Nekilnojamojo turto pardavimas yra svarbus ir dažnai sudėtingas procesas, kuris susijęs ne tik su pačiu turto įsigijimu ar pardavimu. Vienas iš aspektų, į kurį reikia atsižvelgti, yra nekilnojamojo turto pardavimo mokesčiai.
Pirkėjai ir pardavėjai turi turėti pakankamai informacijos šia tema, kad būtų galima išvengti galimų problemų ir brangių klaidų.
Gyventojų Pajamų Mokestis (GPM)
Lietuvoje nekilnojamojo turto pardavimo mokesčiai yra taikomi tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Po nekilnojamojo turto pardavimo gautas pelnas yra apmokestinamas Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) 15 proc. tarifu.
GPM apskaičiuojamas: iš turto pardavimo pajamų reikia atimti įsigijimo kainą bei turto pardavimo išlaidas (pvz.: notaro atlygis, registravimas VĮ Registrų centre, valstybės rinkliava, mokestis už geodezinius matavimus, pastato energetinio naudingumo sertifikavimą ir pan.). Gautas pelnas apmokestinamas taikant 15 proc. GPM tarifą.
Gyventojų pajamų mokestis apskaičiuojamas taip: (pardavimo pajamos - įsigijimo kaina - leidžiami atskaitymai) x 15 proc.
Pavyzdys
Pavyzdžiui, 2019 metais pirkote gyvenamąjį namą ar butą už 170 000 eurų (tai įsigijimo kaina). Šį nekilnojamąjį turtą pardavėte 2023 metais už 210 000 eurų (tai pardavimo pajamos). Jo neišlaikėte 10 metų ir pastaruosius 2 metus ten nebuvote registruoti, taigi gautas pelnas bus apmokestintas GPM. Už pirkimo - pardavimo sutarties sudarymą notarų biure sumokėjote 1300 Eur (tai leidžiami atskaitymai). Gyventojų pajamų mokestis būtų skaičiuojamas taip: 210 000 (pardavimo kaina) - 170 000 (įsigijimo kaina) - 1300 (leidžiami atskaitymai) = 38 700 eurų pelno. 38 700 x 15 proc. = 5 805 Eur.
Nekilnojamojo turto pardavimo pajamoms apmokestinti taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, tačiau jeigu šių ir kitų su darbo santykiais nesusijusių apmokestinamųjų pajamų metinė suma viršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio (VDU) sumą, tuomet šį dydį viršijanti pajamų dalis apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Į 120 VDU metinę pajamų sumą neįskaičiuojamos individualios veiklos pajamos, pajamos iš paskirstytojo pelno, autoriniai atlyginimai, gauti iš darbdavio, tantjemos bei atlygis už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete, mažosios bendrijos vadovo (ne bendrijos nario) pajamos už vadovavimą.
Mokesčiai Parduodant Savos Statybos Gyvenamąjį Namą
Jeigu norite parduoti Jūsų pačių pastatytą gyvenamąjį namą, tokio turto įsigijimo kaina yra išlaidos, patirtos statant namą. Išlaidos turi būti patvirtintos dokumentais. Reikia sudėti visas faktiškai patirtas nekilnojamojo turto statybos išlaidas, neatsižvelgiant iš kokių lėšų (nuosavų ar skolintų) jos buvo apmokėtos. Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą, nepriskiriamos to turto ir / arba daikto įsigijimo kainai, o tik sumokėtos paskolos dalis.
Išlaidos pripažįstamos tik tuo atveju, kai ant sąskaitų faktūrų yra aiškiai identifikuotas pirkėjas (vardas, pavardė ir kiti duomenys) bei prekes / paslaugas parduodantis pardavėjas (vardas, pavardė, įmonės pavadinimas, įmonės kodas).
Apmokestinimas Parduodant Naujos Statybos Butą / Namą su Daline Apdaila
Prie neįrengto nekilnojamojo turto įsigijimo kainos yra pridedama apdailos darbams faktiškai patirtų ir dokumentais pagrįstų išlaidų suma, taip pat išlaidos turto rekonstravimui ir (arba) kapitaliniam remontui. Paprastojo remonto išlaidos įsigijimo kainai nepriskiriamos.
Pavyzdžiui, naujos statybos, neįrengtą, 80 proc. baigtumo būstą pirkote už 130 000 Eur. Jį pilnai įrengėte, įregistravote 100 proc. baigtumą ir pardavėte už 160 000 Eur. Būsto įrengimui bei 100 proc. pridavimui išleidote 25 000 Eur. Tai grynasis pelnas bus tik 5000 Eur, nuo kurių ir turėsite mokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.
Kada Gyventojų Pajamų Mokesčio Mokėti Nereikia?
Gautas pelnas, pardavus nekilnojamąjį turtą, neapmokestinamas GPM, jeigu parduotas turas buvo išlaikytas 10 metų nuo įsigijimo momento iki pardavimo. Gautas pelnas, pardavus nekilnojamąjį turtą, neapmokestinamas GPM, jeigu parduotas turas buvo išlaikytas trumpiau nei 10 metų nuo įsigijimo momento iki pardavimo. Tačiau šį turtą paveldėjote arba gavote dovanų iš pirmos eilės giminaičių ir pardavimo metu užsisakėte retrospektyvinį turto vertinimą paveldėjimo datai. O turto pardavimo kaina buvo tokia pat arba mažesnė už retrospektyvinio vertinimo metu nustatytą kainą. Taip būna praėjus neilgam laiko tarpui (1-3 metams) nuo paveldėjimo datos, jei nėra labai stiprių nekilnojamojo turto kainų svyravimų.
Pardavus gyvenamąjį būstą GPM nereikia mokėti ir tuo atveju, jeigu ne trumpiau nei 2 metus iki būsto pardavimo jame buvo deklaruota gyvenamoji vieta. Pardavus gyvenamosios paskirties būstą, kuriame buvo deklaruota gyvenamoji vieta mažiau negu 2 metus, o gautos pardavimo pajamos per vienerius metus buvo panaudotos kito busto įsigijimui, nesvarbu, ar Lietuvoje, ar kitoje ES šalyje. Ten taip pat buvo deklaruota gyvenamoji vieta. Šiuo atveju irgi išvengsite gyventojų pajamų mokesčio.
Deklaravimas
Nuolatinis Lietuvos gyventojas einamaisiais metais gautas nekilnojamojo turto pardavimo pajamas turi deklaruoti iki sekančių metų gegužės 2 d.
Jei esate deklaravę išvykimą iš Lietuvos pajamas gautas iš nekilnojamojo turto pardavimo turi deklaruoti per 30 kalendorinių dienų.
Parengta pagal VMI informaciją.
Elektroninių varžytinių ir aukcionų paslaugos evarzytines.lt pristatymas
Valstybinės Mokesčių Inspekcijos (VMI) Paaiškinimai
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovė paaiškina, kokius mokesčius kiekvienas pardavėjas turėtų susimokėti, o kokias pareigas privalo atlikti ir automobilio ar būsto pardavėjai.
Kaip pasakoja VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė, kai automobilio pardavėjas siūlo įsigyti transporto priemonę, praktikoje pasitaiko atvejų, kad pirkėjo prašoma nurodyti kuo mažesnę įsigijimo kainą, nei yra sumokama iš tikrųjų.
Pašnekovės teigimu, vėliau tokiam gyventojui gali atsirasti prievolė sumokėti papildomą mokestį, kai transporto priemonė jau bus parduota kitam pirkėjui.
„Jei nuo automobilio įsigijimo nepraeina 3 metai, dėl didesnės pardavimo kainos gali atsirasti pareiga susimokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Dėl šios priežasties tvarkant automobilio pardavimo dokumentus gyventojus raginame sąžiningai nurodyti automobilio įsigijimo kainą“, - kalbėjo VMI atstovė.
Be to, anot jos, vis dar pasitaiko atvejų, kai automobilių prekeiviai prašo ne tik nurodyti mažesnę transporto priemonės vertę, bet ir bandoma išpešti, kad pardavimo-pirkimo sutartis būtų užsienietiška.
„Gyventojai, patys to nežinodami, gali prisidėti prie dokumentų klastojimo ir tapti mokesčių slėpimo schemos dalimi. Pasirašydamas tokią sutartį, gyventojas padeda mašinos pardavėjui nuslėpti pajamas. Dokumente nurodoma, kad transporto priemonės pardavėjas yra užsienietis, jos perpardavėjo duomenys nėra užfiksuoti jokiuose dokumentuose, o už automobilio pardavimą gautas pajamas tikrasis pardavėjas paprasčiausiai nuslepia, nesumoka priklausančių mokesčių“, - teigė ji.
Dėl šios priežasties suklastotą sutartį pasirašantis pirkėjas taip pat netenka visų garantijų iš pardavėjo, nes neturi jokių įrodymų, kad automobilis pirktas iš Lietuvos piliečio.
Kokius Mokesčius Būtina Sumokėti
R. Virvilienė sako, kad parduodant transporto priemonę ar savo būstą, būtina neužmiršti, kad vėliau gali būti taikomas papildomas mokestis.
„Automobilis nuosavybės teise išlaikytas 3 ir daugiau metų yra neapmokestinamas. Pateikti pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti mokestį reikia tuomet, kai nuo transporto priemonės įsigijimo iki pardavimo nepraeina 3 metai. 15 proc. pajamų mokesčiu apmokestinamas skirtumas tarp automobilio pardavimo ir jo įsigijimo kainų“, - paaiškino VMI atstovė.
Pavyzdžiui, jei automobilį įsigijote už 1,5 tūkst. eurų ir dar nepraėjo 3 metai, o vėliau jis parduodamas už 2 tūkst. eurų, tokiu atveju taikomas 15 proc. GPM. Vadinasi, nuo uždirbtų 500 eurų valstybei reikėtų susimokėti 75 eurus siekianti GPM mokestį.
„Už parduotą automobilį gautos pajamos, metams pasibaigus, turi būti deklaruojamos pateikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir nuo susidariusio skirtumo tarp pardavimo ir įsigijimo kainų (įskaitant sumokėtus privalomus mokėjimus) sumokamas 15 procentų pajamų mokestis“, - aiškino R. Virvilienė.
VMI atstovė atkreipia dėmesį, kad prievolė sumokėti mokesčius už parduotą NT objektą, pavyzdžiui, gyvenamą namą ar butą, yra kiek kitokia. Paaiškinama, kad būtinybė susimokėti mokesčius atsirastų tik tada, jei nuo parduoto statinio dar ir uždirbote papildomų pinigų ar nuosavybėje NT objekto neišlaikėte 10 metų.
Tiesa, GPM mokesčio dydis, pardavus automobilį ar savo būstą, vis tiek išlieka toks pats ir siekia 15 proc.
VMI taip pat išskiria pagrindinius kriterijus, kokiais atvejais yra taikomos GPM lengvatos pardavus būstą:
- 10 metų terminas. Jei parduodate būstą, kurį turėjote ilgiau kaip 10 metų, GPM nereikia mokėti.
- 2 metus deklaruota gyvenamoji vieta. Jei iki būsto pardavimo, jame buvote deklaravęs savo gyvenamąją vietą 2 metus, GPM taip pat mokėti nereikia.
- Per 1 metus įsigyjate naują būstą. Jei buvote deklaravęs gyvenamąją vietą trumpiau nei 2 metus, tačiau po šio būsto pardavimo per metus įsigyjate kitą ir jame deklaruojate savo gyvenamąją vietą, GPM nemokamas.
Europos Šalių Nekilnojamojo Turto Mokesčiai
Europoje nekilnojamojo turto mokesčių tarifai labai skiriasi tarp šalių, priklausomai nuo vietinių ekonominių sistemų, fiskalinių strategijų ir vyriausybės prioritetų. 2025 m. nekilnojamojo turto mokesčių pajamos, kaip privataus kapitalo dalis, atskleidžia efektyvią mokesčių naštą, tenkančią nekilnojamajam turtui kiekvienoje šalyje.
Jungtinė Karalystė šiuo metu užima aukščiausią vietą pagal nekilnojamojo turto mokesčių naštą, kur 1,94 % privataus kapitalo sudaro nekilnojamojo turto mokesčių pajamos. Kitoje spektro pusėje Liuksemburgas (0,05 %), Šveicarija (0,08 %) ir Austrija (0,10 %) išlaiko minimalią nekilnojamojo turto mokesčių naštą.
Nors kiekviena Europos šalis taiko tam tikrą nekilnojamojo turto mokesčių formą, jų struktūra, skaičiavimo metodai ir tarifai labai skiriasi.
Mokesčių bazė - rinkos ar kadastrinė vertė: Kai kurios šalys (pvz., Prancūzija, Italija) nekilnojamojo turto mokestį skaičiuoja pagal kadastrines vertes - oficialius turto vertinimus, kurie dažnai yra žemesni už rinkos vertę.
Nacionalinė ar vietinė administracija: Šalyse, tokiose kaip Vokietija, Ispanija ir Belgija, nekilnojamojo turto mokesčius administruoja vietos valdžia, todėl mokesčių tarifai gali skirtis tarp miestų ir savivaldybių.
Žemiau pateikiama lentelė su kai kurių Europos šalių nekilnojamojo turto mokesčių sistemomis 2025 m.
| Šalis | Pagrindiniai Mokesčiai | Mokesčių Bazė | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Jungtinė Karalystė | Metiniai vietiniai mokesčiai, sandorių rinkliavos | Savarankiškai įvertintos rinkos vertės juostos | Sistema yra centralizuota ir pagrįsta savarankiškai įvertintomis rinkos vertės juostomis, o tarifus nustato Pajamų komisija. |
| Prancūzija | Turto mokestis | Kadastrinė nuomos vertė | Taikomas tik gryniesiems nekilnojamojo turto aktyvams, viršijantiems 1,3 mln. €. |
| Vokietija | Grundsteuer (nekilnojamojo turto mokestis), Grunderwerbsteuer (nekilnojamojo turto perleidimo mokestis) | Skiriasi pagal federalines žemes | Be Grundsteuer, pirkėjai taip pat privalo mokėti nekilnojamojo turto perleidimo mokestį (Grunderwerbsteuer), kuris skiriasi pagal federalines žemes. |
| Italija | IMU (Imposta Municipale Unica), TASI (Tax for Indivisible Services) | Kadastrinė vertė | Italija naudoja kadastrinę vertės sistemą mokesčiams skaičiuoti, kuri dažnai yra gerokai mažesnė už tikrąsias rinkos kainas. |
| Portugalija | IMI (Imposto Municipal sobre Imóveis) | Apmokestinama vertė (VPT) | Portugalijos nekilnojamojo turto mokesčių sistema yra struktūrizuota taip, kad būtų palanki gyventojams ir ilgalaikiams savininkams, su tikslinėmis lengvatomis, vidutiniais metiniais kaštais ir dideliu skaidrumu užsienio pirkėjams. |
| Švedija | Fastighetsavgift arba Fastighetsskatt | Priklauso nuo turto tipo | Švedijos nekilnojamojo turto mokesčių sistema išlieka stabili, ribota ir palanki investuotojams, ypač tiems, kurie laiko turtą ilgalaikėje perspektyvoje ar naudoja kaip pagrindines gyvenamąsias vietas. |
Nekilnojamojo Turto Mokesčių Privalumai ir Trūkumai Europoje
Nekilnojamojo turto mokesčiai Europoje turi ir privalumų, ir trūkumų.
- Turto perskirstymas: Nekilnojamojo turto mokesčiai gali prisidėti prie turto perskirstymo, apmokestindami didesnės vertės turtą aukštesniais tarifais.
- Skatinamosios priemonės tvariam vystymuisi: Kai kurios Europos šalys siūlo mokesčių lengvatas, skatinančias tvarų vystymąsi.
- Vienodumo trūkumas: Nekilnojamojo turto mokesčių sistemų vienodumo trūkumas visoje Europoje gali apsunkinti mokesčių atsakomybės palyginimą ar turto nuosavybės pasekmių supratimą skirtingose šalyse.
- Galima kintamumo rizika: Nekilnojamojo turto mokesčiai gali būti veikiami mokesčių politikos, reglamentų ir ekonominių sąlygų pokyčių.
tags: #perparduodant #nekilnojamaji #turta #mokesciai