Nuo 2024 metų lapkričio 1 d. įsigaliojo daug Statybos įstatymo ir atitinkamų su juo susijusių teisės aktų pakeitimų, liečiančių visuomeninę, komercinę statybą, taip pat ir individualių namų statytojus.
Statybos Įstatymo Pakeitimai
Vietoje trijų buvusių projektavimo etapų (projektiniai pasiūlymai - techninis projektas - darbo projektas) lieka du etapai: projektiniai pasiūlymai - techninis darbo projektas. Taip pat teikiamas pranešimas apie statybos darbų pradžia.
Pereinamojo Laikotarpio Nuostatos
- Kai prašymas išduoti SLD užregistruotas iki 2024 lapkričio 1 d.
- Kai statytojas ir statinio projektuotojas yra pasirašę techninio projekto arba TPD rengimo sutartį ir yra atliktos viešinimo procedūros (kai jos privalomos), ar kai iki 2024 m. lapkričio 1 d. pateiktas prašymas patvirtinti projektinius pasiūlymus, teikiant prašymą išduoti SLD, vietoj projektinių pasiūlymų gali būti pateikiamas techninis projektas arba techninis darbo projektas, parengtas vadovaujantis iki 2024 m. lapkričio 1 d.
- Kai siekiant gauti SLD buvo pateiktas techninis projektas, pranešant apie statybos pradžią vietoj TPD gali būti pateikiamas darbo projektas (dalimis), techninio projekto ir darbo projekto ekspertizės (kai jos privalomos), parengti vadovaujantis iki 2024 m. lapkričio 1 d.
- Kai savivaldybei pateiktas prašymas patvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, viešinimo procedūros (kai jos privalomos) gali būti baigiamos iki 2024 lapkričio 1 d.
- Iki 2024 m. lapkričio 1 d. pradėti statybos darbai, kai nereikėjo gauti statybą leidžiančio dokumento, baigiami vykdyti pagal iki 2024 m. spalio 31 d.
Naujos Klasifikacijos ir Reikalavimai
- Atsiranda naujas klasifikavimo lygmuo „Paskirties grupė“.
- Nustatoma galimybė tik 20 proc.
- Nustatomas reikalavimas naujuose visuomeniniuose statiniuose, finansuojamuose valstybės ir savivaldybių biudžetų ar tarptautinės finansinės paramos lėšomis, naudoti bent 50 proc.
- Sodo namai priskiriami I gr.
Projektavimo Etapai ir Jų Ypatumai
Kai rengiamas Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6-13 punktuose nurodytas statinio projektas ir(ar) kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, statinio projektą galima rengti vienu etapu, kuris atitinka abu statinio projekto rengimo etapus ir šiems etapams taikomus reikalavimus. Jeigu statinio projektas rengiamas vienu etapu, su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, pranešant apie statybos pradžią arba atliekant statybos užbaigimo procedūras, pateikiamas Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6-13 punktuose nurodytas statinio projektas arba aprašas.
Gyvenamojo namo projektas - 478 m²
Individualaus ir Kartotinio Namo Projekto Skirtumai
Gyvenamasis namas - tai ne tik pastatas. Tai žmogaus gyvenimo erdvė, jo kasdienybės rėmai, vieta, kur susikuria asmeninė gyvenimo kokybė. Todėl neretai iškyla dilema, ar rinktis individualų, ar kartoninį namo projektą, kuri, šiandien, tampa vis aktualesne. Šiuolaikinis žmogus ieško ne tik patogumo ir estetikos, bet ir racionalaus sprendimo - tiek finansiniu, tiek laiko požiūriu.
Architekto.lt praktikoje šis pasirinkimas dažnai tampa diskusijų objektu tarp užsakovų ir architekto. Vieni nori visiško individualumo - kad namas atspindėtų jų asmenybę, gyvenimo būdą ir sklypo ypatumus. Kiti siekia paprastumo, greičio ir mažesnės kainos - todėl renkasi jau parengtus kartotinius projektus, kuriuos galima greitai pritaikyti prie konkretaus sklypo.
Pagal šiuo metu galiojančius Statybos techninius reglamentus (STR), gyvenamojo namo projektavimas yra sudėtingas procesas, apimantis architektūrinius, konstrukcinius, inžinerinius ir aplinkos aspektus. Projektas turi atitikti tiek teritorijų planavimo dokumentus, tiek statybos techninius reglamentus, tokius kaip STR 1.05.01:2017 „Statinio projektavimas ir projekto ekspertizė“, STR 2.02.01:2018 „Gyvenamieji pastatai“ ir kitus.
Individualus projektas yra unikalus kūrinys. Jis kuriamas konkrečiam užsakovui ir konkrečiam sklypui. Architektas įvertina sklypo reljefą, orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu, saulės padėtį, vėjo kryptis, vietovės urbanistinį kontekstą ir aplinkinius pastatus, savivaldybės reglamentus, užstatymo tankį, aukštingumą, užstatymo liniją, kliento gyvenimo būdą, šeimos sudėtį, įpročius, estetinį suvokimą, energinio efektyvumo reikalavimus ir statybos technologijas.
Kartotinis projektas - tai jau suprojektuoto namo brėžiniai, kuriuos galima naudoti daug kartų skirtinguose sklypuose. Pagal LR norminius reikalavimus, toks projektas yra pakartotinai naudojamas statinio projektas, kurį galima adaptuoti, pritaikant prie konkretaus žemės sklypo sąlygų.
Pagal STR reikalavimus, tiek individualus, tiek kartotinis projektas turi būti patvirtintas ir atitikti visus projekto dalių reikalavimus. Skirtumas yra tas, kad individualus projektas kuriamas nuo nulio, o kartotinis - adaptuojamas prie sklypo topografijos, geologijos, inžinerinių tinklų ir savivaldybės nustatytų parametrų.
Remiantis Architekto.lt praktika, individualaus gyvenamojo namo projektas kainuoja vidutiniškai nuo 70 iki 120 eurų už kvadratinį metrą bendrojo ploto (įskaitant visas projekto dalis). Tuo tarpu kartotinis projektas kainuoja žymiai mažiau - vidutiniškai nuo 1500 iki 4000 eurų, priklausomai nuo ploto ir komplektacijos. Pridėjus adaptacijos darbus (topografijos ir sklypo pritaikymo), galutinė suma dažnai išauga iki 3000-6000 eurų.
Individualus projektas reikalauja išsamių susitikimų, sprendimų derinimo, vizualizacijų ir variantų analizės. Architekto.lt praktikoje nuo pirmo brėžinio iki pilno techninio projekto parengimo praeina nuo 3 iki 6 mėnesių, priklausomai nuo projekto sudėtingumo ir kliento apsisprendimo greičio. Kartotinio projekto pritaikymas, priešingai, užtrunka 2-6 savaites.
Individualus projektas suteikia laisvę. Jis leidžia sukurti erdves, kurios atitinka konkrečius įpročius - nuo rytinės kavos terasos iki tinkamo garažo dydžio ar darbo kambario orientacijos.
Kartotinis projektas iš pirmo žvilgsnio atrodo „standartinis“, tačiau Architekto.lt pabrėžia, kad kiekvienas toks projektas gali būti individualizuotas: keičiant apdailas, langų dydžius, fasado sprendinius ar vidaus išplanavimą.
Individualus projektas tiks, kai sklypas turi netipinį reljefą ar sudėtingas sąlygas (pvz., šlaitą, medžius, ribotą užstatymo zoną), klientas turi aiškų vizualinį ar funkcionalų tikslą, kurio negalima pasiekti standartiniu projektu, svarbus energinis efektyvumas, pasyvaus namo principai, reikalingas unikalus estetinis sprendimas (pvz., stiklinės fasado dalys, medžio ir betono deriniai).
Kartotinis projektas vertas dėmesio, kai siekiama greitai pradėti statybas, biudžetas ribotas, sklypo sąlygos paprastos (lygus reljefas, įprastas užstatymo reglamentas), nėra poreikio unikaliam išplanavimui.
Dažnai geriausias sprendimas - hibridinis. Klientas pasirenka kartotinį projektą kaip pagrindą, o Architekto.lt architektas jį adaptuoja ir modifikuoja, kad pastatas atitiktų sklypo sąlygas ir kliento poreikius. Tokiu būdu sutaupoma iki 50 % projektavimo laiko, tačiau išlaikomas asmeniškumo pojūtis.
Energijos Vartojimo Efektyvumo Apskaičiavimo Būdai
VšĮ Lietuvos energetikos agentūra (LEA) atliko 130 energijos vartojimo auditų, pateiktų finansavimo priemonei "Valstybei nuosavybės teise priklausančių pastatų atnaujinimas". LEA bendradarbiaujant su UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) atliko kokybės tikrinimo procedūras, siekiant padidinti skiriamo finansavimo patikimumą.
Atsižvelgiant į faktą, kad projektų sutaupymai yra skaičiuojami pasitelkiant metodą, kuris neobjektyviai vertina pastato energijos suvartojimą pradinėje stadijoje, gaunami ženkliai didesni energijos sutaupymai. Faktinis išmatuotas energijos vartojimas vidutiniškai siekia 99,3kWh/m2, o esamo vartojimo įvertinimas pagal PENS metodiką atveju - 166,33kWh/m2. Atsižvelgiant, kad vertinamas tų pačių pastatų masyvas, skirtumas siekia 1,67 karto, arba 67,03 kWh/m2. 95% imties atvejų, skaičiuojamosios sąnaudos viršija faktines.
Vidutinis energijos vartojimas po modernizacijos vertinant abiem metodais yra santykinai panašus: Pagal EVA metodiką, atsižvelgiant į faktinį išmatuotą energijos vartojimą iki modernizavimo - 45,19 kWh/m2, pagal PENS metodiką - 47,7 kWh/m2. Nors vidutinės vertės, yra tarpusavyje artimos, 60% atvejų PENS prognozė yra mažesnė nei EVA atveju, o 40% atvejų - didesnės.
Energijos sutaupymų vidutinės vertės dėl skirtumo vertinant pradinę situaciją siekia 2,19 karto tarp EVA prognozuojamo 54,11 kWh/m2 ir PENS metodikos įvardijamo 118,63 kWh/m2 sutaupymo.
Faktinių išmatuotų energijos sąnaudų ignoravimas, vertinant galimus dirbtinai iškreipia sutaupymų vertinimą ir formuoja iliuziją apie didesnių energijos sutaupymų, 40,81 GWh/metams, vietoje 18,61 GWh/metams sukūrimą. Sutaupytas energijos kiekis tarp vertinimo metodų, vidutiniškai skiriasi 2,19 karto.
Planuojant pastatų modernizavimą atlikti energijos vartojimo auditą.
Energijos Vartojimo Apskaičiavimo Metodų Palyginimas
| Rodiklis | EVA Metodika | PENS Metodika |
|---|---|---|
| Faktinis energijos vartojimas iki modernizavimo | 99,3 kWh/m2 | 166,33 kWh/m2 |
| Energijos vartojimas po modernizavimo | 45,19 kWh/m2 | 47,7 kWh/m2 |
| Energijos sutaupymas | 54,11 kWh/m2 | 118,63 kWh/m2 |