Pirtis nuo senų laikų žinoma, kaip kūno ir dvasios atgaivos šaltinis. Ši tradicija gyvuoja ir iki mūsų dienų, nes pirties teikiama nauda ir malonumas yra nenuginčijami. Šaltą ir niūrų žiemos vakarą pasikaitinti ir atsipalaiduoti pirtelėje neatsisakytų daugelis, o įsivaizduokite, jei turėtumėte galimybę pirtelės malonumais mėgautis kada tik panorėję ir tam nebūtina turėti sodybą ar draugų su sodyba.
Pirmiausia daugeliui, matyt, kyla klausimas - ar teisiškai tai įmanoma padaryti? Ar nereikalingi statybos leidimai, kaimynų sutikimai ir pan.? Kita vertus, jeigu, projektuodami pirtį bute ar name, vykdysite kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbus, t.y. bus griaunamos ar kaip kitaip keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos, teks pasirūpinti visais atitinkamais dokumentais - projektu, kaimynų sutikimais, statybos leidimu. Įsirengus pirtį, teisės aktų nustatyta tvarka turės būti atlikta ir pripažinimo tinkamu naudoti procedūra.
Bet kuriuo atveju, šios teisinės procedūros yra sugalvotos ne veltui - jų laikantis būsite garantuoti, kad įsirengsite kokybišką ir saugią pirtį, kurios veikimas neturės neigiamos įtakos nei jums, nei aplinkiniams. Tačiau net ir tais atvejais, kuomet statybos leidimo nereikalaujama, statytojas neturėtų per daug atsipalaiduoti ir vykdyti darbus atmestinai.

Pirties planavimas ir įrengimas
Pirtis nėra vien tik kaitinimosi patalpa, bendrą pirties komplektą sudaro priepirtis, dušas, tualetas, poilsio kambarys. Optimalus pirties (garinimosi patalpos) dydis yra 4-4,5 kv.m ploto arba 8-10 kub. m tūrio. Pirties aukštį reikėtų numatyti 2,2-2,3 m. Net ir pačioje mažiausioje pirtelėje turėtų tilpti dviejų aukštų pirties suolai (plautai), ant kurių galima būtų laisvai atsigulti. Pirtininkai rekomenduoja įsirengti trijų aukštų gultus, kurie išdėstomi pakopomis kas 40 cm. Tarp viršutinio gulto ir lubų turi būti išlaikytas bent 1,1 m atstumas, kad būtų patogu nuo jo nulipti. Plauto plotį reikėtų numatyti ne mažesnį kaip 60 cm, kad atsigulus būtų kur padėti rankas.
Pirties krosnelės pasirinkimas
Norint pasistatyti tikrą, funkcionalią pirtį, svarbiausias sprendimas - kokią krosnelę pasirinkti. Nuo šio pasirinkimo priklausys, ar pirtyje mėgausitės stipriu, sausai karštu oru, ar švelniu, drėgnu garu. Dažniausiai naudojamos dvi rūšys: elektrinės ir malkinės krosnelės. Elektrinės dažniausiai montuojamos nedidelėse miesto pirtyse, kur patogu valdyti šilumą automatiškai. Malkinės krosnelės būna su atvirais arba uždarais akmenimis. Uždaruose modeliuose karštis laikosi ilgiau, o garas išeina karštesnis. Taip pat reikėtų iš anksto nuspręsti, kur bus pakura - viduje ar kitoje patalpoje. Montuojant svarbiausia - šilumos izoliacija. Sienas apsaugoti specialiu fibrocementu, vata ir portale naudoti metalinį karkasą. Nenaudokite įprastų gipso kartono profilių geriau rinktis storesnio metalo profilius.
Butuose pirtelės gali būti šildomos tik elektrinėmis krosnelėmis. Pastarosios turi būti pagamintos gamykloje bei aprūpintos automatiniu srovės išjungikliu, kai krosnis įkaista iki 130°C arba kai ji veikia 8 valandas be pertraukos. Krosnis turi turėti įrangą, atjungiančią ją nuo elektros tinklo, be to, elektrinė krosnelė turi būti įžeminta.
Pirtyje yra didžiausias pavojus kilti gaisrui, todėl gyvenamajame būste privalo būti įrengta gaisrinė signalizacija. Jeigu pirtis įrengiama gyvenamajame name, tai pirties atitvaros turi būti iš padidinto atsparumo ugniai medžiagų: perdanga turi atitikti REI 45 ugniai atsparumo klasę, vidinės pertvaros ir durys - REI 30. Kitaip tariant, kilus gaisrui, perdanga 45 min turi atlaikyti gaisro apkrovą - nesugriūti ir nepraleisti karščio ir dūmų į kitas patalpas. Daugiabučių namų rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose draudžiama įrengti bet kokią pirtį.
Ventiliacijos svarba
Vienas iš svarbiausių geros pirties elementų yra ventiliacija. Ji gali būti tiek natūrali, tiek mechaninė. Projektuojant natūralią vėdinimo sistemą, turi būti numatomos oro padavimo ir šalinimo angos. Oro padavimo anga gali būti po kaitinimosi patalpos durimis, palei grindis ar virš krosnies. Oro šalinimo anga neturi būti toje pačioje pusėje kaip ir oro padavimas, rekomenduojama ją įrengti 30 cm žemiau lubų arba po apatiniais gultais.
Pirties konstrukciją ištobulinę suomiai rekomenduoja, kad per valandą oras garinėje pasikeistų net 10-12 kartų! Geros ventiliacijos reikia ir šlapiai garinei išdžiūti po maudynių. Neišdžiovinus garinės, joje atsiranda nemalonus kvapas, gali įsimesti pelėsis ar, dar blogiau, grybas. Ventiliacijos būdas labai priklauso nuo krosnelės tipo.
Kūrenant krosnį garinės viduje, šviežias oras pirmiausia tiekiamas krosnies pakuroje degančioms malkoms - dažniausiai pro plyšį durų apačioje arba angą prie grindų. Elektrinėms ir iš priepirčio kūrenamoms metalinėms krosnelėms, oro tiekti nereikia ir oro tiekimo angą verta įrengti ne visai tradicinėje vietoje - apie 50 cm virš karštų akmenų. Tada šaltas įeinantis oro srautas leisis ant krosnelės, maišysis su karštu kylančiu srautu, sumažindamas jo temperatūrą iki komfortiškos, o bendras temperatūros skirtumas tarp kojų ir galvos sumažės. Tokia ventiliacijos schema leis išvengti nemalonaus šalčio pojūčio palei garinės grindis.
Ventiliacijos išvadas tradiciškai įrengiamas tolimajame garinės kampe, virš plautų, apie 30 cm žemiau lubų. Jis turi turėti stumdomą medinę sklendę reguliuoti. Garinės džiovinimui oro traukimas turi būti kuo stipresnis, taigi patartina prie lubų arba tiesiai jose įrengti dar vieną ištraukimo kanalą. Jis atidaromas po procedūrų, o prireikus ir jų metu - greitai pašalinti karščio perteklių ir šlapią garą.
Šilumos ir garo izoliacija
Pirtis turėtų būti projektuojama taip, kad jos atitvaros patikimai atskirtų ją nuo kitų buto patalpų šilumos ir drėgmės režimo ir jo nepablogintų. Pirties sienos apkalamos mediniu karkasu, kurio tarpai užpildomi ne mažesniu kaip 5 cm storio akmens vatos sluoksniu. Apšiltinta siena dengiama aliuminio folija, kurios paskirtis atspindėti karštį į patalpos vidų. Galų gale sienų ir lubų paviršius apkalamas dailylentėmis, tarp kurių ir folijos paliekamas tarpas orui cirkuliuoti. Dailylentes rekomenduojama kalti horizontaliai, taip drėgmė kapiliarais nekils į viršų, o patalpa atrodys vizualiai platesnė.

Rašoma, jog tarp pirties vidaus dailylenčių ir aliuminio folijos (ar kitos hidroizoliacinės medžiagos) reikia palikti 2,5-5 cm tarpą laisvai oro cirkuliacijai. Taip, oro tarpas tarp dailylentės ir garo izoliacijos (folijos) turi susiekti su pirties patalpa, nes ten patekusi drėgmė bei kondensatas privalo vėl išgaruoti ir pasišalinti. Uždarius tarpą, ten ilgesnį laiką kaupsis drėgmė su visais tolimesniais padariniais. Medinėse konstrukcijose apskritai neturėtų būti uždarų ertmių, o juo labiau pirties konstrukcijose. Todėl minimas oro tarpas turi būti atviras tiek apačioje, tiek viršuje, palei lubas, kad oras galėtų laisvai cirkuliuoti tarp folijos ir lentučių.
Apdailos medžiagos
Mūsų krašte pirties apdailai naudojama lapuočių mediena (liepa, juodalksnis, drebulė), Suomijoje - šiaurinė eglė, kuri neturi sakų maišelių. Garinimosi patalpoje rekomenduojamas neryškus dirbtinis apšvietimas, todėl šviestuvai dažnai pridengiami specialiais gaubtais arba šviesos šaltinis nukreipiamas į grindis. Saugumo sumetimais durys į kaitinimosi patalpą turėtų būti su langeliu arba stiklinės, jos turi atsidaryti į išorę arba būti švaistinės.
Liepos lentelės tinka idealiai! Dar labai gerai tinka drebulė, ji neįkaista ir „sugeria“ neigiamą energiją. Naudojamos ir juodalksnio lentelės, nors jos ir daugiau įkaista. Kietų medienos rūšių lentelės naudojamos mažiau, nes jos stipriai kaista.
Akmenų pasirinkimas
Ne ką mažiau svarbu - tinkamai parinkti akmenys. Reikėtų vengti akmenų su kristalais ar blizgiais intarpais - tokie dažnai skyla nuo karščio. Geriausi - natūralūs, tamsūs akmenys, kurių struktūra vienoda, be matomų įtrūkimų.
Visų pirma ko negalima naudoti JOKIU BŪDu: smiltainių, kalkakmenių. Jie greit suyra, o ir šilumos nedaug tesukaupia. Patartina pasirinkti tankius, geriausia vienspalvius tamsius akmenis. Girdėjom, kad nelabai tinka žalios spalvos. Idealiu atveju akmenys imami iš upelio ar upės vagos - jie būva vandens ir saulės užgrūdinti, su švaria energetika, o ir atrodo puikiai. Be to apvalios formos akmenys lėčiau atvėsta, krosnelė ilgiau „laiko“.
Kiti patarimai
Kad įdėtas darbas nenueitų veltui dėl žinių stokos ar neteisingų sprendimų, visada rekomenduojama pasitarti su specialistais. Viską atlikus teisingai, rezultatas tikrai nenuvils ir savo gyvenamajame būste galėsite mėgautis mažyte šilumos oaze. Tai puiki prevencinė priemonė ne tik stresui ir nuovargiui mažinti, bet ir peršalimo ligoms gydyti.
Pirtį daugiabutyje pavyks įsirengti tik elektrinę. Ji turi būti gerai izoliuota ir turėti atskirą oro ištraukimą tiesiogiai į lauką ar ventiliacijos kanalą, kad drėmė nepatektų į gyvenamasias patalpas. Jeigu nėra gerai traukiančio oro ventiliacijos kanalo, teks įsirengti priverstinio ištraukimo sistemą su slopintuvu.
Jeigu rūsio siena yra sausa, tvarkinga, tai akmens vata gali būti glaudžiama tiesiai prie sienos. Tačiau jeigu rūsio siena nors vieną sezoną metuose sudrėksta (nuo lietaus ar aukšto gruntinio vandens lygio), tai akmens vatą derėtų apsaugoti nuo tos drėgmės įsiskverbimo. Taigi, pirma reiktų užtikrinti rūsio sienų sausumą (tai ir išorinis drenažas, ir sienų hidroizoliacinis padengimas iš išorės ir vidaus). Jeigu šis nusausinimas nepavyksta (lieka sienos drėkimo rizika), tada reikia palikti tarpą tarp sienos ir vatos ir pasirūpinti jo vėdinimu, tai yra garantuoti sauso oro pritekėjimą-ištekėjimą.
Pirtis nuo gyvenamojo namo skiriasi tuo, kad ją kūrename intensyviai, o būname joje neilgai. Todėl šiluminiai nuostoliai dėl prastos sienų šiluminės varžos nėra dideli - jie paprasčiausiai nespėja tapti dideli. Todėl rastinei pirčiai bent jau šiluminiu požiūriu storų sienų nereikia, tinka ir 14cm. Garo izoliacija iš principo nebūtina, tačiau be jos žiemą rastai pridrėks, jeigu po procedūros krosnelės šilumos nepakaks jiems išdžiovinti. Taigi, jeigu norite, kad rastu siena tarnautų ilgai - įsirenkite arba galingą krosnį arba garo izoliaciją.
| Pirties tipas | Temperatūra | Drėgmė |
|---|---|---|
| Tradicinė lietuviška pirtis | 43-50 °C | 100% |
| Infraraudonųjų spindulių pirtis | 40-60 °C | Žema |
Viską atlikus teisingai, rezultatas tikrai nenuvils ir savo gyvenamajame būste galėsite mėgautis mažyte šilumos oaze. Tai puiki prevencinė priemonė ne tik stresui ir nuovargiui mažinti, bet ir peršalimo ligoms gydyti.