Niekada nepradėkite kurti savo svajonių gyvenamojo namo tiesiog ant tuščio popieriaus lapo. Žinoma, egzistuoja tipiniai namų projektai, tačiau net ir jie ne visada gali būti pritaikyti bet kuriai situacijai.
Todėl svarbiausia, rengiant projektą ir planuojant patalpas, atsižvelgti į turimą sklypą - jo vietą (mieste ar vienkiemyje), dydį, formą (siauras ir ilgas, ar kvadratinis), orientaciją ir supančią teritoriją (išilgai gatvės ar su vaizdu į ežerą), gretimą užstatymą (tankiai apsuptas kitų statinių ar esantis miške) ir pan.
Sklypo dydis ir namo plotas
Jeigu turite mažesnį nei 6 arų sklypą, vieno aukšto namą jame įtalpinti iš tiesų bus sunku - maksimaliai išnaudojus tokio sklypo užstatymo plotą, gyvenamasis namas jame užims trečdalį viso žemės ploto.
Be abejo, dar vienas svarbus veiksnys, tai pageidaujamas namo dydis arba, kitaip tariant, kelių asmenų šeima jame gyvens. Galbūt vieni pasitenkintų ir 80 kv.m. dydžio nameliu, tačiau optimalus orientacinis 4 asmenų šeimos namo bendras plotas siekia 150-250 kv.m.
Neretai mažame, pavyzdžiui, 6 arų, sklype pageidaujamo ploto vieno aukšto namas viršija valstybės įstatymų leistiną sklypo užstatymą. Dviejų aukštų namo projektas - optimalus sprendimas statantiems gyvenamąjį namą nedideliame sklypo plote.
Namo projekto tipas pasirenkamas atsižvelgiant ir į papildomus kriterijus: ar pageidaujama erdvaus sodo, terasų, koks numatomas vidaus patalpų išplanavimas.
Vieno aukšto ar dviejų aukštų namas?
Dažnai galima išgirsti, kad vieno aukšto namas yra patogesnis gyventi, tačiau jis bus patogus tik tada, kai jo patalpos bus protingai išdėstytos ir sugrupuotos. Tokio tipo namas užims pakankamai didelį plotą, todėl patalpas jame būtina suplanuoti itin racionaliai, parinkti tinkamą įėjimo į namą vietą.
Norint išvengti pereinamų kambarių, name atsiras koridoriai, kurie sąlyginai užims tiek pat vietos, kiek ir kelių aukštų name laiptinė. Be to, jei vienaukštis namas bus pakankamai didelis, namo viduryje atsiras neapšviestų patalpų, todėl jose reikėtų numatyti stoglangius.
Žmonėms su judėjimo negalia ar senyvo amžiaus žmonėms, be abejo, patalpos viename lygyje yra didelis privalumas, tačiau kiti neįsivaizduoja gyvenamojo namo be laiptų, galinčių tapti pagrindiniu jūsų būsto akcentu.
Kalbant apie dviaukštį namą, turėkime omenyje kompaktiškesnį jo variantą - vieno aukšto namą su eksploatuojamomis palėpės patalpomis (mansarda). Be abejo, šiame name be laiptų neapsieisime, ir nors skeptikai nerimauja dėl laiptų „suvalgomo“ naudingo ploto, tinkamai parinkus jų vietą (pavyzdžiui, namo viduryje, kur mažai šviesos) ir konstrukciją (nebūtinai aklina ir uždara laiptinė), gražiais laiptais blankiam interjerui galime suteikti ypatingo žavesio.
Nepaneigsime fakto, kad aukštesnis namas turi geresnį vizualinį ryšį su aplinka - ne tik iš vidaus, kuomet galime apžvelgti tolimesnes apylinkes, bet ir iš išorės. Jis atrodo išraiškingiau ir yra labiau pastebimas iš gatvės, nei prie žemės prigludęs vienaukštis pastatas.
Tačiau vienos tiesos nėra ir kategoriškai teigti, kad vienaukštis namas visada bus patogesnis, o dviaukštis - pigesnis, negalima. Priklausomai nuo aplinkybių tam tikrais atvejais patartina statyti vienaukščius, o kitais - kelių aukštų gyvenamuosius namus.
A. Dizainerės Vėtrės Markevičiūtės teigimu, laiptinei reikia nemažai ploto, tad vieno aukšto name šį plotą galima išnaudoti sanitariniam mazgui arba skalbyklai, ūkinei patalpai. „Dažnai žmonės, projektuodami namus, techninėms patalpoms skiria mažai ploto, tačiau jos name labai reikalingos. Geriau mažesni miegamieji, bet patogios drabužinės, skalbyklos, kuriose telpa ir įranga, ir džiovyklos. Taip pat labai reikalingos patalpos, kuriose galima laikyti žiemos sporto, namo tvarkymo ir valymo įrangą“, - sako V. Dizainerė atkreipia dėmesį į tai, jog vieno aukšto name poilsio ir bendravimo erdvės turi būti aiškiai atskirtos: vienoje namo pusėje - svetainė, virtuvė ir valgomasis, kitoje - miegamieji.
Vienaaukščio lubų aukštis gali būti didesnis nei dviaukčio namo pirmame aukšte. Tai priklauso nuo stogo konstrukcijos. Jei stogas dvišlaitis, turėsime gana aukštas patalpas, iki kraigo gali būti ir keturi metrai. Kaip svarbią detalę V. Markevičiūtė nurodo sanitarinių mazgų įvadus. Jei namas vieno aukšto, vamzdžiai iš karto leidžiami į žemę, niekur nekyla sienomis ir nėra bėgančio vandens triukšmo. O dviaukščiame name atsiranda nuotekų nuvedimo į pirmą aukštą būtinybė.
Pasiryžę statyti vienaukštį namą turėtų žinoti, kad tokiame būste viskas labai patogiai pasiekiama, nereikia laiptų ir laiptinės, sutaupoma kamino, perdangos įrengimo požiūriu, mažiau reikia santechnikos. Be to, šildo mintis, kad, sulaukus senatvės, nereikės kas kartą ropštis į antrą aukštą arba, turint mažamečius vaikus, nerimauti dėl jų saugumo. Kita vertus, vienaukščiam reikia didesnio žemės sklypo, teks išlieti daugiau pamatų.
Niekas neginčija, kad energiškai efektyvesnis yra dviaukštis namas - jo atitvarų plotas mažesnis nei vienaaukščio esant tam pačiam naudingam (gyvenamajam) plotui. Be to, vienaaukščio namo stogo plotas didesnis nei dviaukščio. Statant tokį namą, palubėje atsiranda didelė erdvė, kurią, nedarant perdangos, reikės šildyti.
Statybos kaštai
Žinoma, nesudėtingų konstrukcijų vienaukščio namo statyba turėtų būti paprastesnė nei analogiško ploto dviaukščio - nereikia sudėtingos technikos ir įrangos klojant tarpaukštinę perdangą, kurios tiesiog nebus, ar įrenginėjant stogo konstrukciją. Faktas, kad tokio pat dydžio vienaukščio ir dviaukščio pastato užimamas žemės plotas skirsis, sufleruoja, kad pamatų įrengti reikės daugiau būtent vienaukščiame name, kurio ir stogo plotas bus didesnis.
Priklausomai nuo sklypo inžinerinių geologinių sąlygų ir naudojamų statybinių medžiagų, kainų skirtumas gali būti ganėtinai didelis. Pastato stogo dangai pasirinkę keramines čerpes, taip pat turėsite atseikėti kur kas daugiau nei rinkdamiesi pigesnes medžiagas. Be to, sunkioms čerpėms atlaikyti reikės stipresnės stogo konstrukcijos, todėl ir pastaroji kainuos daugiau. Tad iš pažiūros mažas namelis gali būti žymiai brangesnis už analogišką dviejų aukštų namą.
Plačiai paplitusi nuomonė, kad namo pastatymo kaina priklauso tik nuo namo bendrojo ploto išreikšto kvadratiniais metrais. Tai yra klaidinga nuostata, nes namo bendrasis plotas yra tik vienas faktorius, kuris įtakoja bendrą namo statybos kainą.
Skaičiuojama, kad vienaaukščių kvadrato kaina dažnai šiek tiek didesnė (palyginti daug stogo, daug pamato), jų forma ne tokia kompaktiška ir taupi energijos taupymo požiūriu.
Preliminariais skaičiavimais, garažo atsisakymas sutaupo 40-60 tūkst. litų.
Pabrėžiame, kad projektuojant pastatą ir norint tinkamai valdyti kaštus, reikia atsižvelgti ir į gaunamus pastato tūrius. Pasirinkus architektūrinį namo projektą su išraiškingesniais sprendimais: skaidytais fasadais, didesniais stogo nuolydžiais ir pan., sąmata būtų ženkliai didesnė.
Individualūs poreikiai ir pasirinkimai
Yra žmonių, kurie statydamiesi gyvenamąją namą, klaidingai įsivaizduoja, kad išsikraustę su visa šeima iš 56 kv.m. buto į 120 kv.m. ploto individualų namą, jame turės užtektinai vietos. Deja, neilgai trukus paaiškėja, kad vietos vis dėlto trūksta, mat nebuvo numatyta pakankamai erdvės įvairiems buities rakandams ir pamažu prie esamo gyvenamojo namo pradedami lipdyti sandėliukai, pašiūrės ir pan.
Gyventojai namo aukštus ir papildomas patalpas renkasi pagal asmeninius poreikius. UAB „Ak, idėja“ direktorė ir architektė Aušra Kalvaitienė sako, kad vieno aukšto namas yra praktiškesnis ir patogesnis gyventojams, tačiau galimybė statyti tokį namą būna ne visada: jei sklypas mažas, o namo norisi didesnio - tenka rinktis dviejų aukštų pastatą. Pasak architektės, patalpas, esančias vieno aukšto name, patogiau suskirstyti zonomis - į miegamąją, gyvenamąją, pagalbinę dalis. Taip pat galima atskirai suprojektuoti vaikų kambarių zoną. Statyti vienaaukštį dažniausiai yra šiek tiek brangiau, nes padidėja sienų, pamatų perimetras, didesnis stogo dangos plotas. Pasak A. Kalvaitienės, vis dažniau užsakovai, esant tinkamam sklypui, renkasi vieno aukšto namą.
„Dabar vis daugiau žmonių nori nedidelio, kompaktiško ir racionaliai suplanuoto iki 150 kv. metrų ploto, 2-3 miegamųjų namo. Ar garažas bus name, ar ne, dažniausiai sprendžia užsakovai vyrai: tie, kurie mėgsta krapštytis prie mašinų, nori, kad garažas būtų šiltas ir prijungtas prie namo. Pastarojo dešimtmečio statiniai rodo, jog tautiečiai pamažu atsikrato sovietmečiu vyravusio požiūrio, esą kuo didesnis namas, tuo geriau, ir renkasi vienaaukščius, kompaktiškus bei funkcionalius namus. Projektuose nebebūna rūsių su baseinais, biliardinėmis, pirtimis. Jeigu projektuojama pirtis - ji dažniausiai būna pirmo aukšto pagalbinėje zonoje. Pasak architektės, mados namų statybos srityje taip pat egzistuoja.
Antra vertus, kadangi tokį būstą žmogus paprastai statosi vieną per gyvenimą, ji ragina nesivaikyti madų, o susiprojektuoti būstą, labiausiai atitinkantį būsimų jo gyventojų poreikius. Ar tai bus vienas, ar du aukštai, namas su garažu ar be, su atskira virtuve ar sujungta su svetaine, su papildomu kambariu svečiams ar be jo - viskas priklauso nuo šeimos gyvenimo įpročių ir galimybių.
Architektas Aurimas Zaniauskas, projektuojantis individualius gyvenamuosius namus (studija „Haus.lt“), sutinka, kad planuojant statybas svarbiausia žmogui yra suvokti, apmąstyti esminius dalykus: kam jam namas reikalingas, kokie jo prioritetai, kas name svarbiausia. Tai padės apsispręsti, būti konkretesniems ieškant sklypo, formuojant užduotį namą projektuosiančiam architektui. Pasak A. Zaniausko, nustatant prioritetus, reikėtų atsisakyti neesminių detalių, suvaržymų, nepagrįstų išankstinių nuostatų ar mitų. Tikrai nebūtina patiems dėlioti patalpas ir prisirišti prie pačių sukurto plano.
Architekto teigimu, namo praktiškumas ir grožis yra suderinami dalykai. Tinkamai sudėliota aiškių, paprastų, praktiškų formų kompozicija gali ir gerai atrodyti, ir būti gana nebrangiai įgyvendinama. Pašnekovas nenurodo, kuris - vienaaukštis ar dviaukštis namas yra geresnis ar prastesnis. Esą apsispręsti padeda konkrečios aplinkybės, kai aiškūs statytojo prioritetai.
Rangovai sakosi pastebėję, kad individualių namų statybos apimtys grįžo į prieškrizinį lygį. O daugiabučių - yra 2-3 kartus mažesnės, nei buvo per praėjusį pakilimą.
Kartotiniai projektai
Pastatų projektavimo ir statybos darbų įmonė NP5 rinkai viena pirmųjų pasiūlė alternatyvų standartizuotą statybos sprendimą - kartotinius projektus. Mūsų kartotiniai projektai yra iš anksto suprojektuoti A++ energinės klasės metalo karkaso individualūs dviejų aukštų gyvenamieji namai.
Profesionalių architektų ir projektuotojų komanda projektuoja įvairaus tipo pastatus: nuo statybos didelio (daugiau nei 200 kv.m) naudingo ploto dviejų aukštų modernaus stiliaus išskirtinio gyvenamojo namo su pagalbinėmis patalpomis ir erdviu garažu iki statybos nedidelio (mažiau nei 98 kv. m) naudingo ploto, ekonomiško namo su jaukia dengta terasa.
Kiekvienas kartotinis projektas pritaikomas individualiai pagal užsakovo pageidavimus, galimi įvairūs pasirinkto projekto plano variantai, pagal Jūsų poreikius skirtingai apjungiant arba dalijant erdves. Kartotiniai dviejų aukštų namų projektai jau turi preliminarias sąmatas, tačiau galutinės priklauso nuo daugybės veiksnių: pastato naudingo ploto, projekto parengimo termino, užsakovo išskirtinių pageidavimų, naudojamų gamybos ir statybos technologijų, išorės ir vidaus apdailos medžiagų ir kitų susijusių veiksnių.
Norėdami sužinoti, kokia Jūsų planuojamo dviejų aukštų namo projekto parengimo kaina, kreipkitės į mus.
Statistikos duomenys
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje buvo pastatyti 2 079 individualūs ar sublokuoti namai. Vidutinis individualaus ar blokuoto namo plotas siekė 161 kv.
tags: #vidutinis #gyvenamojo #dviaukscio #namo #aukstis