Platelių dvaro sodybos istorija dabartinėje vietoje mena XVII a., o dabartinės dvaro sodybos struktūra pradėjo formuotis XVII a. pab.-XVIII a. pab. Platelių dvaras pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose minimas dar XV amžiaus viduryje. Tuomet jį dar valdė Lietuvos valdovų vietininkai. Vėliau dvaras tapo Lietuvos valdovų nuosavybe.
XVI a. pabaigoje dvarui priklausė visas Platelių miestelis ir 18 kaimų. Po 1795-ųjų metų padalijimo Plateliai atiteko Rusijai. 1797 m. caras Pavlas I Platelių dvarą ir jo apylinkes padovanojo prancūzų grafui - Rusijos armijos pulkininkui Augustui Šuazeliui (Gufjė Choiseul de Gouffier), karaliaus Liudviko XIV ministro hercogo Šuazelio-Gufjė jaunesniosios linijos palikuoniui. Šį dovanojimą 1801 m. patvirtino Aleksandras I.
Platelių kraštas su savo ežerais ežerėliais, skendinčiais miškų miškelių žalumynuose - pats gražiausias. Jis taip mėgstamas plungiškių ir visų žemaičių. Ir ne tik jų, bet ir visų Lietuvos gyventojų, ir tų, kurie aplanko Žemaitiją ir jos pajūrį. Tik vietiniai gyventojai nemėgo grafų Choiseul-Gouffier, kurie čia viešpatavo beveik pusantro šimto metų, be jokių pagražinimų vadino švečeliais. Tačiau tai, kad grafai buvo Prancūzijos piliečiai, apsaugojo dvarą nuo sugriovimo, nes tarpukariu dvaro nepaveikė žemės reforma.
Įdomu, tai kad prieš Antrąjį pasaulinį karą mirę bevaikiai Šuazelių giminės atstovai palaidoti Platelių bažnyčios šventoriuje. Grafai Šuazeliai Lietuvoje ir Lenkijoje giminystės ryšiais buvo susiję su keliomis tuo laiku garsiomis ir įtakingomis giminėmis. Vyriausiojo Augusto Šuazelio sūnaus Oktavijaus pirmoji žmona buvo grafaitė Potockaitė, antroji - Sofija Tyzenhauzaitė.
Po vyro mirties Sofija Tyzenhauzaitė su sūnumi apsigyveno Platelių dvare ir kurį laiką jį valdė. XIX a. pr. dvaro rūmus Sofija naujai rekonstravo, ant senų pamatų pastatydama naujus. Sofijos valdymo laikotarpis Plateliuose minimas kaip vienas iš palankiausių paprastiems žmonėms, Sofija visiems buvusi dėmesinga. Vėliau dvaro valdymu pradėjo rūpintis jos sūnus Aleksandras. Paskutiniai Platelių dvaro šeimininkai buvo du Sofijos sūnaus Aleksandro vaikai dukra Marija (palaidota Plateliuose) ir sūnus Liudvikas (Lui), kuris Platelius paliko 1940 m. - išvyko gyventi į Prancūziją. Grafai Šuazeliai Platelius valdė iki Antrojo pasaulinio karo.
Platelių dvaro sodybos (XVII a. II-oji pusė) pastatai - daržovių rūsys, jauja, oficina, arklidės, svirnas. Sodybą supa 6,32 ha parkas, kuriame yra trys gamtos paminklai. Platelių dvaro parkas įkurtas XIX a. šiek tiek į rytus žemėjančioje 6,2 ha teritorijoje. Nors parkas ir nedidelis, bet savo reljefu ir augmenija atspindi Platelių apylinkių kalvotą ir želdynais turtingą kraštovaizdį. Parkas mišrus, jame dominuoja peizažinio parko elementai. Alėjos, takai vingiuoti, pievelės netaisyklingos. Parko teritorijoje - du nedideli tvenkiniai. Parke vyrauja vietinės medžių rūšys: uosiai, klevai, liepos, skroblai, šermukšniai. Čia auga įspūdingi, gamtos paminklais paskelbti, medžiai: storiausias Lietuvos uosis, Platelių liepa bei Platelių vinkšna. Greta uosio yra sudegusių medinių dvaro centrinių rūmų pamatų likučiai.
Platelių dvaro parko pasididžiavimas ir puošmena - Raganos uosis - storiausias Lietuvos uosis. 2016 m. matavimo duomenimis kamieno apimtis - 7,41 m, aukštis - 32 m, amžius - daugiau kaip 200 metų. Gamtos paminklu Raganos uosis paskelbtas 1960 m. Apie šį unikalų medį yra keletas padavimų. Anot vieno jų, senovėje raganos ir velniai klaidindavę žmones, norėdami iš jų atimti gėrybes. Buvęs vienas atsitikimas, kai kaimo moterėlę, beeinančią vėlų vakarą namo, raganos paklaidinusios. Moterėlė puldinėjusi po dvaro parką įsivaizduodama, kad čia esanti jai nepažįstama giria. Klaidžiojusi ji, kol pavargusi. Tada prisėdusi prie uosio pailsėti ir užsnūdusi. Tuo metu ragana griebusi iš jos duonos kepalą ir jau buvo jį bekandanti, kai užgiedojo gaidžiai. Užpykusi ragana trenkusi į medį duonos kepalą, kuris gumbu pavirtęs.
Platelių dvaro paslaptys
Svirne veikia gamtos, dvaro istorijos, senovės, etnografijos ekspozicijos, parodų salė; arklidėje - šioje XIX a. II p. istorizmo laikotarpio, „plytų stiliaus“ arklidėje, įsikūrė pirmasis Užgavėnių muziejus Lietuvoje. Pagal liaudies mąstyseną, Užgavėnės - tai slenkstis tarp nueinančios žiemos ir ateinančio pavasario. Savo pobūdžiu Užgavėnės, anksčiau vadintos Ragučio švente, yra tarsi karnavalas, kuriame svarbiausi atributai - kaukės ir persirengėliai. Kaukės dažniausiai daromos iš medžio žievės, avikailio arba popieriaus, kartono. Persirengti būtina nekasdieniškais, kitokiais drabužiais, pasirenkant pagal personažą. Persirengėliai, eidami iš trobos į trobą, krečia pokštus, dainuoja. Kaip atrodo Užgavėnių kaukės, žemaitiškai dar vadinamos lėčynomis, susipažinti kviečia muziejus.
Platelių dvaras iki XVIII a. pabaigos buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės nuosavybė. Vėliau, iki 1940 m., priklausė prancūzų grafų Šuazel-Gufjė (Choiseul-Gouffier) giminei. Šuazeliams Platelius padovanojo Rusijos caras Pavelas I. XIX a. čia gyveno ir kūrė Sofija Tyzenhauzaitė de Šuazel-Gufjė - pirmoji moteris rašytoja, istorinėje Lietuvoje rašiusi prancūzų kalba. Šuazelių namuose saugota daug meno vertybių, knygų. 1940 m., nacionalizavus dvarą, jo vertybes, kaip ir daugelio kitų nacionalizuotų Žemaitijos dvarų vertybių, priglaudė Žemaičių „Alkos“ muziejus. Kiek konkrečiai šiame muziejuje dabar yra meno vertybių dar ir šiandien sunku pasakyti. Viena aišku, kad Platelių dvaro turtai čia sudaro didelę visų tais metais į muziejų atvežtų vertybių dalį, nes išlikę dokumentai rodo, kad 1940 m.
Architektūrinę ir kraštotvarkinę vertę turinti XIX-XX a. pr. Platelių dvaro sodyba su išlikusiais jauja, oficina, arklide, svirnu, rūsiu ir parku yra valstybės saugoma kultūros vertybė. Išlikusių pastatų architektūrai būdinga XIX a. II pusės liaudies architektūros tradicijos (kluonas, kumetynas, oficina), neogotikinių formų interpretacija (svirnas), istorizmo laikotarpio „plytų stilius“ (arklidė). Išlikę pastatai pritaikyti šių dienų reikmėms: Platelių dvaro svirne veikia istorinė-etnografinė, gamtos ekspozicijos, parodų salėje organizuojamos parodos. Buvusiose dvaro arklidėse įkurtas Užgavėnių muziejus. Buvusiame rūsyje atidarytas amatų centras, kluone - kultūros namai. Mediniai dvaro rūmai sudegė Antrojo pasaulinio karo metais (1943 m.).
Platelių dvaro parkas įkurtas XIX a. šiek tiek į rytus žemėjančioje 6,2 ha teritorijoje. Nors parkas ir nedidelis, bet savo reljefu ir augmenija atspindi Platelių apylinkių kalvotą ir turtingą želdynais kraštovaizdį. Parkas mišrus, jame dominuoja peizažinio parko elementai. Alėjos, takai vingiuoti, pievelės netaisyklingos. Parko teritorijoje - du nedideli tvenkiniai. Parke vyrauja vietinės medžių rūšys: uosiai, klevai, liepos, skroblai, šermukšniai. Čia auga įspūdingi, gamtos paminklais paskelbti medžiai: storiausias Lietuvoje uosis, Platelių liepa bei Platelių vinkšna.
Platelių parkas - didžiausia šikšnosparnių buveinė visoje Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Čia yra užregistruotos 7 šikšnosparnių rūšys, iš kurių dauguma įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą. Parke galima pamatyti ir daugiau saugomų augalų: raudonvidurę žiauberuotę, plačialapę plikūnę, žalsvažiedę blandį ir kt.
2008 m. Europos Komisijos vykdytame projekte „Europos turizmo traukos vietovė“ (European Destinations of Excellence - EDEN) Plateliams suteiktas „Patraukliausios Lietuvos turizmo vietovės, puoselėjančios nematerialųjį paveldą“ vardas. Platelių dvaro sodybos istorija dabartinėje vietoje mena XVII a. Dabartinės dvaro sodybos struktūra pradėjo formuotis XVII a. pab. XVIII a. pab. Platelių miestelis kartu su dvaru atiteko privačion prancūzų grafų de Šuazelių - Gufjė giminės nuosavybėn ir priklausė jai iki 1940 m. Šuazeliams Platelius padovanojo Rusijos caras Pavelas I. Tarpukariu dvaro nepaveikė žemės reforma, nes dvaras priklausė Prancūzijos piliečiams. Prieš Antrąjį pasaulinį karą mirę bevaikiai Šuazelių giminės atstovai palaidoti Platelių bažnyčios šventoriuje.
Šuazelių namuose saugota daug meno vertybių, knygų. Didelė jų dalis 1940 m., nacionalizavus rūmus, išgabenta į Telšius. Čia visa tai, taip pat kaip ir didelę dalį kitų Žemaitijos nacionalizuotų dvarų vertybių, priglaudė Žemaičių "Alkos" muziejus. Kiek konkrečiai šiame muziejuje dabar yra iš Platelių dvaro parvežtų paveikslų, knygų, nuotraukų, dokumentų, skulptūrų, baldų, indų ir kitų vertingų daiktų, dar ir šiandien sunku pasakyti, nes šios vertybės mažai tyrinėtos. Viena aišku, kad Platelių dvaro turtai čia sudaro didelę visų tais metais į muziejų atvežtų vertybių dalį, nes išlikę dokumentai rodo, kad 1940 m. čia iš Platelių pateko net keli sunkvežimiai paveikslų, skulptūrų, muzikos instrumentų, beveik visas Šuazelių šeimos archyvas.
Per karą mediniai dvaro rūmai sudegė. Išliko parkas, keletas dvaro ūkinių pastatų: tvartas, svirnas, jauja, šakniavaisių rūsys, viena iš dviejų oranžerijų, tarnų namas.
Platelių dvaro parkas (6,2 ha) pradėtas formuoti XIX a. Čia auga įspūdingi, gamtos paminklais paskelbti medžiai: storiausias Lietuvoje uosis, vadinamas Raganos uosiu (7,2 m apimties) ir Platelių liepa (5,4 m apimties). Platelių parkas - didžiausia šikšnosparnių buveinė visoje Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje: užregistruotos 7 šikšnosparnių rūšys, kurių dauguma įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą. Parke galima pamatyti ir kitų saugomų augalų (raudonvidurę žiauberuotę, plačialapę plikūnę, žalsvažiedę blandį ir kt.) bei gyvūnų (skiauterėtąjį tritoną, juodajį apoloną, pilkąją meletą ir kt.) rūšių. Šalia parko yra išlikęs buvęs dvaro sodas (3,5 ha), kuriame auga gamtos paminklu paskelbta Platelių vinkšna (4,8 m apimties).
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija kviečia ne tik aplankyti ekspozicijas, bet ir į edukacinius užsiėmimus. Platelių dvaro sodyba įdomi savo istorija. Dvaras iki XVIII a. pab. buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės nuosavybė, vėliau iki 1940 m. priklausė prancūzų grafų Šuazel - Gufje giminei. Čia gyveno ir kūrė Sofija Tyzenhauzaitė de Šuazel - Gufje, pirmoji moteris rašytoja. Ši moteris apipinta gandais, pagarsėjusi pažintimis su Rusijos imperatoriumi Aleksandru I ir Prancūzijos imperatoriumi Napoleonu. Apie vieną Sofijos gyvenimo epizodą knygoje ,,Karas ir taika” aprašė pats Levas Tolstojus.
Platelių dvaro pagrindiniai rūmai sudegė karo metu 1943m. Jų vietą žymi tik šių pastatų pamatų liekanos. Išliko keletas ūkinių pastatų: arklidė, svirnas, jauja, daržovių rūsys, oficina ir sodininko namas. Ir šiomis dienomis Platelių dvaro sodyba patraukli kaip istorinis ir kultūrinis objektas tiek Platelių bendruomenei, tiek ir Žemaitijos nacionalinio parko lankytojams iš Lietuvos ir įvairiausių pasaulio šalių.
Dvaro arklidėje veikia Užgavėnių ekspozicija, kurioje vienintelėje Lietuvoje yra eksponuojama daugybė tradicinių ir dekoratyvinių Užgavėnių kaukių. Svirne įkurta Žemaitijos nacionalinio parko ekspozicija. Čia pristatoma Platelių senovė, Grafų Šuazelių, etnografijos ir gamtos ekspozicijos. Platelių dvaro lankytojams smalsu apžiūrėti ekspozicijas, išgirsti įdomias istorijas apie Platelių dvarą, Sofiją Tyzenhauzaitę ir senovės lietuvių buitį. Šiais metais ekspozicijose apsilankė virš 4000 lankytojų iš įvairiausių kampelių. Parodų salėje rengiamos įvairių menininkų parodos (12 parodų). Dvi parodos jubiliejinės - Vilmos Rečkauskienės ir Vyto Jaugėlos, sulaukusios gausybės gerbėjų. Iki metų pabaigos dar bus organizuojama Kalėdinė tautodailininkų paroda, kurios metu bus galima pasidžiaugti menininkų darbais, ir bus galima jų įsigyti.
Nuo šių metų rudens ekspozicijos etnografijos skyriuje pradėta vesti ir nauja edukacinė programa - „Valstiečio buitis“. Edukacija skirta 4 - 12 klasių moksleiviams. Jos metu mokiniai susipažįsta su XIX a. pab. - XX a. pr. valstiečių gyvenimu, buitimi, amatais, papročiais, šventėmis ir virtuve. Programoje dalyvaujantys vaikai nors trumpam gali pajusti šito laikmečio trūkumus ir privalumus. Jie atlieka įvairias įdomias užduotis ir netgi turi galimybę išmokti „pakočioti“ (lyginti) ir ne bet kuo, o kočėlu.
Buvusiame dvaro daržovių rūsyje įsikūręs Platelių dvaro sodybos tradicinių amatų centras. Čia vyksta audimo, medžio drožimo, žvakių liejimo, žemaitiškų maisto patiekalų, kaukių gaminimo edukacinės programos, organizuojami įvairūs seminarai visuomenei, susiję su mūsų tradicijomis ir paveldu. Lankytojams populiariausios žvakių liejimo ir maisto gaminimo edukacinės programos.
Amatų centro veiklos tampa vis populiaresnės, tai liudija dalyvių skaičius - jų daugiau nei 1500. Amatų centre galima užsisakyti edukacines programas su laikinu apgyvendinimu, įrengti 7 kambariai, kuriuose gali apsigyventi 13 žmonių. Čia taip pat organizuojami įvairūs renginiai skirti visuomenei. Šaltuoju metų laiku vyksta teminiai praktiniai seminarai. Didžiausio susidomėjimo sulaukė seminarai apie žydų paveldą ir vėdarų kepimą.
56°02′21″š. pl. 21°49′00″r. ilg. / 56.03907°š. pl. 21.81664°r. Platelių dvaras - dvaras, stovintis Plateliuose. Išlikę kai kurie Platelių dvaro sodybos (XVII a. 2-oji pusė) pastatai - daržovių rūsys, jauja, oficina, arklidės, svirnas. Pastatai kūrėsi ant Dvaro kalvos XVI a., bet XVII a. sudegė. Lietuvą prijungus prie Rusijos imperijos, naujasis valdovas Pavelas I 1800 m. buvusiam Imperatoriškosios bibliotekos direktoriui ir Imperatoriškosios dailės akademijos prezidentui Ogiustui de Šuazeliui-Gufjė dovanojo Platelių dvarą, kurį Šuazeliai valdė iki pat 1940 m. Nuo to laiko, kai Platelių dvarą pradėjo administruoti Žemaitijos nacionalinis parkas, jame veikia ekspozicijos bei parodos. 2012 metais dvaro svirnas bei arklidės rekonstruotos ir juose įrengtos šiuolaikiškos ekspozicijos.
Svirne veikia gamtos, dvaro istorijos, senovės, etnografijos ekspozicijos, parodų salė; arklidėje - Užgavėnių muziejus. XIX a. II p. liaudiškos architektūros su neogotikiniais elementais statytame Platelių dvaro svirne 2011 m. atnaujintos Platelių dvaro istorijos, senųjų Platelių, Pilies salos ir į ją vedusio Platelių senovės tilto praeities, šio žemaičių krašto etnografijos ekspozicijos, naujai įrengta moderni gamtos ekspozicija, nuolat keičiamų parodų salė. XIX a. II p. Platelių dvaro rūmai - vienas iš Platelių dvaro sodybos buvusių pastatų. Platelių dvaro sodyba yra nekilnojamoji kultūros vertybė, esanti Platelių urbanistiniame draustinyje.
Pirmasis Platelių dvaras istoriniuose šaltiniuose paminėtas XV a. vid. ir buvo įsikūręs Platelių ežero Šventorkalnio pusiasalyje. Nuo XVII a. pab. Platelių dvaro sodyba pradėjo formuotis dabartinėje vietoje. Platelių dvaras iki XVIII a. pab. buvo LDK nuosavybė, skiriama valdyti įvairiems Lietuvos didikams už nuopelnus tarnyboje. XVIII a. pab. Platelių miestelis kartu su dvaru tapo privačia prancūzų grafų Šuazelių (Choiseul) giminės nuosavybe. 1940 m. nacionalizavus rūmus didelė dalis vertybių, knygų buvo išgabenta į Telšius ir dabar priklauso Žemaičių „Alkos” muziejui.
Medinis Platelių dvaro rūmų pastatas sudegė Antrojo pasaulinio karo metais (1943 m.). Jo vietą žymi tik pamatų liekanos.
Pagrindiniai Faktai Apie Platelių Dvaro Sodybą
| Faktas | Aprašymas |
|---|---|
| Įkūrimo data | XVII a. |
| Ankstesni savininkai | Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovai, grafai Šuazeliai |
| Parko plotas | 6,2 ha |
| Gamtos paminklai parke | Raganos uosis, Platelių liepa, Platelių vinkšna |
| Šikšnosparnių rūšys parke | 7 (dauguma įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą) |
| Pagrindiniai pastatai | Svirnas, arklidė, jauja, daržovių rūsys, oficina |
| Dabartinė paskirtis | Žemaitijos nacionalinio parko ekspozicijos, Užgavėnių muziejus, Amatų centras, Kultūros namai |
Platelių dvaro svirnas
Platelių dvaro parkas