Plokštieji horizontalūs inžineriniai statiniai: Kategorijos ir klasifikacija

Šiandien mūsų visų gyvenimas jau tiesiog nebeįsivaizduojamas be įvairių kategorijų inžinerinių statinių. Viena svarbių statybos sričių sąvokų yra ir inžinerinis statinys. Na, ir, žinoma, svarbu akcentuoti, kad statybos inžinerija yra ypač įdomi bei daug įvairių sprendimų apimanti, o taip pat ir nuolat besikeičianti sritis.

Atskirti statinio kategoriją ir suvokti nesudėtingų, ypatingų ir neypatingų statinių skirtumus svarbu užsakovui, rangovui ir kitiems statybos dalyviams. Žinoti statinio kategoriją bei suprasti jų skirtumus yra svarbu visiems statybos dalyviams, nuo Užsakovo iki Rangovo.

KODĖL TAI SVARBU? Tik teisingai nustačius statinio kategoriją galima išsiaiškinti, koks projektas turi būti parengtas ir ar turi būti gautas statybos leidimas. Taip pat svarbu žinoti, kokie reikalavimai keliami Projekto vadovui, Statybos Techninės priežiūros vadovui, Statybos vadovui ir kitiems pagrindinių sričių vadovams.

Kam svarbu žinoti statinio kategoriją?

• UŽSAKOVAS turėtų įsitikinti, kad Projektuotojas, Rangovas, Techninis prižiūrėtojas ir kiti dalyviai yra kompetetingi ir turi teisę vykdyti numatomus darbus.
• PROJEKTUOTOJAS, RANGOVAS turėtų teisingai įsivertinti statybos objektą bei suprasti ar jis turi teisę vykdyti visus numatomus darbus.

Pastatai klasifikuojami Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“. Statiniai, pagal technologijų sudėtingumą, techninius parametrus, konstrukcijas ir paskirtį skirstomi į kategorijas. Pagal STR, statiniai, atsižvelgiant į galimą žalą jų avarijos atveju, yra nesudėtingi statiniai, neypatingi statiniai ir ypatingi statiniai.

Norint teisingai suprasti statybos procesą, būtina atkreipti dėmesį į Statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose naudojamas sąvokas ir apibrėžimus. Vienas pagrindinių aspektų įgyvendinant statybos projektus (nepriklausomai nuo jo dydžio) yra teisingas statybos objekto suvokimas. Reikia tiksliai suvokti, kokį objektą planuojame statyti, norėdami pasirinkti kvalifikuotus specialistus ir įmones, suvokti procesus ir procedūras.

Pagrindinės sąvokos

Prieš pradedant gilintis į klasifikaciją, svarbu išsiaiškinti pagrindines sąvokas:

• Statinys - visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme.
• Pastatas - apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos.
• Inžineriniai statiniai - susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai.
• Patalpa - sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė.

Šios pagrindinės sąvokos leis teisingai suprasti Statinių Klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį. Tokiu būdu turėsite galimybę nustatyti planuojamo statyti/rekonstruoti/remontuoti statinio - Rūšį, Grupę, Pogrupį.

Statinių skirstymas pagal kategorijas

Pagal STR, statiniai, atsižvelgiant į galimą žalą jų avarijos atveju, yra skirstomi į šias kategorijas:

• Nesudėtingi statiniai
• Neypatingi statiniai
• Ypatingi statiniai

Statinio Kategorijos: Į statinių skirstymą pagal Kategorijas siūlome žiūrėti šiek tiek plačiau, t.y. atkreipti dėmesį ir į tai, kas nėra laikoma statiniais. Taigi, pradėkime nuo pačių paprasčiausių objektų ir judėkime link sudėtingesnių:

• Objektai, kurie nelaikomi statiniais
• Nesudėtingi statiniai
• Neypatingi statiniai
• Ypatingi statiniai

Objektai, nelaikomi statiniais

Statiniais Nelaikomi:

• Kilnojamieji daiktai: Statybininkų nameliai kiti mobilūs (kilnojami) įrenginiai
• Objektai, kurių statinio matmenų įvertinimo koeficientas K<10: Nedidelis pėsčiųjų tako apšvietimo stulpas Kiti statiniai, kurie nepapuola į nesudėtingų statinių kategoriją ir kurių K<10
• Įstatymuose išskirti atvejai (Elektros energetikos ir Elektroninių ryšių įstatymai): priklausiniais Elektroninių ryšių įstatymo atvejis - ryšių kabelinės sistemos ir kt.

Aukščiau išvardintais atvejais objektai nelaikomi statiniais ir jiems statybos įstatymas negalioja, o tai savaime reiškia, kad Nereikia statybos įstatyme ir techniniuose reglamentuose aprašomų Projektų, Statybos leidimų, įmonių ir specialistų atestatų ir kt.

Svarbu pastebėti, kad tam tikrais atvejais tokių objektų įrengimui ir eksploatavimui gali būti keliami reikalavimai kituose teisės aktuose.

Nesudėtingi statiniai

Labai dažnai painiojami būtent Nesudėtingi statiniai su Neypatingais statiniais. Nesudėtingi statiniai neretai painiojami su neypatingais statiniais.

Taigi kokie statiniai priskiriami Nesudėtingųjų kategorijai?

Nesudėtingasis statinys - tai:

• Paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 m ir plotas ne didesnis kaip 80 kvadratinių metrų;
• Paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys, kurio tarpatramis iki 6 metrų.

Pagal STR nesudėtingas statinys yra paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 m ir plotas ne didesnis kaip 80 kvadratinių metrų. Taip pat nesudėtingas statinys yra paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys, kurio atstumas tarp atraminių konstrukcijų neviršija šešių metrų.

Neretai manoma, kad nesudėtingų statinių statybai nereikalingas nei projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas. Tiesa, kad šių statinių projektavimas ir statyba yra paprastesnė nei ypatingos ar neypatingos kategorijos statinių ir jai taikomi ne tokie griežti reikalavimai.

Statybą leidžiančio dokumento (SLD) privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.

Nesudėtingais statiniais laikomi paprastų konstrukcijų pastatai ir inžineriniai statiniai. Tai gali būti gyvenamieji - vieno ir dviejų butų, pagalbinio ūkio ir kiti negyvenamieji pastatai, sodo namai, šiltnamiai, įvairios užtvaros, atraminės sienutės ir kiti statiniai.

Statybos inspekcija primena, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.

Mums gerai žinomi iki 80 kv. m ploto gyvenamieji vieno ar dviejų butų namai yra priskirtini būtent II grupei, kuri yra aukštesnės kategorijos ir jai keliami griežtesni reikalavimai. Ribojamas ne tik šių pastatų plotas, bet ir aukštis - iki 8,5 m. Šie pastatai, kaip ir aukštesnių kategorijų (ypatingos ir neypatingos) analogiški gyvenamieji pastatai, turi būti projektuojami remiantis STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nustatytais reikalavimais.

Įsidėmėtina, kad tokių pačių ploto ir aukščio parametrų sodo namai priskiriami žemesnei ( I ) nesudėtingų statinių grupei.

SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Pavyzdžiui, 1-2 m aukščio tvora ar 0,2-1 m aukščio atraminė sienutė priskiriamos I nesudėtingų statinių grupei, o 2-5 m aukščio tvora arba 1-2 m aukščio atraminė sienutė - II grupei.

Nustatant, ar statinys atitinka nesudėtingo statinio kategoriją, skaičiuojamas statinio matmenų įvertinimo koeficientas K. Jis priklauso nuo statinio išorinio kontūro vertikalios projekcijos į žemės paviršių ploto ir statinio aukščio.

Nesudėtingo statinio projektą privaloma rengti, kai yra reikalingi rašytiniai pritarimai statinio projektui - taip teigia STR „Nesudėtingi statiniai“ 14 punktas.

Atkreiptinas dėmesys, jeigu naujo nesudėtingo statinio statybos ar rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos ar rekonstravimo projekto, privaloma turėti žemės sklypo bendraturčių sutikimus ir besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypo ribų negu numatyta teisės aktuose.

Šie rašytiniai sutikimai prilygsta statybą leidžiančiam dokumentui, o jų forma nėra reglamentuojama.

Dar vienas niuansas - nesudėtingo statinio statybos atveju, šiems rašytiniams sutikimams galioja 1 metų senaties terminas.

Prieš pradedant statybas derėtų pasidomėti jūsų statiniui ir statybos vietovei keliamais reikalavimais, nes kaip žinia, įstatymų neišmanymas, neatleidžia nuo atsakomybės, juolab kad vykdant savavališkas statybas gresia administracinė bauda.

Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojus naujajam Statybos įstatymui ir jo nuostatas detalizuojantiems statybos techniniams reglamentams, atsirado nauja prievolė.

„Nesudėtingas II grupės pastatas turėtų būti ne didesnis kaip 8,5 metro aukščio, o jo patalpų bendrasis plotas, neįskaitant rūsio, neviršyti 80 kvadratinių metrų. Pastatas gali būti vieno ar dviejų butų. Dar svarbu atkreipti dėmesį, kad atstumas tarp atraminių konstrukcijų turi būti ne didesnis kaip 6 metrai.

„Norint statyti II grupės nesudėtingą gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatą bet kokioje teritorijoje, reikės parengti statinio projektą ir kreiptis į rajono savivaldybės administraciją su prašymu išduoti statybas leidžiantį dokumentą. Norint gauti leidimą, be prašymo, dar reikės pateikti nuosavybės teisę įrodančius dokumentus, žemės sklypo bendraturčių rašytinį sutikimą bei kitus dokumentus, nurodytus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje“.

Dažniausiai naujo nesudėtingo statinio statybai yra rengiamas supaprastintas statybos projektas, o atvejai, kuriais, statant naują nesudėtingą statinį privaloma gauti statybos leidimą, yra išvardinti STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai.

Neypatingi statiniai

Tesės aktai sako, kad tai tokie statiniai, kurie Nepriskiriami nesudėtingiems ir ypatingiems statiniams. Vadinasi, norint teisingai nustatyti ar statinys priskiriamas šiai kategorijai ar ne, reikia suprasti kokie statiniai yra Nesudėtingi ir kokie yra Ypatingi.

Teisės aktuose nurodoma, kad statiniai, nepriskiriami nesudėtingiems ir ypatingiems statiniams, yra neypatingi statiniai. Neypatingas statinys STR neapibrėžtas, t.y. reglamentas nenustato statinių priskyrimo neypatingiesiems statiniams reikalavimų. Statiniai priskiriami neypatingiesiems statiniams, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi.

Neypatingas statinys - tai toks statinys, kurio techniniai sprendiniai yra didesni už nesudėtingojo statinio. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikia pavyzdį - neypatingas statinys yra individualus gyvenamasis namas, kurio bendras plotas - didesnis už 80 kv. m (iki 2000 kv. m.), o aukštis - nuo 8,5 m iki 20 m.

Neypatingas statinys - tai toks statinys, kuris, pagal techninius sprendimus, yra didesnis nei nesudėtingas statinys ir neatitinka nė vieno ypatingo statinio požymių.

Kaip pavyzdį pateikiame individualaus gyvenamojo namo atvejį, kuris būtų priskirtas Neypatingųjų statinių kategorijai, ir būtent šiam atvejui pateikiame pagrindinius techninius parametrus.

Neypatingos kategorijos individualus gyvenamasis namas turėtų būti:

• Aukštis nuo 8,5 m iki 20 m
• Plotas nuo 80 m2 iki 2000 m2
• Tarpatramis nuo 6 m iki 12 m
• Konsolės iki 3 m
• Įgilintas iki 7 m.

Kalbant apie neypatingojo statinio statybos užbaigimo procedūrą, galima teigti, kad ji yra paprastesnė, dažniausiai atliekama, pasitelkiant ekspertinės įmonės paslaugas.

Ypatingi statiniai

Ypatingų statinių kategorijai priskirtinus pastatus atskirti nėra labai sudėtinga, kadangi jų parametrai yra surašyti pakankamai aiškiai.

Ypatingi statiniai - tai sudėtingos konstrukcijos ir technologijų statiniai. Taip pat, visuomenės poreikiams naudojami pastatai, kuriuose vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių bei aukštybiniai (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabučiai gyvenamieji namai ir kultūros paveldo statiniai.

Ypatingasis statinys ir jo parametrai yra aprašyti STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“.

Ypatingas statinys - tai pagal Statybos techninį reglamentą 1.01.03:2017 apibrėžtas statinys, atitinkantis konkrečius požymius. Ypatingas statinys - statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys.

Jei statinys atitinka bent vieną iš aukščiau paminėtųjų kriterijų - jis vertinamas, kaip ypatingasis statinys.

Sudėtingesnė procedūra, kai statinys priskiriamas ypatingų statinių kategorijai. Tokiu atveju dažniausiai formuojama valstybinė komisija.

Kalbant apie Borga pastatus, kreipiantis dėl angaro, reikėtų žinoti esminius dalykus: jei tarp atraminių konstrukcijų bus daugiau nei 12 m, pastato dydis bus didesnis nei 2000 m2, o statinio aukštis bus didesnis nei 20 metrų, tai pastatas bus priskiriamas prie ypatingųjų statinių kategorijos.

Registrų centro duomenimis, naujas ypatingas ir neypatingas statinys gali būti naudojamas tik jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre. Ši nuostata netaikoma gyvenamosios paskirties pastatams. Kai neypatingas ir ypatingas statinys rekonstruojami, prieš pradedant naudoti naujas statinio dalis, būtina įregistruoti pasikeitusius statinio kadastro duomenis.

Sodo namai ir ūkiniai pastatai

DĖMESIO! Turbūt vienas iš labiausiai spaudoje “nušviestų” pasikeitimų. Buvo jau daug kalbėta, rašyta. Sodo namai, kuriuos galima statyti be projekto ir leidimo - apriboti iki 50m2 ir 5m aukščio. Verta atkreipti dėmesį ir į pastabas prie lentelių. Dažnas klausimas būna dėl rūsių ploto ar didesnio rūsio nei namas. Viskas parašyta jau aiškiai.

Gera žinia pradėjusiems statyti sodo namus iki 2024-11-01 - juos galima bus užbaigti ir įteisinti sena tvarka. T.y. neturint projekto ir leidimo. Tačiau svarbu tai ar apie statybų pradžią iki 2024-11-01 yra įrodymų.

• Kreiptis į antstolį. Antstolis gali oficialiai užfiksuoti esamą statybos būklę.
• Pasinaudoti naująja Statybos inspekcijos elektronine priemone. Ši sistema leidžia lengvai ir greitai užfiksuoti statybos pradžios datą ir vietą pateikiant nuotraukas su geografinėmis koordinatėmis.

Įsakymas, kuris nusako teisę užbaigti statybas sena tvarka čia. iki 2024 m. lapkričio 1 d. pradėti statybos darbai, kai nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, baigiami vykdyti pagal iki 2024 m. spalio 31 d.

Nauji sodo namai, kuriems nereikalingas leidimas, mažinami nuo 80m2 iki 50m2.

PATARIMAS. Išlieka galimybė prie sodo namo turėti pagalbinio ūkio pastatą, kuriam taip pat nereikalingas statybos leidimas. Taigi, jei yra pakankamai vietos sklype, galima protingai pasiplanuoti 2 nesudėtingos kategorijos pastatus ir turėti šiek tiek daugiau naudingo ploto savo reikmėms.

Vienas populiariausių “lengvatinės” statybos atvejų iki šiol buvo ūkio pastatai iki 80m2. Rajone, namų valdoje buvo galima statyti namelį, jį forminti kaip ūkio pastatą ir turėti legaliai registruotą. Šia lengvata buvo naudotasi masiškai. Deja.

Spaudoje teko matyti atvejus - kaip statomi ištisi gyvenamų namų kvartalai, kurie dokumentuose buvo įvardijami kaip nesudėtingos kategorijos “Pagalbinio ūkio pastatai”.

Pagalbinio ūkio pastati. Tvartas, daržinė, sandėlis, garažas, vasaros virtuvė, dirbtuvės, pirtis, kietojo kuro sandėlis (malkinė), požeminis sandėlis (priedanga) ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą (pagalbinio ūkio pastatas, tarnaujantis pagrindiniam daiktui (jo priklausinys). Kaip vienas Nekilnojamojo turto kadastro objektas (statinys) formuojamas pastatas, atskirais Nekilnojamojo turto kadastro objektais (patalpomis) neskaidomas, gali būti statomas tik kaip pagrindinio pastato priklausinys.

Jeigu namų valdos sklypas tuščias - pirmiausiai turėsite projektuoti gyvenamą namą, jį registruoti.

PRAKTINIS PASTEBĖJIMAS. Viešai skambėjo komunikacija, kad ūkio pastatai, kurie buvo matuoti iki 2024-11-01 bus registruojami sena tvarka. Deja, lapkričio pradžioje registrų centras visus nustebino pradėjęs atmesti visus tokius prašymus argumentuodamas naujai įsigaliojusiu įstatymu. Kažkam apskundus tokią tvarką, registras “atleido vadeles” ir pradėjo vėl registruoti šiuos ūkio pastatus. Kiek ilgai tokia tvarka bus taikoma? - parodys laikas.

Kur kreiptis?

Jei gyventojams kyla neaiškumų, visada galima kreiptis į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teritorinius padalinius. Šios inspekcijos specialistai dirba ir Kėdainių rajono savivaldybėje 604 kabinete.

Esminiai statinio reikalavimai

Pagal Statybos įstatymą, statiniams keliami esminiai reikalavimai:

• Mechaninio atsparumo ir pastovumo
• Gaisrinės saugos
• Higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos
• Saugaus naudojimo
• Apsaugos nuo triukšmo
• Energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo

Šiuos reikalavimus bei statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius bei klases nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.

Statybos dalyviai ir jų atsakomybė

Statybos procese dalyvauja įvairūs subjektai, kurių kiekvienas turi savo teises ir pareigas:

• Statytojas (užsakovas)
• Tyrinėtojas
• Statinio projektuotojas
• Rangovas
• Tiekėjas

Už šiame straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą statybos dalyviai atsako pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Normatyviniai statybos techniniai dokumentai

Statinio projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti ir nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.

Statybos techniniai reglamentai yra privalomi visiems statybos dalyviams. Statybos taisyklės, Lietuvos standartai ir techniniai liudijimai taikomi savanoriškai, išskyrus atvejus, kai statybos techniniuose reglamentuose ar kituose teisės aktuose nurodoma, kad minėtas taisykles, standartus, liudijimus taikyti privaloma.

Lietuvos Respublikoje gali būti taikomi (jei neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams) perimti tarptautinių ir Europos organizacijų, užsienio valstybių (nacionaliniai), užsienio valstybių organizacijų normatyviniai statybos techniniai dokumentai.

Statybos techninės veiklos vadovai

Statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims gali vadovauti tik atestuoti vadovai:

• Statinio projekto vadovai
• Statinio projekto dalių vadovai
• Statinio projekto vykdymo priežiūros ir jos dalių vadovai
• Statinio statybos vadovai ir statinio statybos specialiųjų darbų vadovai
• Statinio statybos techninės priežiūros vadovai
• Statinio projekto ir jo dalių ekspertizės vadovai
• Statinio ekspertizės vadovai

Vadovauti nesudėtingo statinio projektavimui, statybai, statinio projekto vykdymo priežiūrai, statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę neatestuoti asmenys.

Statinių kategorijos pagal STR 1.01.03:2017

Atsižvelgiant į tai, kokie požymiai būdingi statiniui, jis priskiriamas vienai iš trijų kategorijų: nesudėtingam, neypatingam arba ypatingam. Žemiau esančioje lentelėje pateikiama statinių kategorijų apžvalga, jų apibrėžimai ir pavyzdžiai:

Kiekvienas statybos projektas nuo pradžios iki pabaigos - paaiškintas!

tags: #ploksti #horizontalus #inzineriniai #statiniai