Sodybinis Perimetrinis Užstatymas (Pertvarkomasis Tvarkymas)

Statiniai stovi ant istorinės valdos ribos palei gatvę ar kiek atitraukti nuo istorinės valdos ribos ir su greta esančiu užstatymu formuoja gatvės perimetrą. Aukštingumas - dominuoja 1 aukšto su pastoge pastatai, ūkinio (ūkinių) pastato (pastatų) aukštingumas - 1 aukštas su pastoge.

GEp-S - Sodybinis Užstatymas (Pertvarkomasis Tvarkymas)

Dominuoja po 1945 m. susiformavęs sodybinis užstatymas. Aukštingumas - dominuoja 1 aukštas su pastoge, yra 2 aukštų pastatų; ūkinio (ūkinių) pastato (pastatų) aukštingumas - 1 aukštas su pastoge.

GEp-AS - Atskirai Stovintis Pastatas (Pertvarkomasis Tvarkymas)

Viekšnių pradinės mokyklos pastatas Basanavičiaus g. 1.

GEp-LP - Laisvo Planavimo Teritorijos (Pertvarkomasis Tvarkymas)

Dominuoja XX a. antroje pusėje laisvo planavimo principu užstatytos teritorijos, kuriose stambių, nebūdingų tūrių pastatai (jų grupės) pastatyti pagal laisvą kompoziciją, neformuojant arba iš dalies formuojant gatvės perimetrą.

Užstatymo Tipų Apibendrinimas

Norint geriau suprasti Viekšnių miesto istorinės dalies užstatymo tipus, pateikiama lentelė su pagrindiniais jų bruožais:

Ši lentelė padeda vizualizuoti skirtingus užstatymo tipus ir jų ypatumus, svarbius kultūros paveldo apsaugai.

Viekšnių miesto istorinės dalies (u. k. K. 31793) perspektyvų, dominančių ir silueto apsaugai: vietovės teritorijoje ir artimiausioje aplinkoje draudžiama statyti statinius ir įrenginius (stacionarius ir laikinus), kad statiniai iš esmės keistų saugomą perspektyvą ir miesto istorinės dalies siluetą, formuojamą vertikalios dominantės - Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios.

Svarbiausias daugumos miško buveinių apsaugos principas, garantuojantis jų palankią būklę, riboti pagrindinių plynųjų miško kirtimus. Stiprinti ekosistemų apsaugos funkcijas miškuose. Siekiant šio tikslo, Europos Bendrijos svarbos miškų buveinėse skatinama neardyti miško paklotės, žolių, samanų, kerpių ar krūmokšnių dangos (reikalavimas netaikomas, jeigu miško paklotės suardymo neįmanoma išvengti vykdant leistiną medienos ruošą ir miško atkūrimą). Skatinama nenaudoti pesticidų ir trąšų, sureguliuoti esamas melioracines sistemas, vandens tėkmes palikti savaiminei renatūralizacijai. Negali būti eksploatuojamos naudingosios iškasenos.

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas rūšims, kurios įtrauktos į Europos Sąjungos susirūpinimą keliančių invazinių rūšių sąrašą. Regioniniame parke užregistruotos devynios tokios rūšys - uosialapis klevas (Acer negundo), dygliavaisis virkštenis (Echinocystis lobata), smulkiažiedė sprigė (Impatiens parviflora), raukšlėtalapis erškėtis (Rosa rugosa), gausialapis lubinas (Lupinus polyphyllus), tankiažiedė rūgštynė (Rumex confertus), vienametė šiušelė (Erigeron annuus), kanadinė elodėja (Elodea canadensis) ir baltažiedė robinija (Robinia pseudoacacia). Būtina užtikrinti, kad šių rūšių augalai būtų nuolat kontroliuojami ir nuosekliai naikinami.

Gamtos paveldo objektai naudojami pažinimo ir ekologinio ugdymo tikslais. Pritaikant esamus ir siūlomus gamtos paveldo objektus lankymui, tvarkomi želdiniai, gali būti atliekami specialieji kraštovaizdžio formavimo miško kirtimai, įrengiamos saugų lankymą užtikrinančios priemonės: laiptai, takai, apžvalgos aikštelės, atokvėpio vietos, informaciniai stendai, riboženkliai ir kita reikiama įranga.

Pagrindinė pievų buveinių tvarkymo priemonė - šienavimas, gali būti ir ganoma; apleistuose buveinių plotuose būtina kirsti savaime želiančius medžius, krūmus ir jų atžalas. Pievas būtina bent kartą per metus nušienauti - tai saugo pievas nuo užaugimo ir invazinių augalų rūšių (gausialapio lubino (Lupinus polyphyllus) ir kt.) plitimo, užtikrina pievų buveinių gerą būklę. Rekomenduojama pievų buveinėse šienauti vėlyvai. Nupjautą ar nukirstą biomasę būtina išgabenti.

Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Šaltinis: Vikipedija

tags: #perimetrinio #uzstatymo #tipai