Ar verta investuoti į žemės sklypą Baltarusijoje ir Lietuvos NT rinką? Eksperto įžvalgos

Ilgus metus butas arba žemės sklypas buvo laikomas gera investicija. Panagrinėkime, kokia situacija šiuo metu yra rinkoje ir kaip reikėtų išsirinkti butą, kad pirkėjas nepraloštų.

Investicijos į nekilnojamąjį turtą: kada tai apsimoka?

Investicine prasme, geras turtas yra tada, kai jis yra nuperkamas žemesne nei rinkos kaina ir įsigytas strategiškai geroje vietoje. Vis tik kiekvienu atveju viskas priklauso nuo finansinių galimybių. Vieniems lobis - suremontuotas, Pašilaičiuose esantis dviejų kambarių butas už 100 000 eurų, kitiems - aukštomis lubomis butas Stoties rajone už 250 000 eurų, o tretiems - erdvus, kokybiškas, šiuolaikiškas namas Žvėryne už du milijonus.

Tad klausimas apie geriausią investiciją visada prasideda nuo biudžeto ir investavimo laikotarpio. Vieni perka tam, kad po kurio laiko parduotų brangiau, kiti - kad turėtų ilgalaikį pajamų šaltinį iš nuomos, treti - kad likęs turtas vaikams užtikrintų jų poreikius. Mūsų šalies pajūryje būstai visada buvo ir bus gera ilgalaikė investicija, nes pakrantės teritorija ribota, todėl vertė laikui bėgant tik augs.

Nekilnojamojo turto rinkos situacija Lietuvoje

NT rinka aktyvi kaip niekad. Sausį pirkimai buvo rekordiškai dideli, vasaris šiek tiek ramesnis, tačiau kovą rinka vėl įsibėgėja. Žmonės perka būstus ne tik Vilniuje, bet ir Lietuvos pajūryje, investuoja į užsienio NT. Bankų palūkanų mažėjimas skatina aktyvesnį finansavimą, o augantys atlyginimai leidžia gerinti gyvenimo sąlygas.

Pelningiausios vietos Vilniuje

Pastaruosius penkerius metus didžiausias kainų augimas fiksuojamas Naujininkuose, Stoties rajone, Markučiuose. Šios vietos ilgą laiką buvo nuvertintos, tačiau jau kurį laiką sparčiai populiarėja. Taip pat reikia paminėti, kad centras Vilniuje labai plečiasi ir tuo pačiu keičiasi verčių zonos. Pavyzdžiui, kažkada žmonės skeptiškai žiūrėjo į Užupį ar Naujamiesčio plėtrą, taip dabar stebisi Naujininkais - tendencijos rodo, kad čia investuoti apsimoka.

Nekilnojamas turtas kaip dovana

Žinoma, kad nekilnojamas turtas yra vertinga dovana, tik jau ne tokia dažna. Toks turtas yra ilgalaikė vertybė, garantija ateičiai. Kartais juokaujame, kad jei neturite milijono butui, investuokite į sklypus - jų vis dar Lietuvoje galima rasti už kelis tūkstančius eurų. Žinoma, tai ne rankinė, kurią galima pademonstruoti draugėms, bet tai - auganti vertė.

Dovanoti butą ar namą gali tik finansiškai stiprūs asmenys. Dažniausiai tai pasiturintys vyrai, padovanojantys turtą savo mūzoms - ilgalaikėms partnerėms, meilužėms. Mūsų visuomenėje matome, kad moterys dažnai toleruoja dvigubus gyvenimus mainais į finansinį saugumą, yra pripratusios gyventi dvipatystėje, yra susitaikiusios, kad vyrai turi meilužes ir perka joms butus arba net namus.

Turto registravimas ir skyrybos

Taip, tai labai dažnas atvejis, jei butas perkamas iš santaupų, dažnai jis registruojamas ne tik vyro vardu, bet net ir jo įmonės ar tėvų vardu. Moterys dažnai būna nėščios arba jau augina bendrus vaikus, bet oficialiai jokios nuosavybės neturi. Pateisinimai būna įvairūs: „lėšų skaidrumo klausimai“, „mokesčių optimizavimas“. Tačiau realybėje tai dažniausiai būna sąmoningas sprendimas apsisaugoti nuo būsimos buvusios.

Kai būstas perkamas su banko finansavimu, jis dažniausiai registruojamas šeimos vardu. Bet vos tik prasideda skyrybos, prasideda ir kova dėl turto. Nekalbu apie turtą plačiąja prasme - prasideda kova dėl kiekvieno menkniekio. Dalybos vyksta pusiau, ir visai nesvarbu jog moteris lieka su vaiku ir jai tiesiog reikia daugiau tiek indų, tiek baldų. Vyrams labiau rūpi, kiek jie gali pasiimti, nei tai, kur gyvens jų vaikai. Esu mačiusi atvejų, kai iš buto buvo išneštos net sofos ir televizoriai, paliekant buvusiai partnerei ir vaikams tuščias sienas.

Būstas dažniausiai perkamas šeimai - poros, šeimos su vaikais investuoja į bendrą gyvenimą. Tačiau pasitaiko ir jaunos moterys, kurios su tėvų pagalba įsigyja pirmąjį būstą. Tėvai aktyviai dalyvauja pirkimo procese, analizuoja kiekvieną trūkumą, bando nusiderėti.

Kadangi su klientais palaikau glaudžius santykius, vis pasitaiko tokių atvejų, kad į jų namus atsikrausto draugas, o po metų jau vyksta būsto pardavimas, nes „norime investuoti į draugo verslą“. Tačiau realiai tai dažniausiai reiškia, kad būsto savininkė lieka be nieko, o vyras - su naujomis investicijomis, dažnai kaip tyčia nenusisekusiomis.

Patarimai moterims perkant būstą

Rinkitės turtą atsakingai ir žvelkite į ateitį. Jei esate santykiuose, pasirūpinkite savo finansiniu saugumu - oficialiai registruokite turtą savo vardu arba dalimis. NT yra ilgalaikė vertybė, kuri gali suteikti stabilumą, bet tik tuomet, jei juo rūpinsitės strategiškai.

Jei jums jau seniai kirba mintis, kad norėtumėte įsigyti antrą būstą pajūryje, o gal net ir visam laikui persikelti ten gyventi, tuomet tikrai verta bent pusmečiui išsinuomoti savo svajonių kotedžą, namą ar butą, pavyzdžiui, šiuo metu populiariose Kunigiškėse.

Žinoma, tai gerokai patuštins kišenes, bet leis pasitikrinti, ar jums tikrai reikia naujo būsto ir koks namų tipas labiausiai tinka. Tik ilgiau pagyvenę naujuose namuose suprasite, ar ši idėja tikrai verta ilgalaikės investicijos - jūsų santaupų, paskolos ir laiko.

Išsinuomoję butą ar namą ilgesniam laikui (jei tai bus poilsio namai), pamatysite, kiek iš tikrųjų jame praleidžiate laiko, kaip jus veikia įvairios kelionių nuolaidos ir pigių skrydžių pasiūlymai. Ilgalaikė nuoma yra santykinai pigus ir paprastas būdas pasitikrinti, ar tikrai nauja vieta jums tinka gyventi, atitinka gyvenimo stilių ir būdą.

Todėl tos dvi savaitės neturi nieko bendro su realybe. Rekomenduojama mažiausiai bent jau porą mėnesių visai šeimai pagyventi tuose svajonių namuose. Reikėtų pamąstyti, ką su vaikais veiksite pajūryje, kai lis, bus šalta ir vėjuota. Ar neerzins ir nekels nepasitenkinimo mažas plotas (dažniausiai antras būstas būna mažesnis nei pagrindiniai namai), nevargins buitis.

Ne vieni mano klientai, pagauti emocinio impulso, įsigijo būstą pajūryje ir jau po kurio laiko jį pardavė, nes suprato, kad vis dėlto jiems kur kas labiau patinka atostogauti Europoje nei Palangoje. O į Lietuvos pajūrį pakanka atvažiuoti savaitei ar dviem.

Ir kai klientai nusprendžia įsigyti sodybą užmiestyje, visada patariu pirmiausia „pasimatuoti“ šią idėją. Atvykėlius iš Vilniaus kaime sužavi tyla, ramybė, čiulbantys paukščiai, gamtos grožis ir visos kitos jos gėrybės. Tačiau tai tik emocija, kuri išgaruoja pagyvenus ilgesnį laiką. Tada staiga pradeda varginti viskas - auganti žolė, kurią reikia nuolat pjauti, uodai, atstumai ir kiti dalykai.

Pavyzdžiui, su šeima nusprendėme išsinuomoti namą Provanse. Viskas buvo kaip norėjome - didžiulė terasa, aplink laukinė gamta, mums nematyti laukiniai gyvūnėliai ir dar mielas kačiukas visą laiką lakstė aplink. Namas buvo senovinis, statytas dar iš akmenų, todėl jame nebuvo kondicionieriaus. Vietinių nuomone, dėl storų sienų jis neįkaista. Pirmi keli vakarai tikrai buvo smagūs, vėliau pradėjo varginti buities rūpesčiai: vaikams nuolat trūko veiklos, turėjome organizuoti įvairias išvykas, o atstumas iki pagrindinio miesto buvo didelis.

Tačiau labiausiai erzindavo patys įvairiausi vabzdžiai, o ypač laikinės širšės, dėl kurių valgyti terasoje būdavo neįmanoma. Gal tai ir nedideli nepatogumai, bet jie iš esmės pakeitė mano požiūrį į gyvenimą kaime. Aiškiai supratau, kad tai tik vizija, kino filme matytas vaizdas, kuris visai netinka mūsų šeimai. Bent jau šiuo gyvenimo etapu.

Lietuvos verslininkų plėtra Baltarusijoje

Minsko gyventoja dalijasi įspūdžiais apie lietuvių verslininkų brolių Gintaro ir Mindaugo Marcinkevičių neseniai atidarytoje parduotuvėje. Be brolių Marcinkevičių, į Baltarusiją nusitaikė Dainius Dundulis, vienas iš mažmeninės prekybos tinklo „Norfos mažmena“ savininkų, prie starto linijos jau stovi „Maxima grupė“ su Nerijumi Numavičiumi priešakyje bei dar vienas lietuvis, kurio pavardė neįvardijama. Anot jo, tuščia kaimyninės šalies rinka vilioja ne tik mūsų mažmenininkus, bet ir kitus verslus. Pavyzdžiui, UAB „Projestos projektai“ ir jos partneriai sėkmingai projektuoja ir stato šiuolaikinius prekybos centrus patiems baltarusiams.

Vasarą atidaryta pirmoji parduotuvė „Mart Inn“ vietiniams gyventojams sukelia prieštaringų jausmų. Vieni kritikuoja ją, kad per maža, nes rajonas, kuriame ji įsikūrė, yra didelis. Kiti nepatenkinti, kad kai kurių prekių, pavyzdžiui, sūrio, ant pakuotės nurodytas svoris skyrėsi nuo realaus. Dar kitiems akį rėžia neva neestetiška parduotuvės iškaba. Tačiau daugelis „Mart Inn“ giria už tai, kad joje yra net 10 kasų, nes anksčiau čia veikusioje parduotuvėje buvo tik keturios.

D.Dundulis pasakoja, kad parduotuvių projektavimo darbams tenka pasitelkti vietos architektus, nes kai kurių ten galiojančių reikalavimų Lietuvoje jau seniai nėra. „Norfos“ vadovas neatmeta galimybės, kad bus samdomi baltarusiai statybininkai, nes ten dirbantys lietuviai yra labai užsikėlę kainas - skirtumas gali siekti net apie 60 proc. Baltarusijos statybos įmonių naudai.

Jis neslepia, kad atidarydamas parduotuves Baltarusijoje negalės iš paskos vestis Lietuvos gamintojų, nes ten pirmenybė teikiama vietos gamintojams. Jo teigimu, Lietuvoje prekybos centruose asortimentas mažėja, nes visi siekia mažinti sąnaudas. „Norfos mažmena“ Baltarusijoje dirbs su vietos didmeninės prekybos maisto produktais įmone. Su ja per pusę valdys kuriamą tinklą. Portalas zautra.by taip pat skelbia, kad „Norfos mažmena“ plėtrą, į kurią kartu su minėtais partneriais investuos 8 mln. JAV dolerių (apie 21 mln. litų).

„Baltarusija yra mūsų artima kaimynė, todėl ši šalis mums yra įdomi. Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka užsienio investicijas styguoja taip, kad Baltarusija nebūtų priklausoma nei nuo vienos užsienio šalies. Šioje rinkoje yra tik keli prekybos tinklai, turintys užsienio kapitalo. Tai puikai įrodo ir lietuviško kapitalo turinčio tinklo „Sosiedi“ sėkmė Baltarusijoje.

Jis pažymi, kad Baltarusijos investicinės sutartys yra griežtos: jeigu nevykdai jose numatytų sąlygų, tai sutartis gali būti nutraukta, o žemės sklypas atimtas. Tai daroma derinant su investuotoju, priverstinai parduodama tretiems asmenims arba nugriaunama investuotojo sąskaita. „Įdomu yra tai, kad Lietuvos investuotojai tokius įsipareigojimus prisiima drąsiau nei patys baltarusiai. Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad lietuviai turi didesnes galimybes apsaugoti savo kapitalą Baltarusijoje nei patys baltarusiai.

Ką daryti su NT INVESTICIJOMIS? | #94 Realios situacijos

tags: #pigus #zemes #sklypas #baltarusijoje #parduoda