Pilaitė - vienas sparčiausiai augančių Vilniaus mikrorajonų, kuris toliau nemažina apsukų. Skaičiuojama, kad šiuo metu Pilaitę namais jau vadina virš 33 tūkst. gyventojų. Vakarinėje Vilniaus dalyje įsikūręs rajonas pasižymi patogiu susisiekimu su kitais mikrorajonais ir centrine miesto dalimi.
Kaip teigia NT analitikas, įmonės „Real Data“ vadovas Arnoldas Antanavičius, individualių namų ir kotedžų rinka kiekvienais metais tampa vis aktualesnė ir populiaresnė, sudaroma vis daugiau sandorių. Anot jo, augant gyventojų pajamoms, nebūtinai auga ir nekilnojamojo turto kainos - didėjant pajamoms, daugėja norinčių įsigyti aukštesnės kokybės būstą. Tai atsispindi ir kotedžų bei individualių namų segmente.
„Kitaip sakant, Vilniuje bei kituose Lietuvos miestuose žmonės uždirba daugiau, gyvena geriau ir jie nori pirkti ne mažiuką, o galbūt 80-100 kv. metrų būstą, kuris sumiškai yra brangesnis“, - pasakoja A. Antanavičius.
Pilaitėje individualių namų ir kotedžų segmentas šiuo metu yra plėtojamas labiausiai - parduodamų būstų yra apie 600. Tai sudaro beveik trečdalį visos šio segmento būstų pasiūlos Vilniuje. Aktyviausiai Pilaitėje šiuo metu plėtojamas yra „Karaliaučiaus slėnio“ projektas, kurį užbaigus, rinką papildys dar virš 700 būstų.
Kotedžų pasirinkimas ir kainos Pilaitėje
Populiariausi kotedžai Pilaitėje, kaip ir daugelyje rajonų, yra maždaug 100 kv. metrų. Tokio dydžio naujos statybos būsto su daline apdaila kaina yra apie 100-110 tūkst. eurų.
Kadangi kainos prasideda nuo 100 tūkst. eurų, vertėtų pasverti, kur pirkti labiau norisi ir apsimoka - ar butą arčiau miesto centro, ar daugiau savo erdvės mažiau perkrautame rajone, kur gyvenimo kokybė gali būti geresnė. Kita vertus, svarbu įvertinti ir kelionės į darbą laiką, kuris, gyvenant Pilaitėje, gali būti pakankamai ilgas.
Pirkėjams dabar jau yra siūlomi ir visai nedideli kotedžai, užimantys vos 50-60 kv. metrų. Kyla natūralus klausimas, kuo toks kotedžas yra pranašesnis už tokio pat dydžio butą. A. Antanavičius atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju, kotedžui dar priklauso gabalėlis žemės, o šalia gyvena tik du ar trys kaimynai.
„Tai irgi yra tam tikras pliusas, žmogus negyvena tokiam dideliam kolūkyje, taip pavadinkim, turi kažkiek žalios erdvės, gali kažką pasikepti ar eiti basas po žolę pasivaikščioti ir turi tokį patį plotą, kurį turėtų daugiabutyje, už kainą, siekiančią 1400-1500 eurų už kv. metrą ne Pilaitėje, o arčiau miesto. Tai yra tokia pakankamai konkurencinga kaina lyginant su butais“, - aiškina ekspertas.
Ekonominės klasės rajonų tarpe Pilaitė praėjusiais metais išlaikė vieną mažiausių kainų - vidutiniškai apie 2714 Eur už kv. metrą. Per metus šiame rajone parduoti 310 butų, sudarantys 21 proc. visų ekonominio segmento pardavimų (1473) ir beveik 10 proc. bendros Vilniaus rinkos pardavimų (3162).
Pasak A. Antanavičiaus, į apdailą taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį, mat ji būna labai skirtinga. Nuo apdailos užbaigtumo priklauso, ar bus įrengtos vidinės pertvaros, ar bus laiptai į antrą aukštą, nes jų įrengimas gali labai nemažai kainuoti papildomai.
A. Antanavičiaus teigimu, iš pradžių žmonės labai aktyviai pirko būstus, o dabar šiek tiek mažiau, tačiau šiuo pavyzdžiu užsikrėtė kiti vystytojai ir ėmėsi spartesnės rajono plėtros. Pilaitėje imtas vystyti gyvenamųjų ir kotedžų kvartalas pateikė pirkėjams puikią galimybę įsigyti būstus tiems, kurie nori savo namuose ir aplink juos turėti daugiau erdvės, nuosavą kiemą.
„Gyvenvietė buvo daugiau orientuota į šeimas, nes kotedžus perka jau nebe jaunimas, o šeimos su vaikais. O joms yra aktualiausia, kaip gyvens jų vaikai. Kainos prasme, Pilaitė nėra labai brangi, ji buvo brangstanti, bet kainos jau gal dvejus metus laikosi stabiliai. Apskritai kalbant apie vienbučius ir dvibučius, kainos labai nestipriai kilo, priešingai nei daugiabučiuose. Kainas labai sunku pakelt, nes tada potencialus pirkėjas sako, kad gali ir pats pasistatyt, o kai tu nori buto, daugiabučio sau nepasistatysi“, - komentuoja analitikas.
"Pilaitės Vakarai" kotedžai ir butai be pradinio įnašo! Vilnius, Karaliaučiaus 3. +37068378321
Infrastruktūros iššūkiai ir vystytojų pažadai
Vis dėlto, A. Antanavičius atkreipia dėmesį į tai, kad sparti kvartalo plėtra lemia ir infrastruktūros bei socialinių institucijų - mokyklų, darželių stygių. Visa tai turėtų atsirasti, tačiau neatsiranda, nes vystytojams nelabai apsimoka statyti mokyklas bei darželius.
Analitiko manymu, kvartalas vis dėlto turi daugiau minusų nei pliusų ir jis pats nesirinktų gyventi tokiame rajone. „Nenorėčiau vaiko į darželį vesti labai toli, nes vietos Pilaitėje tikrai negausiu. Mokykloje kai reikės gauti, irgi bus sudėtinga. Dauguma žiūri tik kaip pastatyt būstą, jį parduot, gaut naudą ir po to galbūt tą patį daryt kitame mikrorajone. Manau, kad vystytojai turėtų atiduoti daugiau indėlio į tokių atokesnių teritorijų urbanizaciją“, - savo mintimis dalinasi A. Antanavičius.
Jis taip pat kelia klausimą, kodėl vieno rajono infrastruktūra turėtų rūpintis viso miesto gyventojai. Pavyzdžiui, kodėl Lazdynų gyventojai turėtų savo mokesčių dalimi padengti darželių ir mokyklų statybas Pilaitėje, kai galbūt ir jam pačiam norėtųsi, jog jo darželis būtų rekonstruotas.
Pasak specialisto, dar vienas dalykas, į kurį potencialūs pirkėjai turėtų atkreipti dėmesį, yra vystytojo pažadai ir jų vykdymas. Pavyzdžiui, vystytojas pasižada, kad pastatys darželį ar mokyklą, tačiau praėjus metams ir daugiau, darželio vis dar nėra ir galiausiai jis nebestatomas, o darbus perima savivaldybė.
„Savivaldybė gal ir pastatys po dviejų metų, bet žmonės, kurie nusipirko būstą, gali likti prie suskilusios geldos. Nereikėtų būti tokiem lengvatikiam ir taip lengvai nepasitikėt, nes tai yra pirkiniai virš 100 tūkst. eurų, imamos didelės paskolos. Aš norėčiau, kad pirkėjai truputį paspaustų vystytojus, kad jie realiai kažką padarytų, pradėtų darželį statyt. Tada ta problema būtų sprendžiama“, - tikina A. Antanavičius.
Dideli sklypai yra nupirkti plėtotojų, kurie būstus stato kvartalais. Tačiau šiek tiek toliau už Pilaitės yra pavienių sklypų ir gyvenamųjų valdų, kur žmonės perka ir stato sau savarankiškai. Jie taip pat susiduria su ta pačia infrastruktūros problema, tačiau A. Antanavičius pamini, jog yra ruošiamas infrastruktūros įstatymas, kuris įpareigotų vystytojus nuo statomo ploto įnešti tam tikrą įnašą į biudžetą infrastruktūrai gerinti.
Tačiau kol kas tokių pokyčių artimiausiu metu nenusimato. Taigi, renkantis būstą Pilaitėje, svarbu įvertinti ne tik kainą ir plotą, bet ir infrastruktūros prieinamumą bei vystytojų patikimumą.
EIKA projektai Pilaitėje
Nuo 2007 metų plėtojama daugiabučių namų gyvenvietė EIKA namai Pilaitėje persikelia į kitą Pilaitės prospekto pusę ir tęsia projektą Karaliaučiaus gatvėje, miško ir ežerų apsuptyje. EIKA namai Pilaitėje - vieni šilčiausių ir mažiausiai energijos suvartojantys naujos statybos namai Vilniuje.
EIKA namai Pilaitėje gyventojai džiaugiasi ne tik šiltu būstu, bet ir pigiu šildymu. Vidutinė šildymo kaina čia 0,44 € už 1 m2 per mėnesį (2015-2016 m. šildymo sezono duomenimis, namai M. Mažvydo g. 7, 10, 12, 14, Priegliaus g. 3, 5, 8 ir Nidos g.
Naujas projektas įsikurs UAB „Eika Asset Management“ (EAM) valdomo fondo „Eika Development Fund“ (EDF) drauge su AB „SKV-Valda“ įsigytuose sklypuose Pilaitėje, adresu Pilkalnio g. 5 ir 7. Bendros projekto investicijos siekia daugiau nei 14,40 milijonus eurų.
Žemės sklypuose, kurie apima 32 a ir 46 a, iki 2025 m. I-o ketvirčio bus pastatyti du A++ energinės klasės namai, juose iš viso suprojektuoti 116 butai. Būsimi klientai galės rinktis 26,02 kv. m - 81,55 kv. m dydžio būstus. Pirmuose ir paskutiniuose aukštuose bus įrengtos privačios terasos, kituose aukštuose - balkonai. Statybų pabaiga numatoma 2025 m. I ketvirtį.
Pasak „Eika“ plėtros direktoriaus Tomo Žiaugros, gyvenimas „Saulės namuose“ bus ramus ir patogus. „Pilaitė išlieka vienas populiariausių naujaukurių pasirinkimų. Čia sparčiai kuriasi bendruomenės, visai šalia mokyklos, darželiai ir prekybos centrai. Apstu ir gamtos - „Saulės namų“ gyventojai vos per 10 minučių pėsčiomis pasieks Gėlūžės ežerą, nesunkiai ras ramių vietų pasivaikščiojimams. Tuo pačiu naudosis visais Pilaitės infrastruktūros patogumais ir paslaugomis prie pat namų“, - mintimis dalijasi T. Žiaugra.
Atsiliepimai apie EIKA Projektus Pilaitėje
Forumuose ir socialiniuose tinkluose galima rasti įvairių atsiliepimų apie EIKA projektus Pilaitėje. Dauguma gyventojų teigiamai vertina lokaciją, infrastruktūrą ir šildymo kainas. Tačiau pasitaiko ir kritikos dėl kokybės ir privalomo parkavimo vietos pirkimo.
Teigiami atsiliepimai:- Gera garso izoliacija
- Šilti namai ir pigus šildymas
- Patogi lokacija ir išvystyta infrastruktūra
- Privalomas parkavimo vietos pirkimas
- Galimos problemos dėl kokybės
- Ateityje galimi statybų apribojimai šalia namų
Būsto kainų pokyčiai Vilniaus seniūnijose
Per pastaruosius penkerius metus Vilniaus mieste augo ne tik pastatytų ir parduotų butų skaičius, tačiau ir jų kainos. Butai sostinėje tapo patrauklia investicija, vis daugiau žmonių ieškojo ir įsigijo antrąjį ar trečiąjį būstą, o reaguodami į paklausą nekilnojamojo turto (NT) vystytojai rinkai pateikdavo vis naujų projektų.
„Pastaruoju metu butų kainos Vilniaus mieste nuosekliai augo - vidutinis metinis kainų augimas siekė apie 7 procentus. Tai reiškia, kad palyginti su 2016 metais, šiuo metu už butą pirkėjai sumoka maždaug 40 proc. didesnę kainą. Žinoma, Vilniaus miesto savivaldybė nėra vienalytė, ją sudaro 21 seniūnija, kuri turi savo specifinę butų rinką, vystymo potencialą ir skirtingas pirkėjų preferencijas.
Šiuo metu mažiausios senesnės statybos butų kainos sostinėje fiksuojamos Panerių, Naujosios Vilnios ir Grigiškių seniūnijose - čia vidutinės senesnės statybos butų kainos siekia apie 1,2 tūkst. už kv. metrą ir yra 35-45 proc. Prie mažesnių butų kainų galima priskirti ir šiuos mikrorajonus: Naujininkai, Viršuliškės, Vilkpėdė, Šeškinė, Pašilaičiai, Lazdynai, Karoliniškės, Justiniškės ar Fabijoniškės, kur butų kainos šiuo metu svyruoja apie 1,5 tūkst. eurų už kv. metrą, arba 15-20 proc. Brangesnių butų šiuo metu galima aptikti Šnipiškėse, Antakalnyje ar Žirmūnuose, kur vidutinė buto kaina jau sieks apie 2 tūkst. eurų už kv. metrą. Na, o didžiausios kainos šiais metais fiksuojamos Senamiestyje, Naujamiestyje ar Žvėryne parduotuose senesnės statybos butuose, kur kainos svyruoja apie 2,4-3 tūkst. eurų už kv. metrą ir yra 30-70 proc.
Sparčiausias kainų augimas fiksuotas Šnipiškių ir Žirmūnų seniūnijose, kur naujų butų kainos paaugo 40-45 procentais.
| Seniūnija | Senesnės statybos butų kainos (vidutinės, €/kv.m) | Naujos statybos butų kainų pokytis (per 5 metus) |
|---|---|---|
| Paneriai, Naujoji Vilnia, Grigiškės | ~1,200 | Nėra duomenų |
| Naujininkai, Viršuliškės, Vilkpėdė, Šeškinė, Pašilaičiai, Lazdynai, Karoliniškės, Justiniškės, Fabijoniškės | ~1,500 | Nėra duomenų |
| Šnipiškės, Antakalnis, Žirmūnai | ~2,000 | 40-45% |
| Senamiestis, Naujamiestis, Žvėrynas | ~2,400-3,000 | Nėra duomenų |