Pinigai banke: banko turtas ar nuosavybė?

Bánkas (it. Banko, kaip ir kitų ūkio subjektų, turto būklę rodo turimi aktyvai (turtas) ir pasyvai (prisiimti įsipareigojimai). Bankų sistemą sudaro tarpusavyje susijusių šalies (regiono) įvairių rūšių bankų bei kitų kredito įstaigų visuma, paprastai organizuojama dviem lygiais: pirmąjį sudaro centrinis bankas, antrąjį - komercinių bankų bei kitų atsiskaitymo ir kredito įstaigų visuma.

Banko aktyvai ir pasyvai

Banko aktyvai (banko turtas ir reikalavimai kitiems nuosavybės savininkams) apima:

• Pinigus
• Lėšas centriniame banke
• Iždo vekselius
• Pretenzijas kitoms kredito ir finansų institucijoms
• Paskolas
• Skolų vertybinius popierius
• Nuosavybės vertybinius popierius
• Materialųjį (įvertintą be amortizacijos ir nusidėvėjimo) ir nematerialųjį turtą
• Specialiuosius atidėjinius (abejotinoms paskoloms ir jų palūkanoms padengti, kitiems abejotiniems aktyvams)

Aktyvų svarbiausią dalį sudaro paskolos (banko paskola). Atlikdamas pasyvines operacijas bankas kaupia lėšas kreditavimui. Atlikdamas aktyvines operacijas bankas kredituoja savo klientus.

Banko veiklos bendrųjų pajamų (palūkanų pajamų, komisinių ir paslaugų pajamų, pajamų iš vertybinių popierių ir kitų) ir bendrųjų išlaidų (palūkanų išlaidų, komisinių ir paslaugų išlaidų, operacinių išlaidų, materialiojo ir nematerialiojo turto nusidėvėjimo atskaitymų, specialiųjų atidėjinių ir kitų) skirtumas sudaro banko pelną.

Banko likvidumas

Banko sugebėjimas laiku ir su mažiausiomis išlaidomis įvykdyti savo įsipareigojimus, tam tikrą banko aktyvų dalį paversti grynaisiais pinigais, kartu išlaikant nominalią tų aktyvų vertę, vadinamas banko likvidumu (Lietuvoje komercinių bankų likvidus turtas negali būti mažesnis kaip 30 % einamųjų įsipareigojimų). Bankas laikomas visiškai likvidžiu, jei turimos likvidžios lėšos (banko atsargos) leidžia padengti visus trumpalaikius įsipareigojimus.

Bankų tipai

Komerciniai bankai gali būti:

• Universalieji (atlieka visas pagrindines operacijas; nuo 20 a. pabaigos pastebima bankų universalėjimo tendencija)
• Specializuotieji (atlieka tik tam tikras operacijas, aptarnauja tik tam tikrą klientų kategoriją)

Bankinių operacijų istorija

Bankinių operacijų užuomazgų jau buvo senovės Babilone, Egipte, Graikijoje, Romoje. Šventyklos, stambūs pirkliai, iš dalies ir valstybinės žinybos priimdavo saugoti monetas, aukso ir sidabro lydinius, brangenybes, keisdavo monetas, persiųsdavo jas nurodytam adresatui, už dideles palūkanas teikdavo paskolas. Žlugus Romos imperijai bankinės operacijos Europoje beveik visai išnyko. Atsirado pinigų keitėjų profesija, reikalaujanti ypač didelio patyrimo dėl monetų įvairovės ir falsifikuotų monetų gausumo.

Be profesionalių keitėjų, pinigų keitimu vertėsi ir auksakaliai. Iš tokių pinigų keitėjų 12-13 a. atsirado bankininkai (italų kalba banchieri, nuo žodžio banco - stalas, už kurio sėdėjo tokie keitėjai), kurie pradėjo atlikti ir kitas operacijas: priimti saugoti pinigus (monetas), juos persiųsti, teikti paskolas. Pirmieji vidurinių amžių bankai atsirado Lombardijoje. Vidurinių amžių pabaigos istoriniuose šaltiniuose minimi depozitų ir žiro bankai. Pirmieji bankai Italijoje, Olandijoje ir kai kuriose kitose šalyse buvo luominiai, skirti pirklių veiklai finansuoti.

Bankų kūrimąsi skatino valstybinė valdžia, savo aktais įsteigusi depozitų bankus Barselonoje (1401), Casa di San Giorgia Genujoje (1407), Banco della Piazza di Rialto Venecijoje (1587), Milano (1593), Amsterdamo (1609), Hamburgo (1619), Niurnbergo (1621), Stokholmo (1656, nuo 1668 Švedijos valstybinis bankas), Anglijos banką (1694). Pastarasis turėjo teisę leisti banknotus, kuriuos buvo galima iškeisti į aukso monetas. Koncentruojantis gamybai ir kapitalui pramonėje, plėtėsi ir bankai.

Nuo 20 a. 8 dešimtmečio vis labiau ryškėjo bankų internacionalizacija. Daug Jungtinių Amerikos Valstijų, Vakarų Europos ir Japonijos bankų įsteigė savo filialus (skyrius) kitose šalyse (pvz., Jungtinių Amerikos Valstijų pagrindiniai bankai 1987 turėjo apie 900 skyrių kitose šalyse, 21 a. pradžioje - apie 1000 skyrių; kitų šalių apie 500 bankų turi savo skyrius Jungtinėse Amerikos Valstijose). Tarptautinės bankininkystės plėtra lėmė ofšorinės bankininkystės (bankų skyriai priima indėlius kita, ne tos šalies, kurioje veikia, valiuta; eurovaliuta) paplitimą finansinių lengvatų rajonuose (Liuksemburge, Honkonge, Bahamose, Singapūre ir kitur). Bankai pradėjo teikti ir netradicines paslaugas (išperkamosios nuomos, faktoringo, draudimo, konsultavimo).

Banko indėliai

Banko indėlis - banke padėti pinigai, santaupos, viena iš investavimo priemonių, leidžianti taupyti, laikyti pinigus banke ir tokiu būdu uždirbti pinigų. Teisę priimti indėlius turi tik bankai ir kitos kredito įstaigos, turinčios tokiai veiklai įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą (licenciją). Banko indėlio sutartis turi būti rašytinė. Jeigu rašytinės formos nesilaikoma, banko indėlio sutartis negalioja.

Indėlių rūšys:

• Terminuotasis indėlis - pinigų laikymas banke nurodant konkrečią trukmę (pvz., 1 mėn., 3 mėn., 12 mėn.). Tai priemonė laisvoms lėšoms investuoti pasirinktą laikotarpį ir už tai gauti iš anksto žinomas palūkanas.
• Kaupiamasis indėlis - indėlių rūšis, skirta taupyti, kai sąskaitoje galima kaupti pinigus ją papildant.
• Einamasis indėlis - pinigų laikymas banke nenurodant konkretaus termino.

Kai indėlis išmokamas indėlininkui prieš sueinant sutartyje nustatytam terminui ar prieš susidarant kitoms joje numatytoms aplinkybėms (išskyrus indėlius iki pareikalavimo), palūkanos išmokamos tokio dydžio, kuris atitinka indėliams iki pareikalavimo nustatytas palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Bankas ar kita kredito įstaiga moka indėlininkui sutartyje nustatyto dydžio palūkanas. Palūkanų dydis gali būti diferencijuojamas pagal indėlio rūšį. Draudžiama nustatyti palūkanų dydį pagal indėlininko asmenines, tarnybines ar kitas savybes, nesusijusias su indėlio suma, rūšimi ar terminu.

Indėlis gali būti įdėtas į banką ar kitą kredito įstaigą trečiojo asmens naudai. Jeigu sutartis nenustato ko kita, šis trečiasis asmuo įgyja indėlininko teises nuo savo pirmojo pareikalavimo bankui ar kitai kredito įstaigai momento arba nuo savo ketinimo naudotis indėlininko teisėmis išreiškimo kitokiu būdu momento. Banko indėlio sutarties trečiojo asmens naudai esminė sąlyga yra trečiojo asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas.

Paveldėjimo tvarka ir informacija apie mirusiojo pinigus banke

Mirus artimam žmogui, jo turtas paveldimas pagal įstatymą arba pagal mirusio asmens paliktą galiojantį testamentą. „Prioritetas yra teikiamas paveldėjimui pagal surašytą testamentą ir jame išdėstytai mirusio žmogaus valiai. Tik nesant testamentui ar juo nepaskyrus tam tikros turto dalies, įpėdiniui turtas gali atitekti pagal įstatymą“, - dėstė Lietuvos notarų rūmų prezidentas.

Jei nėra testamento, banko sąskaitoje esančius velionio pinigus pagal įstatymą paveldi įpėdiniai tokia eilės tvarka:

1. Palikėjo vaikai (įvaikiai) ir / arba sutuoktinis;
2. Palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai (anūkai);
3. Palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
4. Palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
5. Palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
6. Palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).

Bet kokiu atveju paveldėtojai / įpėdiniai dėl paveldėjimo priėmimo turi kreiptis į notarą per 3 mėn. nuo asmens mirties. Jei jie to nepadaro, teisė paveldėti įgauna kiti įpėdiniai pagal eilę.

Norint gauti velionio pinigus, pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar velionis turėjo sąskaitą banke. Tokia informacija yra suteikiama nemokamai. Identifikavus paveldėtoją ir patikrinus visus reikiamus dokumentus finansų įstaiga jam pateikia informaciją apie mirusio asmens sąskaitose esančias lėšas, vertybinius popierius, turėtus pensijų kaupimo ar investicinio gyvybės draudimo produktus. Tokiu atveju su savimi reikia turėti mirties liudijimą, notaro pažymą apie paveldėjimą ir paveldėtojo tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Nuo 2025 m. pavasario pradžios notaras jau pats iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gali gauti duomenis apie mirusio asmens turėtas sąskaitas bankuose ar kredito įstaigose. Vis tik informacijos, kiek pinigų tose sąskaitose yra, notaras gauti negali. Notaras išduoda liudijimą, su kuriuo įpėdinis ar paveldėtojas gali kreiptis į konkretų banką (ar kitą kredito įstaigą) dėl informacijos apie asmens sąskaitoje esančias lėšas. Ši paslauga visur yra mokama.

Informacijos apie mirusiojo pinigus banke kainos:

Į banką dėl mirusio kliento sąskaitų ir pinigų paveldėtojas gali kreiptis bet kada - tam nėra nustatytas joks terminas. Tol, kol sąskaitoje yra lėšų, paveldėtojas gali kreiptis bet kada. Klientų sąskaitų duomenys saugomi 10 metų nuo jų gavimo dienos. Tačiau svarbu žinoti, kad, uždarius sąskaitą ir neatsiėmus likučio, lėšos yra perkeliamos į banko vidinę sąskaitą, o tokių lėšų laikymas yra apmokestinamas.

Turto dalybos skyrybų atveju

Pagal LR CK 3.87 str. turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Jis yra dalijamas sutuoktiniams jų susitarimu. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybės, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinio bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

Skyrybų atveju dalijamas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto perleidimu, gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti.

Lėšos, kurio yra sukauptos sąskaitoje santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe yra laikomos tik tikslinės paskirties išmokos, t.y. gautos už žalą dėl sveikatos sužalojimo, atlyginimas, neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta vienam sutuoktiniui ir kita.

Jei skiriatės abipusiu sutarimu sąlygas diktuojate jūs su sutuoktiniu įskaitant ir tai kaip dalinatės turtą. T.y. skyrybų pasekmių sutartyje galite nurodyti, kad kiekvieno sutuoktinio lėšos esančios asmeninėje banko sąskaitoje lieka kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe (ar pan.).

tags: #pinigai #banke #banko #nuosavybe