Mirus artimam giminaičiui ar šeimos nariui, neišvengiamai susiduriama su paveldėjimo klausimais. Tai apima klausimus dėl paveldėjimo dalių, pirmumo teisės į paveldėjimo priėmimą ir kitus svarbius aspektus. Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia teisę kiekvienam fiziniam asmeniui sudaryti testamentą, kuriuo jis gali po savo mirties visą jam priklausantį turtą palikti savo norimiems įpėdiniams.
Šiame straipsnyje aptarsime paveldėjimo procesą, kai sūnus miršta anksčiau už tėvą, palikusį testamentą, bei kitus svarbius paveldėjimo aspektus.
Paveldėjimas Pagal Įstatymą ir Testamentą
Paveldima pagal įstatymą arba pagal testamentą. Paveldėjimas pagal įstatymą galimas, kai palikėjas nėra įstatymų nustatyta tvarka surašęs testamento arba testamente nėra aptartas visas palikėjo turtas. Paveldėjimas pagal testamentą galimas, kai testatorius pats sudaro testamentą, o po mirties jo turtas padalomas pagal išreikštą valią. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tiek įpėdinis pagal įstatymą, tiek pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo.
Mirus palikėjui, įpėdinis turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Norint priimti palikimą, reikia per 3 mėnesius kreiptis į atitinkamą instituciją, t.y. notarą arba teismą. Paprasčiausias ir lengviausias kelias yra kreiptis į notarą, tačiau jeigu įpėdinis nėra užtikrintas dėl palikėjo skolinių įsipareigojimų, tinkamiausias variantas būtų kreiptis į teismą tam, kad būtų sudarytas turto apyrašas.
Įpėdinių Eilės Pagal Įstatymą
Įstatymas numato, kad nesant sudaryto testamento arba jame nurodytiems įpėdiniams atsisakius priimti palikimą, teisę paveldėti mirusiojo turtą turi jo giminaičiai ir sutuoktinis. Mirusiojo fizinio asmens turtas yra paveldimas aukščiau nurodytomis įpėdinių eilėmis žemėjančia tvarka.
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį Kodeksą (CK), įpėdiniai skirstomi į kelias eiles:
- Pirmos eilės įpėdiniai: palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.
- Antros eilės įpėdiniai: palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai.
- Trečios eilės įpėdiniai: palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai.
- Ketvirtos eilės įpėdiniai: palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės.
- Penktos eilės įpėdiniai: palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos).
- Šeštos eilės įpėdiniai: palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Jeigu palikėjas mirties metu turėjo vaikų ar įvaikių, pagal įstatymą jie pirmieji turi teisę paveldėti mirusiojo turtą, kadangi jie laikomi pirmosios eilės įpėdiniais. Tuo tarpu antrosios eilės įpėdiniai (palikėjo tėvai ir vaikaičiai) neturėtų teisės paveldėti, išskyrus tuos atvejus, jeigu palikėjo vaikai (įvaikiai) nepriimtų palikimo arba iš jų būtų atimta teisė paveldėti.
Palikėjo sutuoktinis nėra priskiriamas įpėdinių pagal įstatymą eilėms. Jis turi teisę paveldėti kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais. Jei pirmos eilės įpėdinių (vaikų, įvaikių) yra ne daugiau kaip trys, tokiu atveju sutuoktinis paveldi ketvirtadalį palikimo. Jei pirmos eilės įpėdinių yra daugiau kaip trys, tokiu atveju sutuoktinis paveldi mirusiojo turtą lygiomis dalimis kartu su pirmos eilės įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi mirusiojo turtą kartu su antrosios eilės įpėdiniais (palikėjo tėvais ir vaikaičiais), tokiu atveju sutuoktiniui priklauso pusė mirusiojo palikimo.
Situacija, Kai Sūnus Miršta Anksčiau Už Palikėją
Nagrinėjant situaciją, kai tėvas palieka testamentą dviem sūnums, tačiau vienas iš jų miršta anksčiau už tėvą, kyla klausimas, kaip turėtų būti padalintas turtas. Tokiu atveju, likęs gyvas brolis paveldi pusę mirusio tėvo turto, t.y. tiek, kiek jam paskirta testamentu. Likusią turto dalį paveldi mirusiojo sūnaus vaikai atstovavimo teise pagal CK 5.12 straipsnį.
Tačiau, jei testamente nėra nurodytos konkrečios turto dalys kiekvienam sūnui, taikomas CK 5.19 straipsnis. Tokiu atveju, teisme viską lemtų testatoriaus valios išsiaiškinimas. Jeigu testamente būtų nurodyta, kad turtas paliekamas abiem sūnums griežtai po 1/2 dalį (t.y. ne daugiau), arba nurodytas konkretus kiekvienam paliekamas turtas, testatoriaus valia būtų aiški ir mirus vienam sūnui, jo dalis būtų paveldima pagal įstatymą.
Svarbu paminėti, kad jeigu asmuo, kuriam testatorius paliko turto, mirė prieš mirstant testatoriui, toks asmuo negali pagal CK 5.5 straipsnį tapti testamentiniu įpėdiniu. Tokiu atveju, gali būti taikomas CK 5.61 straipsnis, kuris numato, kad visas turtas pagal galiojančią šiuo metu teisę priklauso tam vienam gyvam broliui.
Tačiau, notarė, tvarkanti paveldėjimo bylą, neturėtų savavališkai susiaurinti įpėdinių teises, numatytas CK 5.12 straipsnyje, kuris suteikia teisę mirusio senelio vaikaičiams (anūkams) paveldėti atstovavimo teise kartu su esančiu gyvu pirmos eilės įpėdiniu (gyvu broliu).
Privalomoji Palikimo Dalis
Palikėjo vaikai turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jeigu jiems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas. Tokiu atveju, du nepilnamečiai mirusio brolio vaikai, kuriems reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį pagal CK.
Notaro Sprendimai ir Teismo Praktika
LAT (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas) nepripažino, jog Lietuvos notaras atlieka teismo funkcijas reglamento prasme. Tačiau, Teisingumo Teismas minėtame prejudiciniame sprendime konstatavo, kad „šiame reglamente turėtų būti atsižvelgta į įvairias sistemas, skirtas paveldėjimo klausimams nagrinėti, kurios taikomos valstybėse narėse. Taikant šį reglamentą terminas „teismas“ turėtų būti aiškinamas plačiai ir taikomas ne tik teismines funkcijas vykdantiems teismams tiesiogine šio žodžio prasme, bet ir notarams ar registravimo tarnyboms kai kuriose valstybėse narėse, kurie tam tikrais paveldėjimo klausimais vykdo teismines funkcijas, kaip antai teismai, ir notarams bei teisės specialistams, kurie kai kuriose valstybėse narėse vykdo su konkrečiais paveldėjimo atvejais susijusias teismines funkcijas, vadovaudamiesi teismo suteiktais įgaliojimais.
Praktiniai Pavyzdžiai iš Advokatų Praktikos
- Palikimo priėmimas faktiniu valdymu: Advokatai nustatė reikšmingas aplinkybes ir parengė pareiškimą, kad tėvo palikimą faktiniu valdymu priėmė sutuoktinė (pareiškėjos motina). Teismas šį pareiškimą patenkino.
- Termino palikimui priimti atnaujinimas: Advokatai parengė ir pagrindė pareiškimą teismui dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismas šį pareiškimą patenkino.
- Juridinio fakto nustatymas: Advokatai surinko pakankamai įrodymų, kurių užteko, kad teismas nustatytų juridinį faktą, jog senelės palikimą priimančio anūko tėvas yra senelės sūnus.
Išvados
Paveldėjimo procesas po sūnaus mirties, kai yra testamentas, yra sudėtingas ir reikalauja atidaus įstatymų interpretavimo. Svarbu atsižvelgti į testamento turinį, įpėdinių eiles pagal įstatymą, privalomąją palikimo dalį ir notaro sprendimus bei teismo praktiką. Esant neaiškumams, rekomenduojama kreiptis į kvalifikuotus teisininkus, kurie gali padėti išspręsti kilusias problemas ir užtikrinti, kad įpėdinių teisės būtų tinkamai apsaugotos.
Tikimės, kad šis straipsnis suteikė jums naudingos informacijos apie paveldėjimo procesą Lietuvoje.