Pasirinkimas įsirengti pirtį namo kieme, sodyboje ar sodo sklype yra dažnas. Pirtis neretai statoma kaip atskiras nuo pagrindinio pastato statinys arba atvežama jau pagaminta. Prieš įsirengiant pirtį vertėtų žinoti, kokie teisės aktų reikalavimai yra taikomi, kad statinys ne tik teiktų džiaugsmą, tačiau ir būtų teisėtas.
Statybos teisės reikalavimai pirties įrengimui
Pirtis, tais atvejais, kai yra atvežama jau pagaminta ir pastatoma žemės sklype neįrengiant pamatų, laikytina kilnojamuoju daiktu. Atitinkamai tokia pirtis netraktuojama statiniu Statybos įstatymo prasme, todėl atitinkamai jai netaikomi statybą reglamentuojantys teisės aktai bei jų reikalavimai. Nebus reikalaujama gauti statybą leidžiantį dokumentą, dėl atstumo iki sklypo ribos nereikalaujama gauti gretimų žemės sklypų savininkų sutikimų.
Tačiau vėlgi, kaip ir šiltnamių atveju, galioja Lietuvos Respublikos žemės įstatyme įtvirtinta pareiga nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų, todėl net ir statant pirtį, kuri laikytina kilnojamuoju daiktu, advokatė Sabina Izokaitienė rekomenduotų į kaimynų interesus reikėtų atsižvelgti ir nestatyti daikto itin arti sklypo ribos.
Visgi, matyt, dažniau pasirenkama pirtį statyti su pamatais, joje papildomai įrengiant sanitarinius mazgus, virtuvę, persirengimo kambarį, galbūt net miegamuosius. Kitaip sakant, statomas sąlyginai nedidelis nekilnojamasis daiktas, kuriam jau taikomi tiek Statybos įstatymo, tiek ir kitų statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.
Pirtis pagal STR 01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ priskirtina prie pagalbinio ūkio paskirties pastatų, tais atvejais kai pirties aukštis neviršija 5 m, o plotas 50 kv. m, ji laikytina nesudėtinguoju I grupės statiniu, jei pirtis iki 8,5 m aukščio ir 80 kv. m - II grupės nesudėtinguoju statiniu.
Statybą leidžiančio dokumento tokių parametrų pirčiai gauti nereikės (išskyrus atvejus, kai toks I grupės nesudėtingasis statinys planuojamas kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies; II grupės nesudėtingasis statinys planuojamas - mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies).
Tačiau netgi jeigu pirtis bus statoma teritorijoje, kurioje nereikės gauti statybą leidžiančio dokumento jos statybai, vertėtų nepamiršti, kad turi būti paisoma besiribojančių žemės sklypų savininkų interesų ir norint pirtį įsirengti arčiau kaip 1 m atstumu iki sklypo ribos, bus reikalingas besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimas; o taip pat besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimas bus būtinas norint statyti atstumu nuo 1 m iki 3 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), - kai bet kurios pirties konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Pirtys priskiriamos pagalbinio ūkio paskirties pastatams, kurios tarnauja pagrindiniam daiktui. Pirtis galima statyti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijose, ūkininkų sodybose ir kitokio naudojimo būdo žemės sklypuose, kuriuose galimi pagalbinio ūkio paskirties pastatai.
Kokio dydžio pirtį galima statyti be statybos leidimo ir projekto?
Jei pirties didžiausias aukštis 5 m, o plotas 50 kv. m., tai ji priskiriama I grupės nesudėtingiesiems statiniams. Kai jos didžiausias aukštis 8,5 m, o plotas 80 kv. m., tai ji priskiriama II grupės nesudėtingiems statiniams. Papildomos sąlygos, jog nesudėtingi statinių rūsiai negali būti didesni nei vieno aukšto ir rūsys negali būti įrengiamas už pastato ribų. Taip pat atstumas tarp atraminių konstrukcijų neturi viršyti 6,0 m.
Leidimas statyti naują I gr. statinį privalomas šiais atvejais: kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ar jos apsaugos zonoje, kurortuose, Kuršių nerijoje, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Leidimas statyti naują II gr. statinį privalomas šiais atvejais: mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje); kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ar jos apsaugos zonoje; magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Kai žemės sklypai, kuriuose statomos atitinkamos grupės nesudėtingosios pirtys nepatenka į nurodytas teritorijas, tai gauti statybą leidžiančio dokumento nereikia.
Kai pirtis viršija nesudėtingojo statinio parametrus, ji priskiriama neypatingųjų statinių kategorijai, t. y., virš 80 kv. m. ploto arba jos aukštis didesnis nei 8,5 m arba atstumas tarp atraminių konstrukcijų viršija 6,0 m, tai tokioms pirtims visada privaloma pasirengti statybos projektą ir gauti statybą leidžiančius dokumentus.
Ar naujo statinio statybai reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, galima pasitikslinti Statybos inspekcijos interneto svetainėje užpildžius klausimyną.
Pareiga rengti statinio projektą sietina su prievole gauti statybą leidžiantį dokumentą. Jei privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, tai privalomas ir projektas. Kitais atvejais projektas rengiamas statytojui pageidaujant.
Primintina, kad statybą leidžiančius dokumentus išduoda savivaldybės.
Svarbu: Statinių statybą vandens telkinių apsaugos juostose ir zonose (arti vandens telkinio) reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas. Esamose sodybose už pakrantės apsaugos juostos ribų, teritorijų planavimo dokumentuose numatytose vietose, gali būti statoma tik po vieną ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto su priklausiniais ir ne aukštesnę kaip 4 metrų (aukštis skaičiuojamas nuo užstatomo sodybos ploto žemės paviršiaus vidurkio) asmeninio naudojimo pirtį be rūsio.
Ar pastačius pirtį reikia atlikti kažkokias užbaigimo procedūras ir registruoti Nekilnojamojo turto registre?
Siekiant įregistruoti pastatytos pirties nuosavybę Nekilnojamojo turto registre, pirmiausiai reikia atlikti jos statybos užbaigimo procedūras.
Jei pirties statybai reikėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą, tai statytojas (užsakovas) atlikęs visus statybos darbus turi pasirinkti statinio projekto ekspertizės ar statinio ekspertizės rangovą su kuriuo sudarys sutartį dėl deklaracijos apie statybos užbaigimo patvirtinimo. Sudarius sutartį su ekspertizės rangovu, visi reikalingi dokumentai teikiami per informacinę sistemą „Infostatyba“ (www.planuojustatau.lt). Ekspertizės rangovui patvirtinus deklaraciją, ji užregistruojama IS „Infostatyba“ ir tokios deklaracijos pagrindu per 3 mėn. privalu kreiptis į Registrų centrą dėl statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
Jei pirties statybai statybą leidžiančio dokumento nereikėjo, tai statybos užbaigimo procedūros atliekamos statytojui (užsakovui) pageidaujant. Kai statytojas (užsakovas) to pageidauja, tai jis pats informacinėje sistemoje „Infostatyba“ surašo deklaraciją, ją pasirašo kvalifikuotu elektroniniu parašu ir ši automatiškai registruojama. Šiuo atveju kreiptis į ekspertizės rangovus nereikia. Turint registruotą deklaraciją, taip pat per 3 mėn. privalu kreiptis į Registrų centrą dėl statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) informuoja apie pirčių statybos reikalavimus ir subtilybes.
Pagrindinė taisyklė, kuria privalu vadovautis, jog žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, taip pat savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
Pirtys priskiriamos pagalbinio ūkio paskirties pastatams, kurios tarnauja pagrindiniam daiktui. Pirtis galima statyti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijose, ūkininkų sodybose ir kitokio naudojimo būdo žemės sklypuose, kuriuose galimi pagalbinio ūkio paskirties pastatai.
Kai teikiamos pirties paslaugos, tai tokias pirtis paslaugų teikimui galima statyti komercinės paskirties teritorijose.
Pirties statyba vykdoma pagal teritorijų planavimo dokumentus, taip pat žemės sklypui gali būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios nustato papildomus derinimus ar draudimus statyti.
Apribojimai vandens telkinių apsaugos zonose
Statinių statybą vandens telkinių apsaugos juostose ir zonose (arti vandens telkinio) reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas. Kad į vandens telkinius nepatektų pavojingų medžiagų, vandens telkinių krantai būtų apsaugoti nuo erozijos, būtų užtikrintas vandens telkinių pakrančių ekosistemų stabilumas, saugomas vandens telkinių pakrančių gamtinis kraštovaizdis ir jo estetinės vertybės, sudarytos palankios sąlygos rekreacijai, išskiriamos paviršinio vandens telkinių ekologinės apsaugos zonos.
Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos dalyje prie vandens telkinio nustatoma pakrantės apsaugos juosta. Esamose sodybose už pakrantės apsaugos juostos ribų, teritorijų planavimo dokumentuose numatytose vietose, gali būti statoma tik po vieną ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto su priklausiniais ir ne aukštesnę kaip 4 metrų (aukštis skaičiuojamas nuo užstatomo sodybos ploto žemės paviršiaus vidurkio) asmeninio naudojimo pirtį be rūsio.
Nuo 2013 m. kovo 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kuriuo sumažinti apribojimai vandens telkinių apsaugos zonoje vykdyti statybos darbus. Naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus yra draudžiama statyti paviršinio vandens telkinio pakrantės juostoje ir 50 metrų už jos ribų, kai tuo tarpu šiuo metu anksčiau buvo taikomas 100 metrų apribojimas.
Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652) yra patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.
Žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 22 straipsnio ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr.
Naujo neypatingo ir ypatingo statinio statybai rengiamas statybos projektas ir statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" (Žin., 2010, Nr. 116-5944) nustatyta tvarka gaunamas statybą leidžiantis dokumentas.
Advokatų kontoros „Izokaitienė, Bartkevičienė ir partneriai“ teisininkai pataria prieš statant šiltnamį, pirtį, terasą ar net kokį kitą statinį pasidomėti, kokie statybų teisės reikalavimai taikomi tokiam daiktui įrengti, o esant neaiškumams - ir pasitarti su teisininkais. Neturint visų reikiamų iš anksto parengtų dokumentų gali tekti susidurti su itin nemaloniomis pasekmėmis, kai statinį gali tekti nugriauti ar pertvarkyti ir tokiu būdu patirti nemenkų nuostolių.
Statybos teisės reikalavimai šiltnamio įrengimui:
- Šiltnamis, kuris nusiperkamas, surenkamas ir statomas žemės sklype neįrengiant pamatų laikytinas kilnojamuoju daiktu.
- Toks daiktas netraktuojamas statiniu Statybos įstatymo prasme, todėl atitinkamai jam nebus taikomi statybą reglamentuojantys teisės aktai bei jų reikalavimai.
- Tokiam daiktui nebus reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, dėl atstumo iki sklypo ribos nereikalaujama gauti gretimų žemės sklypų savininkų sutikimų.
- Tarp norinčių ilgamečio patvaraus daikto dažnas pasirinkimas šiltnamį įrengti su pamatu.
- Toks šiltnamis, priešingai nei aukščiau aptartasis, jau laikytinas nekilnojamuoju daiktu, o taip pat ir statiniu Statybos įstatymo prasme.
Statybos teisės reikalavimai terasos įrengimui:
- Dažniausiai pasirenkamas terasos įrengimo būdas - terasa be stogo ir sienų arba su stogu, prilaikomu stulpais (su galinėmis sienomis arba be jų).
- Tokios terasos iki 100 kv.m ploto pagal STR 01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ priskirtinos prie nesudėtingųjų I grupės inžinerinių statinių.
- Taigi įrengimui nereikalaujama gauti statybą leidžiančio dokumento (išskyrus atvejus, kai toks statinys planuojamas kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies).