Pikeliškių kaimelis, įsikūręs Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajone, garsėja savo dvaro sodyba, į kurią veda senų lapuočių medžių alėja nuo kelio senojo Molėtų plento ir aplinkkelio Nemenčinė-Maišiagala-Vievis sankryžos. Ši vietovė, turinti gilias istorines šaknis, aprašoma įvairiuose šaltiniuose, įskaitant lenkų žinyną „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“, enciklopedijas „Wileńska encyklopedia“ ir „Mūsų Lietuva“, taip pat turistinius leidinius.
Pikeliškių dvaro sodyba. Šaltinis: Vikipedija
Dvaro istorija ir savininkai
Nuo kelio senų medžių alėja veda į XVIII a. viduryje statytą Pikeliškių dvarą. Rašytiniai duomenys byloja, kad XVIII a. pirmoje pusėje dvaras priklausė Smolensko sargybininkui Jonui Meduneckui, vėliau - Vilniaus Šv. Jurgio kanauninkų vienuolynui, Medunecko giminaičiams.
1930 m. dvarą įsigijo Aleksandra ir Juzefas Pilsudskiai. Vienas iš nepriklausomos Lenkijos kūrėjų ir tuometinis valstybės vadovas J. Pilsudskis pamėgo šią vietą. Tai buvo vasaros rezidencija, į kurią reikalų tvarkyti dažnai atvykdavo Lenkijos vadovai bei užsienio ministrai. Beje, J. Pilsudskis prie dvaro buvo įrengęs pradžios mokyklą!
Po maršalo mirties dvaras neilgai išliko šeimos nuosavybe - 1940 m. jis buvo nacionalizuotas, o po Antrojo pasaulinio karo čia veikė įvairios įstaigos, kolūkio kontora, kaimo šokių salė ir pan.
Architektūra ir aplinka
Žaleso (arba Pikeliškių) ežero šiaurinėje pakrantėje ant nedidelės kalvos stovinti Pikeliškių dvaro sodyba yra pripažinta vietinės reikšmės architektūriniu bei kraštovaizdžio paminklu. 1992 m. ji įtraukta į Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašą. Labai storos dvaro sienos ir milžiniški krosnių kokliai liudija, kad dvaras galėjo būti pradėtas statyti XVIII a. viduryje.
XIX a. pradžioje statyti Pikeliškių rūmai gana kuklūs - stačiakampio formos, pastatyti ant aukštos pamūrės, dengti keturšlaičiu stogu. Namo puošyba saikinga. Pagrindinio (šiaurinio) fasado centre - keturių toskaninių kolonų portikas, viršuje užsibaigiantis trikampiu frontonu. Nuo pietinės verandos nedidelė laiptų alėja veda link ežero. Aplink dvarą esanti parko teritorija greičiausiai buvo suformuota XIX a.
Pikeliškių dvaras po restauracijos. Šaltinis: Vilnius rajono savivaldybė
Dvaras šiandien
Dabartiniu metų dvaras suremontuotas. Šiandien Pikeliškių dvaras yra restauruotas, jame įsikūrusi biblioteka, Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės bibliotekos struktūrinis padalinys. Kasmet dvaro sodyboje organizuojama Vilniaus rajono derliaus šventė, čia suburianti daug aplinkinių miestelių gyventojų.
Gyvenvietėje veikia Vilniaus rajono savivaldybės CB padalinys. Pikeliškių biblioteką įkurta 1956 metais. Bibliotekos kraštotyros fonde yra apie 30 leidinių.
Juzefas Pilsudskis
Juzefas Pilsudskis gimė 1867 m. gruodžio 5 d. Zalavo dvare, Švenčionių rajone. Jis buvo ketvirtas iš dvylikos vaikų. Pasak istorikų, LDK bajorų Pilsudskių giminės istorija buvo gana tipiška, jie visiškai polonizavosi, nekalbėjo lietuviškai ir troško Lietuvos sąjungos su Lenkija. Vilniuje baigęs gimnaziją J. Pilsudskis išvyko į Charkovo universitetą studijuoti medicinos.
Juzefas Pilsudskis buvo prieštaringa asmenybė, kaip ir prieštaringi jo žodžiai ir darbai politinėje sferoje. Aktyviai siekdamas Lietuvos ir Lenkijos suvienijimo, sakoma, tik sugadino šių valstybių tarpusavio santykius. 1920 m. Pilsudskis inscenizavo Vilniaus krašto sukilimą, per kurį užėmė ir prie Lenkijos prijungė beveik trečdalį Lietuvos teritorijos, įskaitant Vilnių. Tais pačiais metais jam buvo įteikta Pirmojo Lenkijos maršalo lazda. Pilsudskis turėjo nemažai ambicingų ir planų, kurių niekada neįgyvendino. Pilsudskis buvo palaidotas 1935 m.
Vilnius Architecture (part 3)
Pikeliškių dvaro sodyba: svarbūs faktai
| Faktas | Informacija |
|---|---|
| Statybos metai | XVIII a. vidurys |
| Stilius | Klasicizmas |
| Savininkai | Jonas Meduneckas, Vilniaus Šv. Jurgio kanauninkų vienuolynas, Juzefas Pilsudskis |
| Statusas | Vietinės reikšmės architektūros ir kraštovaizdžio paminklas |
| Dabartinė paskirtis | Biblioteka |
tags: #pikeliskiu #dvaro #sodyba